Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), operatoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1992m. balandžio 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 250 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 1993m. rugsėjo 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 43 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais),-2m. ir 6 mėn. l/a, pritaikius LR 1993m. birželio 15d. įstatymo „ Dėl amnestijos “ 3 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t.y. 6 mėn. ir 13d., ir galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 28d. l/a; 3) 1995m. sausio 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 250 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a; 4) 1999m. lapkričio 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 225 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 5) 2001m. balandžio 18d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 246¹ str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-1m l/a ir 100 MGL 12.500,- Lt.(dvylikos tūkstančių ir penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones penkeriems metams; 6) 2006m. gruodžio 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 235 str. 1d., 236 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-4 MGL 500,- Lt.(penkių šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta; 7) 2008m. liepos 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-9 MGL 1.170,- Lt.(vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų ir 00 ct.) dydyžio bauda, bauda sumokėta; 8) 2009m. balandžio 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas) 5 MGL 650,- Lt.(šešių šimtų penkiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda; 9) 2012m. birželio 20d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-lasisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 5 MGL 650,- Lt.(šešių šimtų penkiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta; 10) 2014m. birželio 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,- laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 11) 2017m. gruodžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 281 str. 7d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-40 MGL 1.506,40 Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 eur/ct.) dydžio bauda, bauda nesumokėta, šeši paskutiniai teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019m. kovo 04d., tarpe 16⁴⁰-17⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. S. keliuose, esančiuose nuo Rečionių kaimo, Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone iki „ Mūšios “ tvenkinio, esančio Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Audi 100 Avant “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. B. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. kraujyje buvo rasta 3,04 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto liudytojo V. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. S. yra jo draugas. 2019m. kovo 04d. jam paskambino A. S., paprašydamas jį nuvežti į Ukmergę apsipirkti. Apie 16⁰⁰ val. jis atvažiavo į A. S. namus adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas jo vardu registruotą automobilį „ Audi 100 Avant “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvežęs A. S. į Ukmergės miestą apsipirkti, atgal grįžinėjo per Rečionių kaimą, esantį Ukmergės rajone, kadangi buvo arčiau. Pakeliui nusprendė išgerti, nes Ukmergėje buvo pirkę alkoholio. Sustojo prie žvyrkelio ir, sėdėdami automobilyje, gėrė degtinę. Kiek išgėrė degtinės, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Atsimena tik tai, kad jis skambino pažįstamam, klausdamas, ar šis negalėtų parvairuoti jo automobilio iki A. S. namų. Tas pažįstamas sutiko, tik pasakė, kad reikės palaukti. Tada jis atsisėdo į savo automobilio priekinę keleivio sėdynę, o A. S. tuo metu atsisėdo prie automobilio vairo. Laukė kol atvažiuos pažįstamas. Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti automobilio užvedimo spynelėje. Belaukdamas, užmigo, o prabudęs, pamatė, kad jo automobilis stovi prie Vidiškių kaimo, Ukmergės rajone. Kadangi jo draugas A. S. buvo surakintas antrankiais, kurį vedėsi policijos pareigūnai, suprato, kas įvyko, t.y. kad jo draugas A. S. vairavo jam priklausnatį automobilį būdamas neblaivus. Jis savo draugui A. S. nedavė leidimo vairuoti girtam, nes pastarojo neprašė parvairuoti jam priklausantį automobilį iki A. S. namų, kadangi laukė atvykstančio pažįstamo pagalbos(b.l. 24-25).

