Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-65-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
II-65-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00031-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Kategorijos
  • 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-65-1081/2019Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00031-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Šolinskienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovui R. K., skundą padavusiam asmeniui N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-382-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-382-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) N. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 725,00 Eur bauda.

Skundžiamu nutarimu nuobauda N. R. skirta už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 10 d. 20.10 val. Topolių aklg. 10, Kretingoje, vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs apie jį nei nukentėjusiajam, nei policijai. Tokiais veiksmais N. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas N. R. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodė, jog 2018 m. gruodžio 10 d. apie 19.50 val. savo automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su drauge ir dukra važiavo prie Topolių g. esančios parduotuvės „Aibė“ ir važiuodamas atbulomis matė stovintį automobilį ir jame sėdinčius jaunuolius, su įjungtomis tolimųjų žibintų šviesomis. Jam šiek tiek trukdė geram matomumui, todėl važiavo lėtai. Vienu momentu, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatęs šalia stovintį automobilį, sustojo ir išlipo pažiūrėti ar neatsitrenkė į stovintį automobilį. Išlipo ir telefone esančio žibintuvėlio pagalba apžiūrėjo savo bei minėtą stovintį automobilį, jokių požymių, kad galėjo kliudyti kitą transporto priemonę ar pagadinimų nei ant savo, nei šalia buvusio automobilio nepastebėjo, todėl nuvažiavo. Pašvietęs telefonu pastebėjo, kad atstumas iki stovinčio automobilio apie 30 cm, todėl atgal nebevažiavo ir įsitikinęs, kad vietos išvažiuoti užteks, pradėjo važiuoti į priekį. Kai buvo išlipęs, niekas prie jo nepriėjo ir nebandė sustabdyti, važiuodamas atbulas jokių pašalinių garsų negirdėjo ir tikrai būtų jautęs, jei būtų kliudęs kitą transporto priemonę. Gyvena netoliese, po įvykio toliau važinėjo savo automobiliu, tikslo pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo nes turi vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentacija tvarkinga, draudimas galiojantis. Be to, jei būtų padaręs eismo įvykį ir turėtų priežasčių iš jo pasišalinti, būtų nelipęs iš savo automobilio ir negaišęs laiko apžiūrint savo ir kitą transporto priemonę žibintuvėlio pagalba. Nurodė, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tuo tarpu jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant pasitraukti iš įvykio vietos, nebuvo tyčios, neslėpė įvykio aplinkybių, kaip tik siekė įsitikinti ar nekliudė kito automobilio. Dėl šių aplinkybių mano, kad jo veiksmai kvalifikuoti netinkamai ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad įrodymai apie N. R. padarytą nusižengimą yra surinkti ir pateikti, todėl prašo palikti priimtą nutarimą galioti.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo N. R. skundą palaikė, paaiškino kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 20 val. automobiliu AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę ‚Aibė“, esančią Topolių g. Išėjęs iš parduotuvės važiavo atbuline eiga, jam trukdė iš galo šviečiančios kito automobilio ilgosios šviesos. Važiavo atbuline eiga, tiesia trajektorija, ir staiga per veidrodėlį pamatė už savęs automobilį. Staiga sustojo ir išlipo pažiūrėti ar negalėjo su automobilio sukabinimo įtaisu kliudyti kito automobilio. Jokio smūgio nejuto, išlipo pažiūrėti, koks yra likęs atstumas. Buvo tamsu, pasišvietė su telefonu ir apžiūrėjo abu automobilius, apgadinimų nebuvo, todėl išvažiavo. Tarp automobilių buvo apie 20-30 cm. Prie namo buvo liudytojų, tačiau niekas prie jo nepriėjo, nieko nesakė, gyvena netoliese, lėtai nuvažiavo namo. Su atliktais jo ir apgadinto automobilio matavimais nesutinka, nes keletą centimetrų neatitinka. Tikrai negirdėjo, kad jį kas nors bandė sustabdyti. Jei būtų atsitrenkęs taip stipriai kaip nurodo liudytojai, tikrai būtų pajutęs.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovas su skundu nesutiko. Nurodė, jog kontaktas tarp transporto priemonių buvo, tai patvirtina likę nežymūs transporto priemonės apgadinimai, liudytojų parodymai, o dėl atsakomybės palieka spręsti teismui.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, tamsu, per virtuvės langą matė, kaip dideliu greičiu parsistūmė mašina ir trenkėsi į kaimyno automobilį. Mašina net pašoko. Vairuotojas išlipo, pažiūrėjo, o ji per langą sušaukė „nebandyk išvažiuoti“ ir nuėjo pas kaimyną pasakyti, kad į jo automobilį atsitrenkė. Vairuotojo neatpažįsta, nes buvo tamsu.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. parodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. atvažiavo pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir būnant pas mamą atbėgo kaimynė ir pasakė, kad į jo automobilį įpuolė kita mašina. Išėjęs į lauką nieko neberado. Paskui privažiavo du jaunuoliai ir pasakė nuvažiavusio automobilio numerį ir markę, iškvietė policiją. Įvykio metu buvo įlenktas automobilio valstybinis numeris ir įtrūko bamperis. Būtent šių apgadinimų iki įvykio nebuvo, tas pats numeris buvo įlenktas, bet kitoje vietoje. Po įvykio buvo susitikęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kuris bandė įrodinėti, kad nieko nebuvo. Įvykę matę jaunuoliai jam papasakojo, kad atbuline eiga važiuojantis automobilis atsitrenkė į jo automobilį, kad šis net šoktelėjo, jie nusivijo tą automobilį ir pamatė valstybinį numerį.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. U. parodė, kad draugas A. P. jį parvežė namo (duomenys neskelbtini), jie sustojo paraleliai automobilio, į kurį įpuolė. Šnekėjosi su draugu ir matė kaip Audi juoda važiavo atbulom ir užkliuvo kitą mašiną, atsitrenkė, kita mašina sujudėjo. Vairuotojo neatpažįsta, nes buvo be akinių, nematė. Vairuotojas išlipo, pasišvietęs pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Jo draugas pavažiavo jam iš paskos kokį 100 m, įsidėmėjo valstybinį numerį ir jie parvažiavo atgal. Ten jau buvo apgadinto automobilio savininkas, kuriam pasakė, kad matė, kaip įpuolė į jo mašiną. Automobilio apgadinimų nematė, iš arti nežiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

