Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam K. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš nuteistojo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens bylos matyti, kad K. R. nuteistas Kėdainių rajono teismo 2015-04-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas: 1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 9 p., 294 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. – 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ir 6 mėn.;

2) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-06-20 nuosprendžiu pagal BK 245 str. – 10 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžiu skirta bausmė, paskirta 3 m. laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.

Nuteistasis atliko BVK 157 str. 3 d. numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-08-25).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. R. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo K. R. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. R. priklauso vidutinės rizikos grupei (46 balai pagal OASys), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta; savo veiksmų nelaiko nusikalstamais; nusikaltimų analizė paviršutiniška, užsiima poziciją, kad daug ko neatsimena ir apskirtai nekaltai atlieka bausmę; suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau kelia reikalavimus dėl atlyginimo dydžio ir jam priimtinų darbo sąlygų; atvirai reiškia neigiamą požiūrį į darbą pataisos namuose, motyvuodamas žmogaus teisių pažeidimais dėl priverstinio darbo bei socialinių garantijų nebuvimu; nuteistasis bendrauja ir su draugais bei pažįstamais, esančiais laisvėje, ryšiai nėra nutrūkę, tarp draugų ir pažįstamų yra ne tik socialų gyvenimo būdą gyvenančių asmenų; nuteistasis laiko save tobulu žmogumi, neturinčiu neigiamų savybių; yra reiklus aplinkai ir aplinkiniams, be ne sau; bendraudamas gali naudoti psichologinio poveikio metodus; kalbant apie problemas, nuteistasis mano, kad pagrindinė problema yra ta, kad jis yra įkalinimo įstaigoje ir ją išspręsti gali padėti administracija padėdami jam išeiti į laisvę ir parašydami mažesnius įvertinimo balus; apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas; nuteistasis geba formuluoti ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo; taip pat išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: teisės pažeidimų modelis (4 teistumai); emocinė gerovė (neadekvačiai aukšta savivertė, vienpusiškas savęs vertinimas) mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu: impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Teismas taip pat įvertina tai, kad K. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkį nusikaltimą, buvo šio nusikaltimo iniciatorius (subūrė bendrininkų grupę, parengė nusikalstamos veikos planą), praeityje buvo ne kartą teistas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti, lėšas gautai nusikalstamu būdu. ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Ir nors nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau nebuvo ir paskatintas.

Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą šią riziką mažinant, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl šiuo metu nuteistajam K. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2016-08-29 priimtą nutarimą Nr. 91-196 taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 str. 3 d., BPK 360 str. 5-7 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2016-08-29 nutarimą Nr. 91-196 taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė