- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-100-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12478-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- I. I.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. I., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui A. J., išnagrinėjusi I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. I. 2014 m. spalio 16 d., apie 04.38 val., S. Stanevičiaus g., Vilniuje, vairavo V. V. priklausantį automobilį „Audi Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,10 promilės girtumo laipsnis, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama toliau atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu sugadinti visi trys automobiliai. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdyje apklausiama administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. paaiškino savo kaltę pripažįstanti iš dalies, t. y. neneigia automobilį vairavusi, būdama neblaivi, tačiau kategoriškai nesutinka apgadinusi tiek vairuojamą automobilį, tiek kitas transporto priemones, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Teigė 2014-10-15, apie 22.30 val., susirašinėjusi su savo grupės drauge J. P., kuri pakvietė atvykti pas save į svečius. Apie 23 val. ji kaip tik ir atvyko į pastarosios namus ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), kuriuose dar buvo kita grupiokė S. K. bei du tuo metu nepažįstami vaikinai (kaip vėliau paaiškėjo, K. V. ir D. V.). Minėti 4 asmenys vartojo alkoholį, išskyrus ją. Apie 24 val. kažkas pasiūlė nuvažiuoti iki parduotuvės ir nusipirkti dar alkoholio. Visiems sutikus, K. V. paprašė jos pavairuoti, kadangi pats buvo išgėręs, o ji alkoholio nevartojo. Ji sutiko, K. V. padavė jai automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. Į parduotuvę važiavo visi – ji vairavo, šalia, priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo K. V., gale – J. P., S. K. ir D. V.. Nusipirkę alkoholio, parvažiavo atgal, automobilį vairavo taip pat ji, tačiau esant netoli J. P. namų, K. V. pasakė, kad ji sustotų, kadangi automobilį į buvusią vietą nori pastatyti jis pats. Ji sustojo S. Stanevičiaus gatvėje, prie pėsčiųjų perėjos, netoli vaikų darželio ir jie su K. V. apsikeitė vietomis ir K. V. nuvažiavo bei pastatė automobilį į ankstesnę vietą (ties dešiniuoju kelkraščiu, esančiu prie S. Stanevičiaus 54 namo). Grįžę į butą, visi vartojo alkoholį. Kartu su jais nusipirktus alkoholinius gėrimus vartojo ir ji. Vienu metu K. V. padavė jai savo automobilio raktelius, paprašydamas juos pasaugoti, kadangi bijojo, jog, būdamas neblaivus, gali sėsti už vairo (perdavė balkone, ką matė D. V. ir J. P.). Ji pasiėmė pastarojo paduotus raktelius. Apie 04 val. ryto nusprendė eiti namo ir atsisveikino su visais. Jai išėjus, po kelių minučių paskambino K. V. ir pasakė grąžinti automobilio raktelius, be to, paprašė su jo mašina palaukti įkalnės apačioje. Ji suprato, kad jis nori, jog ji mašiną paliktų, kur atidavė jam pirmą kartą, t. y. prie pėsčiųjų perėjos, S. Stanevičiaus g., prie 68 namo, darželio pusėje. Ji taip ir padarė – sėdo į automobilį ir nuvažiavo link apačios, pravažiavo pro visas stovėjusias mašinas, palikusi saugų tarpą ir jų nelietusi. Tuomet dar kartą paskambino K. V. ir pasakė, kad apačioje jos nerado ir paprašė atvažiuoti atgal prie Stanevičiaus g. 66 namo. Ji vėl užvažiavo į įkalnę ir sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, dešinėje pusėje, prie metalinio stulpo, esančio vaikų darželio „Vėrinėlis“ pusėje. Atvažiavusi pamatė, kad lauke stovi J. P. ir K. V.. Ji atidavė raktelius K. V., po ko šis, būdamas neblaivus, sėdo į automobilį ir pastatė jį priešingoje kelio pusėje, ties S. Stanevičiaus g. 54 namu. Ji tuo tarpu kalbėjosi su J. P., abi buvo nusisukusios, ėjo link S. Stanevičiaus g. 66 namo ir nematė, kaip K. V. parkavo automobilį. Be to, pamatė ateinančius S. K. ir D. V.. Kiek pašnekėjusi su jais, ketino eiti namo, kai staiga atbėgo K. V. ir pradėjo šaukti, kad ji turi pastarajam duoti 900 Lt, nes neva apibraižė jo automobilį. Ji kategoriškai atsisakė duoti pinigus, kadangi