ANK 426 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

KET 222 punkte nustatyta, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas N. R. nesutinka, jog padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismo vertinimu N. R. versiją, jog jis išlipo iš automobilio tik įvertinti atstumui iki kito automobilio ir jokio įvykio nesukėlė bei iš įvykio vietos nepasišalino, paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. J., T. U. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais, vieni kitus papildančiais liudytojų J. J. ir T. U. teismo posėdyje duotais parodymais, kurie patvirtino, jog matė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, kaip automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo automobilius ir nuvažiavo. Analogiškus parodymus šie liudytojai teikė ir duodami paaiškinimus atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, praėjus kelioms dienoms po įvykio. Tokias pačias aplinkybes administracinio nusižengimo tyrimo metu nurodė ir liudytoju apklaustas A. P., kuris paaiškino, kad sėdėdamas automobilyje su T. U. matė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis Audi A4 atsitrenkė į stovintį automobilį Opel Corsa, iš automobilio išlipęs vairuotojas nuėjo prie automobilio galo, pasišviesdamas telefonu apžiūrėjo automobilį, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis važiavo paskui automobilį Audi A4 norėdamas įsidėmėti valstybinį numerį, po to grįžo prie T. U. namų, kur Opel Corsa savininkui, stovėjusiam prie automobilio, papasakojo ką matė ir jis iškvietė policiją.

Taigi net trys nešališki liudytojai patvirtino, jog atbuline eiga važiavęs automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, o vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio, nuėjęs prie automobilio galo pasižiūrėti, ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Nei vienam iš liudytojų nekilo abejonių dėl to, kad eismo įvykis buvo, nes liudytoja J. J. parodė, jog automobilis, į kurį atsitrenkė net šoktelėjo iš vietos, o ji dar įspėjo vairuotoją per langą nepasišalinti ir nuėjo apie įvykį pasakyti automobilio savininkui kaimynui V. A., liudytojas T. U. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog smūgio metu automobilis, į kurį buvo atsitrenkta sujudėjo, taip pat liudytojas T. U. ir A. P. važiavo atsitrenkusiam automobiliui iš paskos, norėdami pamatyti atsitrenkusio automobilio valstybinius numerius. Iš to matyti, kad visi trys liudytojai atbuline eiga važiavusio ir stovėjusio automobilio kontaktą įvertino vienareikšmiškai, kaip eismo įvykį. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti duoti ne objektyvius, tikrovės neatitinkančius parodymus, todėl pagrindo jais abejoti teismui nėra.

Juolab, kad iš dalies visų trijų liudytojų parodymus patvirtina ir pats N. R., paaiškinęs, jog važiuodamas atbuline eiga, staiga pamatė už savęs automobilį, staiga sustojo ir išlipo pažiūrėti ar negalėjo su automobilio sukabinimo įtaisu kliudyti kito automobilio. Ir nors N. R. teigia, jog smūgio nejuto, o išlipo tik pasižiūrėti kiek dar gali važiuoti, tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

N. R., apklaustas 2018 m. gruodžio 14 d. paaiškino, kad išlipo apsižiūrėti ar neatsitrenkė į stovintį automobilį, pasišviesdamas telefonu apžiūrėjo automobilius, apgadinimų nematė, todėl nusprendė, kad nieko nepadarė ir nuvažiavo, jo automobilio kablys buvo ties stovinčio automobilio valstybinio numerio ženklu, tuo tarpu 2019 m. kovo 13 d. paaiškinime jau teigė, kad privažiavus vietą, kurioje galėjo apsisukti, kiek įmanoma priartėjo prie kito stovinčio automobilio ir žinodamas, kad visur pristatyta daug automobilių nusprendė išlipti ir įvertinti kiek dar gali važiuoti atbulomis, išlipęs nuėjo prie savo automobilio galinės dalies ir telefonu pašvietė, kad įvertintų kiek dar gali važiuoti atbulomis, pastebėjęs, kad iki stovinčio automobilio apie 30 cm, atgal nebevažiavo ir įsitikinęs, kad vietos išvažiuoti užteks pradėjo važiuoti į priekį link Savanorių g. Teisme teigė, kad važiavo atbuline eiga ir staiga per veidrodėlį pamatė už savęs automobilį, staiga sustojo ir išlipo pažiūrėti ar negalėjo su automobilio sukabinimo įtaisu kliudyti kito automobilio. Vėliau nurodė, kad išlipo pažiūrėti koks yra atstumas tarp automobilių, kuris buvo maždaug 20-30 cm. Tokie N. R. paaiškinimai, jų nenuoseklumas kelia teismui pagrįstų abejonių, nes 2018 m. gruodžio 14 d. paaiškinime ir teisme teigė, kad staiga pamatė stovintį automobilį ir išlipo pasižiūrėti ar neatsitrenkė, tuo tarpu paaiškinime 2019 m. kovo 13 d. teigė, kad matė stovintį automobilį ir iki jo važiavo labai lėtai bei sustojo ir išlipo pasižiūrėti koks liko atstumas, nors jam pakako vietos išvažiuoti į priekį ir atgal jis nebevažiavo.

Sugretinus liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, teismui nekyla abejonių, kad N. R. juto, jog atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir būtent dėl to išlipo iš savo automobilio bei ėjo apžiūrėti abiejų automobilių, taigi galėjo suprasti, jog įvyko eismo įvykis ir suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio Opel Corsa apgadinimai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio sukabinimo įtaisas yra šiek tiek skirtinguose aukščiuose, tačiau teismo vertinimu toks nedidelis aukščio skirtumas yra normalus, jis galėjo atsirasti dėl to, kad automobilių kontakto vieta buvo fiksuojama jiems stovint, tuo tarpu eismo įvykio metu automobilis Audi A4 judėjo, o jo judėjimo trajektorija ir kokiu kampu buvo atsitrenkta į stovėjusį automobilį nenustatyta.

Taip pat nors N. R. nurodė, kad jam nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos išvengiant administracinės atsakomybės, tačiau, kaip jau minėta, teismų praktikoje veikos padarymo tikslai ir motyvai veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl N. R. kaltės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, todėl skundžiamas nutarimas yra pagristas, teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

N. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė