- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 2-1050-547/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00842-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., S. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto Bankas
- Pareiškėjas
- V. V.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Stanislovui Raulušaičiui, suinteresuotam asmeniui A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. J., S. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto Bankas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V. V., po žmonos V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2013-05-13, palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis su sutuoktine V. M. susituokė 1968-09-14, susilaukė dviejų vaikų. Su sutuoktine sutarė ir rūpinosi vienas kitu bei bendru turtu. Iki sutuoktinės mirties kartu gyveno bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po žmonos mirties, jis liko gyventi tame pačiame bute, kartu su juo gyvena ir dukra Aušra. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas nurodė, kad jis visą laiką gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo visus priklausančius mokesčius.
Po sutuoktinės V. V. mirties liko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti turto dalis, jis kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, palikėją pergyvenęs sutuoktinis, gali paveldėti po jos mirties likusį palikimą (CK 5.13 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. J. ir S. V. pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarus tokio fakto nustatymui, jeigu pareiškėjas pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikins, kad V. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai suinteresuotas asmuo neprieštaraus šio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinės mirties jis priėmė palikimą, patvirtina rašytiniai įrodymai.
Iš bylos dokumentų matyti, kad V. V. mirė – 2013-05-13 (b. l. 12). V. V. ir V. M. santuokos liudijimu patvirtinama, kad jie buvo sutuoktiniai (b. l. 8).
Varėnos 1 notarų biuras patvirtino, kad šiame biure paveldėjimo byla, mirus 2013-05-13 V. V., nevesta (b. l. 13).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymima, kad (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise priklauso V. V. 1992-03-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 9).
V. V. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. Jos palikimo atsiradimo laiku galiojusio CK 5.13 str. numatė, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Bylos dokumentais patvirtinama, kad V. V. po savo žmonos V. V. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. V. V. po V. V. mirties ir toliau liko gyventi jų bendrame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo iki šiol. Suinteresuoti asmenys vaikai patvirtino, kad jie palikimo nepriėmė ir pripažįsta, jog jų tėvas priėmė palikimą po jų mamos mirties.
LR CK 5. 50 str. 2 d. nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.). Pareiškėjas palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444-448 str. teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-05-13, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.