automobilio tikrai neapgadino. Kartu buvęs D. V. pagrasino iškviesti policiją, tačiau ji vis tiek nesutiko mokėti jokių pinigų, po ko D. V., jai ir K. V. besiginčijant, paskambino policijai. Pareigūnai atvyko daugmaž po 20 min., pasikvietė ją į tarnybinį automobilį. Vienas pareigūnas liko su ja, kitas – nuėjo kalbėtis su kitais asmenimis. Ji pareigūnui viską paaiškino, pasakė, kad jokios mašinos neapibraižė. Pareigūnas nieko jai nesakė. Po to pareigūnai susikeitė vietomis ir su ja liko kitas pareigūnas, kuriam ji taip pat viską išdėstė. Pastarasis po to patikrino jos girtumą, buvo nustatytas 1,1 prom. neblaivumo laipsnis. Ji savo ruožtu paprašė patikrinti K. V. girtumą, tokį prašymą pakartojo ne vieną kartą (tuo pačiu paaiškino, kad būtent K. V. galėjo apgadinti automobilį), tačiau pareigūnas į jį nereagavo ir nurodė jo nemokyti dirbti. Kaip sužinojo vėliau, K. V. girtumas buvo patikrintas tik po 2 val., jam buvo nustatytas 1,82 prom. neblaivumas. Be to, pareigūnas jai pasakė, kad be K. V. yra apgadintos dar dvi transporto priemonės, tačiau neparodė ir neleido susipažinti konkrečios kokios. Vėliau pareigūnas jai padavė surašytą protokolą, dar kitus dokumentus (eismo įvykio schemą, galimai dar kažką), nurodydamas, jog tai tik dokumentai, kad ji susipažįsta su įvykio aplinkybėmis. Ji, pasitikėdama pareigūnu, pasirašė jai pateiktus dokumentus. Kas nutiko su kitais įvykio dalyviais, ji nežino. Tai, kad K. V. automobilis buvo apgadintas, ji sužinojo tik tada, kai pastarasis jai tą pasakė. Apgadinimą apžiūrėjo tik po to, kai iš jos buvo pareikalauta pinigų – apgadinimo vizualiai iš esmės nematė, buvo tamsu, perbraukdama ranka pajuto delno dydžio įbrėžimą dešiniajame sparne (nuo kelkraščio pusės). Pati tiesiogiai nematė, kad K. V. būtų kliudęs ir apgadinęs automobilį, tačiau mano, kad taip galėjo būti, kadangi šis buvo labai neblaivus (b. l. 88-89).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. V. parodė iki 2014-10-15 su administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. nebuvęs pažįstamas, su ja susipažino būtent pas J. P. vykusio vakarėlio metu. Į vakarėlį pas Justiną atvyko vakare (kada tiksliai, neatsimena), jame dar dalyvavo J. P., S. K., D. V., vėliau prisijungė I. I.. Nuo to momento, kai atvykęs pastatė automobilį, daugiau tą vakarą (naktį) jo nevairavo (automobilis „Audi A6“ yra jo tėvo). Jie visi važiavo į naktinę parduotuvę, tačiau automobilį tiek į priekį, tiek atgal vairavo I. I.. Jis jai davė raktus, pats vairuoti negalėjo, kadangi buvo išgėręs. Grįžusi I. I. automobilį pastatė toje pačioje vietoje, iš kurios paėmė. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai neatsimena, ar I. I. jam grąžino raktelius. Yra linkęs manyti, kad grąžino. Vėliau vakarėlio metu, būdamas balkone, esančiame pirmame namo aukšte, su J. P. pamatė išvažiuojantį savo automobilį (kas vairuoja, nematė). Jiedu su Justina išėjo į kiemą, norėdam pažiūrėti, ar tikrai nebėra jo automobilio, ir pamatė, kad automobilis toje vietoje išties nebestovėjo. Tada, atrodo, J. P. paskambino I. I., o ši pasakė tiesiog išvažiavusi. Neatsimena, ką Ieva aiškino. Jam tai ir nebuvo svarbu, jis tik norėjo kuo greičiau atgauti savo automobilį. I. I. grįžo daugmaž už 15 min, jie visi jos laukė namuose. Sugrįžusi ji paskambino, po ko visi išėjo į lauką ir pamatė iš automobilio išlipusią I. I.. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad apgadintas (nukritęs) bamperis, įlenktas sparnas, įskeltas posūkio žibintas bei pats žibintas. I. I. aiškino niekur neatsitrenkusi ir nieko neapgadinusi. Jis jai siūlė susitarti gražiuoju ir atlyginti padarytą žalą, tačiau pastaroji kategoriškai neigė savo kaltę, dėl ko jis savo mobiliuoju telefonu (o gal D. V.) iškvietė policijos pareigūnus. Be to, tuo metu, kai apžiūrėjo savo automobilį, jis pamatė esant apgadintus dar du automobilius (paaiškinime galėjo ne eilės tvarka nurodyti momentą, kada pamatė apgadintus kitus automobilius). Yra įsitikinęs, kad iki atvykstant pas J. P. jo automobilis nebuvo apgadintas (tokias aplinkybes tikrai būtų pastebėjęs, kadangi labai prižiūri automobilį, jis yra išskirtinis). Paties momento, kada buvo apgadinti kiti automobiliai, nematė ir negirdėjo, tačiau mano, kad apgadinimai buvo padaryti būtent išvažiavimo metu. Negali nurodyti aplinkybių, kaip buvo paimti jo rakteliai. Atvykę pareigūnai raktelius rado automobilio užvedimo spynelėje (b. l. 90-91).