Iš teisme paskelbto liudytojo R. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. kovo 04d., apie 16⁴⁰ val., patruliavimo su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrule L. G. metu Ežero skersgatvyje, Rečionių kaime, Ukmergės rajone buvo pastebėtas į pagrindinį kelią išsukinėjantis lengvasis automobilis „ Audi 100 Avant “. Automobilis važiavo keistai manevruodamas, vairuotojo pusės priekinis automobilio langas praviras, o vairuotojas sėdėjo su žiemine kepure. Bevažiuodamas, minėtas utomobilis staiga užgeso. Buvo nuspręsta automobilio vairuotoją patikrinti. Įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos signalus-žibintus, privažiavo prie sustojusio lengvojo automobilio. Privažiavęs, pamatė, kad automobilio vairuotojo vietoje sėdi gerai jam žinomas, ne vieną kartą dėl administracinių nusižengimų baustas asmuo-pil. A. S.. Jam išlipus ir priėjus prie automobilio „ Audi 100 Avant “, automobilis staiga pajudėjo iš vietos ir nuvažiavo. Jie ėmė persekioti nuo jų bandžiusį pasprukti lengvojo automobilio vairuotoją. Paskui A. S. vairuojamą automobilį jie nuvažiavo apie 8 kilometrus. Apie tai, kad yra persekiojamas automobilis, per radijo stotelę buvo informuoti kiti patruliai, kurių paprašė pagalbos. Tik tuomet, kai netoli Vidiškių miestelio, esančio Ukmergės rajone A. S. vairuojamą automobilį iš priekio blokavo kitas policijos tarnybinis automobilis, persekiojamas automobilis sustojo. Alkoholio matavimo prietaiso pagalba patikrinus A. S. neblaivumą, jam buvo nustatytas 2,54 promilės girtumas. Paaiškėjo, kad A. S. vairavo ne savo automobilį, o šalia jo, priekinėje keleivio pusėje sėdinčio asmens automobilį. Automobilio savininkas iš išvaizdos, laikysenos ir nuo jo sklindančio alkoholio kvapo irgi pasirodė esantis neblaivus, tačiau šio asmens girtumas nustatomas nebuvo. Automobilis buvo nugabentas į Vilniaus AVPK Ukmergės raj. PK automobilių stovėjimo aikštelę(b.l. 28-29). Šias aplinkybes liudytojas R. N. nurodė ir 2019m. kvo 04d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę(b.l. 21).

Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, 2019m. kovo 04d., 17⁰³ val., patikrinus kaltinamojo A. S., kaip asmens, vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 2,54 promilės girtumas(b.l. 30).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis A. S. kelių transporto priemonę vairavo iki naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2019m. balandžio 01d., o patikrinus kaltinamojo, kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia komcentracija 3,04 promilės alkoholio(b.l. 31-37), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. S. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019m. balandžio 01d., kuriuo LR BK 281 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, redakcija).

Spręsdamas kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis A. S. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, praeityje ne vieną kartą yra buvęs baustas ir administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, o šiuo metu priverstinai iš kaltinamojo, kaip dirbančio asmens, gaunamo darbo užmokesčio pagal vykdomąsias bylas išieškomos skolos baudų pagrindu dar nėra pilnai padengtos, kuriam pagal paskutinįjį teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bauda už vairavimą esant neblaiviam nei iš dalies dar nėra išieškota(b.l. 92-106, 131-137), teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos pobūdį, tiek ir į paties kaltinamojo A. S. asmenybę, laiko, kad sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikaltimą numatyta švelniausia bausmės rūšis-bauda būtų neefektyvi ir nepasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslų. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laikytina, kad kaltinamajam A. S., kaip toliau piktybiškai linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą turi būti paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšis-areštas, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka(LR BK 49 str.). Paskirtina arešto bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos arešto bausmės visiško sudėjimo būdu yra pridėtina neatlikta bausmė-paskirta ir nesumokėta bauda pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. Ukmergės raj. apyl. teismo 2017m. gruodžio 01d. baudžiamąjį įsakymą(LR BK 64 str. 2d., 65 str. 2d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2019m. kovo 04d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t.y. jau būdamas praradęs teisę vairuoti transporto priemones, nes ankstesniu įsiteisėjusiu 2017m. gruodžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-262-517/2017m. kaltinamajam A. S., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui(b.l. 88-91).