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. P. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. yra jos grupiokė, pažįstamos apie metus laiko, santykiai draugiški. Dėl įvykio gali paliudyti, kad 2014-10-15 jos namuose buvo susirinkusi draugų kompanija – ji, S. K., I. I., K. V. ir D. V.. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. prie jų prisijungė vėliau, apie 23 val. Vaikinų ji (I. I.) iki to vakaro nepažinojo, tik ją ir S. K.. Iš vakarėlio pirmiausia išvažiavo I. I., pasakiusi, kad kažkas atvažiuoja jos pasiimti. Šiai išėjus, ji su K. V. nuėjo į balkoną ir pamatė nuvažiuojantį K. V. automobilį. Paties vairuotojo nematė, neatsimena, ar girdėjo smūgio garsą. Negali paaiškinti, kodėl paaiškinime nurodė išgirdusi smūgį, paaiškinimą rašė, būdama neblaivi. Jos balkonas yra pirmame aukšte, medžių lapai jau buvo nukritę, eglė matymui netrukdė, todėl vaizdą matė pakankamai gerai. Be to, K. V. automobilis garsiai užsiveda, todėl iš karto patraukė dėmesį. Po to jie, norėdami įsitikinti, dar išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilio iš tiesų nėra. Kokiomis aplinkybėmis I. I. paėmė K. V. automobilio raktelius, nežino. Tuomet K. V. iš jos telefono paskambino I. I., ji pasakė, kad yra išvažiavusi. K. V. jai liepė sugrįžti ir pastaroji daugmaž už 10-15 min. parvažiavo atgal. Jei neklysta, tuo momentu, kai I. I. sugrįžo, jie visi buvo namuose, po to visi (ji, S. K., K. V. ir D. V.) išėjo į lauką ir pamatė prie automobilio stovinčią I. I.. Jie visi sustojo prie automobilio ir po kurio laiko K. V., apėjęs automobilį, pamatė, kad jo automobilis yra apgadintas. Ji pati tiesiogiai matė, kad automobilio „Audi A6“ sparnas iš tiesų buvo apgadintas. Po to pamatė, kad apgadintas ir šalia stovintis automobilis (nei markės, nei modelio nurodyti negali), apgadintas kairysis šonas. Paklausus apie tai I. I., ji sakė nieko neapgadinusi, sakė, kad čia galbūt pats K. V. taip padarė, nors jis ir buvo namuose. Tuomet K. V. iškvietė policiją, kurios visi (penkiese) laukė atvykstant. Atvykę pareigūnai parodė, jog yra apgadintas dar vienas automobilis. Jis stovėjo dar toliau, pastatytas už antrojo apgadinto automobilio. Trečiajam automobiliui buvo subraižytas šonas prie durelių. Yra tikra, kad tą vakarą (naktį) K. V. automobilio nevairavo. Automobiliu jis atvyko į jos namus ir nuo to momento nevairavo. Viso vakaro metu niekur nebuvo pasišalinęs, visi buvo kartu. Taip pat parodė, kad tą naktį, apie 24 val., visi važiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. K. V. automobilį vairavo I. I., grįžusi jį pastatė toje pačioje vietoje, viršuje, kieme. Nematė, kaip K. V. buvo perduoti automobilio rakteliai. K. V. automobilio neparkavo. Taip pat pridūrė, kad į jos namus vakare atvažiavo visi kartu K. V. automobiliu, nematė, kad tuo momentu automobilis būtų apgadintas. Atsakydama į klausimą dėl susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“, nurodė supratusi, jog I. I. jos klausia apie tą kartą, kai K. V. atvažiavo pas ją. Dėl to, kad nurodė, jog K. V. statė automobilį ne ta puse, gali būti, jog paprasčiausiai neteisingai suprato I. I. klausimą (b. l. 89-90, 91).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. K. parodė administracinėn atsakomybėn traukiamą I. I. pažįstanti, yra grupiokės universitete, iki įvykio santykiai buvo geri. 2014-10-15 ji kartu su K. V. atvyko pas savo draugę J. P.. Atvykusi neapžiūrinėjo, ar K. V. automobilis yra tvarkingas, ar nėra kokių sugadinimų. Vakarėlyje dar dalyvavo D. V., vėliau prisijungė ir I. I.. Kiek atsimena, vakarėlio metu visi važiavo į naktinę parduotuvę pirkti alkoholio (kelintą valandą, neatsimena). K. V. automobilį vairuoti pasisiūlė I. I., kuri nuvairavo iki parduotuvės ir atgal, grįžusi automobilį pastatė kieme, šalia darželio (tiksliai neatsimena, buvo išgėrusi). Anksčiausiai iš vakarėlio išvažiavo I. I., sakė, kad jos pasiimti atvažiuos draugai. Jai sunku papasakoti įvykio aplinkybes, kadangi buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio ir ne daug ką atsimena. Gali parodyti tik tiek, kad K. V. su J. P. jai pasakė, kad I. I. pasiėmė K. V. automobilio raktelius ir išvažiavo. Dar atsimena, kaip lauke visi laukė policijos, kurią iškvietė K. V., nes I. I. apgadino jo automobilį. Kas buvo apgadinta ir kokiomis aplinkybėmis, ji nieko negali pasakyti. Žino tik tiek, kad K. V. vakarėlio metu niekur pasišalinęs nebuvo. Ji nieko nežino apie tai, kad K. V. tą vakarą būtų vairavęs (išskyrus, iki to momento, kai atvažiavo iki J. P. namų) (b. l. 90).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. V. parodė, jog 2014-10-16 K. V. automobiliu „Audi A6“ atvyko pas J. P., kur vakarojo (kelintą valandą atvažiavo, neatsimena). Su pastarąja jis susipažino tą pačią dieną, tik anksčiau, S. K. jau pažinojo, K. V. yra jo ilgametis draugas, pažįstami nuo pirmos klasės. Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. I. iki to vakaro nepažinojo, matė ją pirmą kartą. Atsimena, jog tą naktį važiavo į naktinę parduotuvę (tai buvo jau po 22 val.). Vyko visi kartu, K. V. automobilį į priekį ir atgal vairavo I. I., kadangi ji dar nebuvo vartojusi alkoholio. Grįžusi automobilį, atrodo, pastatė į tą pačią vietą, kurioje jis stovėjo prieš tai, arba šalia tos vietos (tiksliai jau neatsimena). Grįžę toliau linksminosi, vartojo alkoholį. Jei neklysta, iš viso išgėrė 3 butelius trauktinės „Žalios devynerios“ (0,5 l arba 0,7 l talpos), dar vienas butelis liko. Po grįžimo iš parduotuvės alkoholį vartojo ir I. I.. Pastaroji iš vakarėlio išėjo pirma, pasakydama, jog jau turi lėkti. Jai išėjus po kurio laiko iš balkono atėjo K. V. ir pasakė, kad su J. P. bebūdamas balkone pamatė išvažiuojantį savo automobilį. Jie keturiese išėjo į lauką, norėdami įsitikinti, ar tikrai nėra automobilio, ir pamatė jo išties nesant. Tuomet grįžo namo, merginos paskambino I. I., po ko paaiškėjo, kad ši iš tiesų kažkur automobiliu išvažiavo. Jie pabuvo šiek tiek namuose ir tuomet vėl išėjo į lauką, tikėdamiesi, kad I. I. jau bus sugrįžusi (po kiek laiko, negali tiksliai pasakyti). Išėję pamatę pastarąją sugrįžus, K. V. automobilis buvo pastatytas į tą pačią vietą. Kadangi automobilis buvo paimtas be savininko žinios ir jį vairavo neblaivus asmuo, jie su K. V. nusprendė automobilį apžiūrėti, po ko pamatė apgadintą priekinį keleivio pusės sparną, bamperį bei žibintą. Be to, po kiek laiko pamatė, kad yra apgadinti dar du automobiliai (neatsimena, ar tą pamatė iki iškviečiant pareigūnus, ar pastaruosius jau iškvietus). Kiemas yra apšviestas, be to, apžiūrėdami automobilį, jie pasišvietė. Pirmą kartą išėję į lauką tų apgadintų automobilių nematė, jų konkrečiai net neapžiūrinėjo. I. I. iš pradžių aiškino visai nevairavusi, po to, atvažiavus policijos pareigūnams, pakeitė savo nuomonę ir sakė visgi važiavusi. Paklausta dėl apgadinimų, aiškino, kad gal bestatydama nepajautė ir galėjo apgadinti. K. V. bandė aiškintis su I. I., tačiau nesėkmingai, galiausiai jis paprašė jo iškviesti policijos pareigūnus. Jis paskambino policijai ir pasakė, kad yra padarytas eismo įvykis, apgadinti automobiliai. Konkretaus kaltininko neįvardino. Neatsimena, jog pranešdamas būtų minėjęs kažkokius vaikinus. Galbūt kažką sumaišė. Vėliau skambino ir K. V., kadangi pareigūnų teko ilgai laukti. Apklausiamas liudytojas patikino, jog įvykio vakarą bei naktį K. V. automobiliu niekur nevažiavo, tuo yra pilnai įsitikinęs. Šis niekur nebuvo pasišalinęs, visąlaik buvo bute kartu su visais, visi kartu važiavo į parduotuvę. Kaip I. I. pasiėmė raktelius, nežino. Negali pasakyti, ar ši, grįžusi iš parduotuvės, atidavė juos K. V.. Jis pats buvo išgėręs, tačiau nebuvo tiek apsvaigęs, kad nesuprastų, kas vyksta bei nesiorientuotų aplinkoje (b. l. 112-120).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. T. nurodė, jog 2014-10-16, paryčiais kartu su kolega M. U. vyko pagal iškvietimą, jog automobilis yra atsitrenkęs į kitus automobilius, vairuotoja neblaivi. Atvykus kieme rado jaunuolių grupelę, kur atėjęs „Audi“ automobilio savininkas paaiškino, jog jie linksminosi viename bute, kol administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. be leidimo iš buto pasiėmė jo (K. V.) automobilio raktus ir išvažiavo. Būdami balkone liudytojai išgirdo išvažiuojantį automobilį, girdėjo smūgį. Išėjus į lauką, pamatė, kad automobilio nėra, grįžo atgal į butą, o po kiek laiko išėję rado „Audi“ vėl pastatytą. Liudytojo teigimu, įvykio vietoje buvo rasti apgadinti 3 automobiliai (apgadinimų nebeatsimena, atrodo, priešais „Audi“ stovinčiam automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis ir galinis sparnas, dar kito automobilio – kairės pusės šonas nubrauktas, „Audi“ – dešinės pusės šonas). Vairuotoja (I. I.) stovėjo prie automobilio, ji neneigė vairavusi, tačiau neigė apgadinusi automobilius. Jiems atvykus automobilio savininkas reiškė vairuotojai pretenzijas, kam ši pasiėmė raktus ir išvažiavo. Liudytojas patvirtino girdėjęs, kaip savininkas K. V. klausė, kodėl ši be jo leidimo pasiėmė raktus ir nieko nepaaiškinusi kažkur išvažiavo. Taip pat patvirtino atsimenantis ir girdėjęs, kaip administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. pasakojo pati pasiėmusi raktus, nes jai reikėjo kažkur išvažiuoti (neatsimena, ar sakė, kur konkrečiai važiavo). I. I. tikino nieko nekliudžiusi, nors liudytojai pasakojo, jog būdami balkone girdėjo smūgį. Buvo surašytas protokolas dėl eismo įvykio, vairuotojai esant neblaiviai. Kai dokumentai buvo suforminti, tuomet I. I. pradėjo sakyti, kad automobilį „Audi“ į kitą vietą perstatė automobilio savininkas K. V., sakė, kad jis irgi yra neblaivus, reikia patikrinti jo girtumą, tačiau neminėjo, kad pastarasis galėjo padaryti automobilių apgadinimus. Liudytojas nurodė, jog įvykį fiksavo pagal liudytojų parodymus bei tai, ką patys matė įvykio vietoje. Automobilių apgadinimų fotonuotraukose nefiksavo, sugadinimų vietą nurodė eismo įvykio vietos schemoje, sugadinimų aukščio nematavo. Iš to, ką matė įvykio vietoje, jam susidarė aiškus vaizdas, kuris automobilis, t. y. būtent „Audi“ markės, pajudėdamas iš vietos, kliudė priešais stovėjusį automobilį, o po to kitą. Atitiko apgadinimų aukštis, pobūdis, buvo matyti dažų liekanos. Atrodo, kiemas buvo apšviestas. To schemoje nepažymėjo, pažymėjo registruose (duomenų bazėje). K. V. girtumą patikrino, kadangi po dokumentų įforminimo I. I. tvirtino neva jis perstatė automobilį, t. y. atliko patikrinimą tuo atveju, jeigu paaiškėtų kažkokios naujos aplinkybės. Negali tiksliai atsakyti, ar I. I. paaiškinimą rašė iki protokolo surašymo ar vėliau (b. l. 118-119).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas M. U. parodė, jog pagal iškvietimą vyko į S. Stanevičiaus g. dėl eismo įvykio metu apgadintų automobilių. Tikslias aplinkybes išdėstė savo tarnybiniame pranešime. Šiuo metu atsimena, kad atvykus kieme rado grupę jaunuolių, kur automobilio savininkas nurodė, kad ar tai jis, ar tai jo draugė, bebūnant balkone, išgirdo dūžių garsą ir pamatė nuvažiuojantį savo automobilį. Pasižiūrėjęs ant stalo neberado savo raktelių, išėjus į lauką automobilio nebebuvo, pamatė sugadintus du automobilius, ties ta vieta, kur stovėjo paimtas automobilis. Vaikščiojo po kiemus, ieškodami automobilio. Vėliau automobilį paėmusi mergina sugrįžo, išėjus į kiemą buvo pastebėta, kad sugadintas ir savininko automobilis. Jiems (pareigūnams) atvykus į įvykio vietą, automobiliai stovėjo taip, kaip nurodyta įvykio vietos schemoje. Įvykio seką nustatė pagal sugadinimų pobūdį, aukštį, kas atitiko liudytojų parodymus. Buvo paimti paaiškinimai iš automobilio savininko ir vienos liudytojos, kiti du asmenys paaiškinimų nerašė, teigė negalintys nurodyti jokių naujų aplinkybių nei prieš tai rašiusieji. Vairuotoja (administracinėn atsakomybėn traukiama I. I.) aiškino, jog ji buvo išvažiavusi, tačiau automobilių nekliudė. Po to, kai buvo užfiksuotas įvykis, surašyti dokumentai, ji pradėjo sakyti, kad reikia patikrinti