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis A. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kuris, kaip praeityje jau ne vieną kartą administracine tvarka buvęs baustas asmuo už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir kelias galiojančias nuobaudas už viešosios rimties trikdymą pagal LR ANK 488 str.(b.l. 92-106), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir į paties kaltinamojo A. S. asmenybę, bei įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam A. S. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus veikos padarymo metu galiojęs įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 68 str. 2d. redakcija, galiojusi iki 2019m. balandžio 01d.).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį A. S. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to 2019m. kovo 05d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu buvo grąžintas faktiniam šios transporto priemonės valdytojai(savininkui)-pil. V. B. pagal pastarojo rašytą prašymą(b.l. 39-41).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, įvykio vietoje sustabdžius kaltinamojo A. S. vairuotą automobilį „ Audi A6 Avant “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo salone, palubėje esančioje daiktadėžėje šalia kitų dokumentų buvo rastas ir paimtas ir automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), išduotas pil. V. B. vardu(b.l. 8-15).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo A. S. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytojas V. B., duodamas parodymus byloje parodė, kad įvykio dieną paprašytas draugo A. S. pastarąjį iš jo namų vežė į Ukmergės miestą apsipirkti. Grįždami atgal, sustojo prie kažkokio žvyruoto keliuko, kur su draugu A. S. gėrė nusipirktą degtinę. Pasak liudytojo V. B., kadangi jis buvo išgėręs, todėl paskambino pažįstamam, paklausdamas, ar šis negalės parvairuoti jo automobilio iki A. S. namų. Tas pažįstamas sutiko, tik pasakė, kad reikės palaukti. Tada jis atsisėdo į savo automobilio priekinę keleivio sėdynę, o A. S. tuo metu atsisėdo prie automobilio vairo. Laukė kol atvažiuos pažįstamas. Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti automobilio užvedimo spynelėje. Liudytojo V. B. žodžiais, belaukdamas, jis užmigo, o prabudęs, pamatė, kad jo automobilis stovi prie Vidiškių kaimo, Ukmergės rajone. Kadangi jo draugas A. S. buvo surakintas antrankiais, kurį vedėsi policijos pareigūnai, suprato, kas įvyko, t.y. kad jo draugas A. S. vairavo jam priklausnatį automobilį būdamas neblaivus. Liudytojo V. B. teigimu, jis savo draugui A. S. nedavė leidimo vairuoti girtam, nes pastarojo neprašė parvairuoti jam priklausantį automobilį iki A. S. namų, kadangi laukė atvykstančio pažįstamo pagalbos(b.l. 24-25). Šias liudytojo V. B. aiškinamas aplinkybes, kurio parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti teisminio tardymo metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis A. S.. Duomenų apie tai, kad su transporto priemonės savininko V. B. žinia, t.y. pastarajam leidus, kaltinamasis A. S., būdamas neblaivus, būtų vairavęs V. B. priklausantį automobilį, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. S. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. S. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo A. S. vairuoto automobilio „ Audi 100 Avant “ vidutinė kaina(be PVM) Lietuvoje yra 900,- Eur.(devyni šimtai eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 42). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: htpp://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio

„ Audi 100 Avant “ vidutinė kaina Lietuvoje. Jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis A. S., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra. Kadangi kaltinamasis A. S. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo A. S. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ Audi 100 Avant “ vidutinę kainą(be PVM) Lietuvoje(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-pil. V. B., kuriam minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. kovo 05d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-09099-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. kovo 05d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Audi 100 Avant “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis A. S., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 44-56).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamojo A. S. šeimos narys-pil. Romutis A. S. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė AB „ Luminor bankas “ SEPA mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad dar 2019m. balandžio 18d. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą buvo padarytas pavedimas dėl piniginių lėšų kaltinamojo A. S. vairuoto automobilio „ Audi 100 Avant “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) turėtoms transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje apmokėti pervedimo(b.l. 145). Kadangi gera valia buvo atlygintos policijos patirtos priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidos, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d.(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019m. balandžio 01d., kuriuo LR BK 281 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, redakcija), ir nuteisti areštu 75(septyniasdešimt penkioms) paroms.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. S. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu areštu 50(penkiasdešimčiai) parų.

LR BK 64 str. 2d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subndrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėti neatliktą bausmę-Ukmergės raj. apyl. teismo 2017m. gruodžio 01d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 40 MGL 1.506,40 Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 eur/ct.) dydžio baudą, ir galutinę bausmę paskirti areštą 50(penkiasdešimčiai) parų ir 40 MGL 1.506,40 Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 eur/ct.) dydžio baudą, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Subendrintos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. S. sulaikymo dienos, jį suimant.

Subendrinta bausmės dalis-bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(LR 2011m. birželio 21d. įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu 2011m. liepos 05d., patvirtinta LR BK 68 str. 2d. redakcija, galiojusi iki 2019m. balandžio 01d.) pagrindu kaltinamajam A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, trejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam A. S. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Audi 100 Avant “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinius įrodymus-automobilį „ Audi 100 Avant “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu, ir minėto automobilio dokumentus, t.y. automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-pil. V. B., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.