automobilio savininko girtumą, nes jis neva parkavo automobilį. Nors tokių duomenų, kad jis vairavo jie neturėjo, tačiau patikrino ir pastarojo girtumą, tuo atveju, jei vėliau iškiltų kokios nors naujos aplinkybės (atsirastų liudytojas matęs jį vairuojant). Savininkas tvirtino, jog automobilio raktai gulėjo bute ant stalo, vairuotoja, matyt, juos pasiėmė savavališkai. Įvykio vietoje esantis kiemas buvo apšviestas, apžiūrėdami automobilius papildomai naudojo ir žibintuvėlius. Automobilio apgadinimus iš pradžių parodė savininkas. Ką tuo metu veikė I. I., neatsimena. Tiksliai neatsimena, kokio turinio pranešimas buvo nurodytas vykstant į įvykio vietą. Atsimena, jog buvo informacija, jog yra sugadintas automobilis, visas aplinkybes aiškinosi atvykę. Negali pasakyti, kas kvietė pareigūnus. Buvo matyti, kad visa jaunuolių vartojo alkoholį, tačiau nė vienas jų neatrodė, kad elgtųsi neadekvačiai ar nesuvoktų situacijos. Tai, kad automobilių apgadinimus padarė I. I., sprendė pagal liudytojų parodymus, be to, viena iš merginų nurodė mačiusi automobilį nuvažiuojantį iš įvykio vietos. Buto, kuriame yra balkonas, neapžiūrėjo. Automobilių apgadinimus užfiksavo eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukų pateikti negali. Pagal liudytojų parodymus ir esamą vaizdą, nebuvo abejonių, kad apgadinimus galėjo padaryti kitas automobilis (b. l. 122).
Šalies argumentai
I. I. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2014-10-16 ji vairavo automobilį, būdama neblaivi. 2014-10-16, apie 04.15 val., vairavo automobilį „Audi Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėjo perstatyti automobilį, tačiau paprašyta grįžo į tą pačią vietą (važiavo nuokalne ir atgal) ir grįžusi į kiemą atidavė automobilį savininkui, kuris, būdamas neblaivus, pastatė automobilį į vietą. Ji, išvažiuodama iš vietos, automobilių nekliudė. Prieš įsėsdama į automobilį, bute vartojo alkoholį. Neneigia, jog vairavo automobilį neblaivi, tačiau neigia kliudžiusi šalia buvusius automobilius (b. l. 12).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pastarajai pareikštas kaltinimas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pasitvirtino pilnai. Ginčo dėl to, jog I. I. pažeidimo padarymo metu automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivi, nėra. Tokią aplinkybę pripažįsta tiek pati administracinėn atsakomybėn traukiama I. I., tiek tokią aplinkybę patvirtina ir objektyvūs duomenys, t. y. alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad pastarajai 2014-10-16, 05 val. 06 min., buvo nustatytas 1,10 prom. girtumas (b. l. 8). Be to, apklausti liudytojai J. P., S. K., K. V. ir D. V. patvirtino, kad I. I. po to, kai grįžo iš naktinės parduotuvės, kartu su visais vartojo alkoholį.
Tuo tarpu kita kaltinimo dalis dėl trijų automobilių apgadinimo analizuotina plačiau. Taigi iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad šis kategoriškai neigia kliudęs kitus automobilius ir padaręs jiems apgadinimus. Apklausiama I. I. tikino, jog po to, kai visi sugrįžo iš naktinės parduotuvės ir visi vartojo alkoholį, vienu metu, bebūnant balkone, K. V. padavė jai savo automobilio raktelius ir paprašė juos pasaugoti, baimindamasis neblaivus sėstis už automobilio vairo. Ji raktus paėmė. Kai apie 4 val. ryto nusprendė eiti namo ir atsisveikino su visais, praėjus keletui minučių nuo išėjimo jai paskambino K. V. ir nurodė grąžinti raktelius, be to, kažkodėl paprašė jo automobiliu palaukti įkalnės apačioje. Ji neva suprato, kad šis nori, jog ji pastarojo automobilį nuvairuotų iki nuokalnės (apačios), prie pėsčiųjų perėjos. Ji sugrįžo į kiemą, paėmė automobilį bei nuvažiavo iki tos vietos S. Stanevičiaus gatvėje, tačiau K. V. nesulaukė. Šis jai paskambino telefonu ir nurodė atvažiuoti į kiemą, prie S. Stanevičiaus g. namo Nr. 66. Ji vėl įsėdo į automobilį, atvažiavo iki metalinio stulpo, esančioje priešingoje darželio „Vėrinėlis“ pusėje, kur pamatė lauke bestovinčius J. P. ir K. V.. Ji sustojo ir išlipusi padavė raktelius K. V., kuris automobilį perstatė į priešingą kelio pusę, ten kur šis stovėjo ir anksčiau (b. l. 88-89). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamos I. I. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti administracinę atsakomybę. Šie jos parodymai yra neįtikinami ir prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams. I. I. nesugebėjo logiškai paaiškinti savo iškeltos versijos, kodėl K. V. automobilio raktelius neva nusprendė atiduoti ne savo draugams, o jai, t. y. asmeniui, kurio iki tol visai nepažinojo ir tą naktį matė pirmą kartą, be to, dėl ganėtinai neaiškios priežasties – tariamai baiminosi, kad išgėręs gali sėstis už automobilio vairo. Nenustatyta, jog K. V. turėjo kažkokių priežasčių tą naktį kažkur išvykti, visi vakarojo J. P. namuose ir tikslo kur nors važiuoti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog išvykdama iš J. P. namų, I. I. išsinešė su savimi automobilio „Audi A6“ raktelius, nors šis buvo paprašęs juos tik pasaugoti. Dar sunkiau suprantamos I. I. nurodytos aplinkybės, dėl ko ji vėliau sėdo už automobilio vairo. Nelogiški ir neįtikinami pastarosios teiginiai neva K. V. paprašė nuvaryti automobilį iki apačios (pagrindinės gatvės), po to, jiems dėl neaiškių priežasčių nesusitikus, grąžinti atgal ir pačiam sėdus už automobilio vairo vėl pastatyti į tą pačią vietą, kurioje jis ir stovėjo. Iš tokių parodymų taip ir neaišku, dėl ko vakarėlyje toliau šventusiam K. V. staiga prireikė prašyti I. I. nuvaryti kieme stovėjusį automobilį iki pagrindinės gatvės, vėliau grąžinti jį atgal, o po to sėsti pačiam už vairo ir pastatyti mašiną į tą pačią vietą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodinėdamas I. I. kaltę teismas remiasi liudytojų J. P., K. V., S. K. bei D. V. parodymais, kurie analogiškai patvirtino, jog I. I. savavališkai paėmė K. V. automobilį, kurį grąžino apgadintą, be to, nustatyta, kad pastarosios veiksmais buvo apgadintos ir dar dvi transporto priemonės. Nors analizuojamu atveju nenustatyta, kad bent vienas asmuo būtų tiesiogiai matęs, kaip už vairo sėdusi I. I. atsitrenkė į kitus automobilius, tačiau byloje užfiksuotų įrodymų visetas leidžia daryti kaip tik tokią išvadą. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog 2014-10-16 naktį (ar prieš tai vakare, po atvažiavimo pas J. P.) automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų vairavęs dar bent vienas asmuo nei I. I., taip pat tai, jog automobilis „Audi A6“ buvo apgadintas dar iki atvažiavimo pas J. P., ką kategoriškai paneigė tiek pats K. V., tiek tokių aplinkybių nenurodė ir kiti liudytojai. K. V. ir J. P. yra tie asmenys, kurie, būdami balkone, pamatė nuvažiuojantį galimai K. V. automobilį. Tai, jog galėjo nuvažiuoti būtent K. V. automobilis, nusprendė pagal garsą, kadangi šio automobilis variklis dirba garsiai. Išbėgus į lauką toks spėjimas pasitvirtino, automobilio stovėjimo vietoje nebuvo. Tiesa, apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, ar nuvažiuojant K. V. automobiliui, jie girdėjo ir atsitrenkimo garsą (K. V. tokios aplinkybės visai neminėjo, o J. P. teisme nurodė, jog smūgio garso visgi negirdėjo), tačiau visų aplinkybių kontekste toks faktas nevertintinas kaip turintis esminę reikšmę. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. bei jos atstovas ir bandė sukelti abejones dėl galimybės iš J. P. balkono pamatyti liudytojų nurodytas aplinkybes, pabrėždamas, jog balkonas yra apaugęs tujomis ir krūmais, tačiau teismas neturi pagrindo nesivadovauti K. V. ir J. P. parodymais. Pažymėtina, jog apklausiami liudytojai teigė išgirdę K. V. automobilio garsą ir pamatę jį nuvažiuojantį, tačiau nurodė nematę, kas šį automobilį vairavo, juo labiau, neminėjo, kad už jo vairo sėdėjo I. I., kas rodo, kad pastarieji išdėstė tokias aplinkybes, kokias iš tiesų užfiksavo, o ne siekė duoti I. I. nepalankius parodymus. Teisme J. P. teigė, jog medžių lapai tuo metu jau buvo beveik nukritę, o šalia auganti eglė matomumui iš esmės nekliudė. Teismui atstovo pateikta fotonuotrauka Nr. 3 (b. l. 79) taip pat nepaneigia, jog būdami balkone liudytojai turėjo galimybę pro jį stebėti, kadangi šalia augantys medžiai neaprėpia visos matomumo zonos.
Nagrinėjant bylą gynyba vis akcentavo tai, jog liudytojų K. V., D. V., J. P. bei S. K. parodymai nėra objektyvūs, buvo pabrėžiama tai, kad visi yra draugai, o I. I. buvo svetima tarp jų, dėl ko pastarieji, gindami K. V., apkalbėjo ir nepagrįstai apkaltino I. I.. Teismas kaip deklaratyvius atmeta tokius atstovo teiginius. Vien ta aplinkybė, kad I. I. iki aptariamo vakaro pažinojo ne visus vakarėlio dalyvius, dar nereiškia, kad tai buvo dingstis pastarąją apkalbėti. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. kartu su J. P. ir S. K. mokėsi toje pačioje universiteto grupėje, jų santykiai buvo draugiški. K. V. ir D. V. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, tačiau šiam atvykus bendravo draugiškai, K. V. patikėjo šiai vairuoti savo automobilį, kuriuo visi vyko į naktinę parduotuvę pirkti alkoholio. Teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad liudytojai turėjo bent kokį suinteresuotumą apkalbėti I. I.. Tai, kad liudytojų parodymai nėra iš anksto suderinti, rodo tam tikri jų duotose parodymuose esantys skirtumai (dėl to, kas skambino I. I., kas iškvietė policiją, kurie iš jų išėjo pirmąsyk į lauką pažiūrėti, ar tebestovi K. V. automobilis, kada pamatė kitus apgadintus automobilius ir kt.). Visgi visų paminėtų liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra tapatūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Visi liudytojai, kurie buvo tiesiogiai apklausti teismo posėdyje ir įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kategoriškai patvirtino tris esminius momentus - I. I. automobilį paėmė ir juo išvažiavimo be K. V. V. žinios; tiek pastarojo automobilio, tiek kitų dviejų automobilių apgadinimai buvo pastebėti būtent po to, kai I. I. pargrįžo atgal bei galiausiai tai, jog K. V. tą naktį automobiliu nevažiavo ir pasišalinęs niekur nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. T. patvirtino girdėjęs, kaip I. I. pasakojo, jog raktus pasiėmė pati, nes jai reikėjo kažkur išvažiuoti. Teismo paklaustas, ar tokią aplinkybę jis iš tiesų atsimena, liudytojas patvirtino, jog tokią aplinkybę atsimena aiškiai, tokius žodžius jis tikrai girdėjo ir patvirtina teismui (b. l. 118-119). Taigi tokie liudytojo E. T., kurio patikimumu neabejojo net ir gynyba, parodymai (iš kurių matyti, kad tokius I. I. žodžius jis girdėjo tiesiogiai, o ne iš liudytojų pasakojimo) paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius neva automobiliu ji važiavo su K. V. žinia ir dar gi jam pačiam prašant.
Nors bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo keliama versija, jog automobilius galėjo apgadinti K. V., kuris, anot I. I., būdamas neblaivus du kartus savo automobilį statė į stovėjimo vietą, tačiau tokių pastarosios parodymų nepatvirtino nei vienas iš liudytojų (priešingai – tą kategoriškai paneigė), nei tai užfiksuota kitais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad net ir pati I. I., iškeldama tokią mintį, sutinka, jog tai yra tik jos nuomonė, ji galvoja, kad tą padaryti galėjo K. V., tačiau pripažįsta pati tokio fakto nemačiusi ir negirdėjusi. Tikint jos parodymais, K. V. pirmą kartą parkuojant automobilį ji kartu su visais sėdėjo automobilio viduje, todėl neabejotinai būtų pajutusi automobilių susidūrimo kontaktą. Antrą kartą, anot jos, ji išlipo iš K. V. automobilio, padavė jam raktelius, o pati nuėjo prie lauke buvusios J. P. ir kartu su šia ėjo eiti link S. Stanevičiaus namo Nr. 66 (įėjimų). Netikėtina, kad tiek ji, tiek J. P., būdamos netoli tos vietos, kur K. V. statė automobilį (ko, beje, kaip minėta, nepatvirtino nė vienas iš liudytojų), taip pat kiti asmenys nebūtų išgirdę automobilių atsitrenkimo garso, juo labiau, naktį ir, be to, buvus ne vienam, o keliems kontaktams. Nors teismui gynybos pateiktoje socialinio tinklapio facebook susirašinėjimo tarp I. I. ir J. P. istorijoje esančiuose abiejų merginų, tame tarpe ir J. P., įrašuose iš tiesų yra minima, jog įvykio naktį automobilį galimai parkavo K. V. (b. l. 84), tačiau tokia susirašinėjimo istorija neduoda pagrindo išvadai, kad automobilių apgadinimus galėjo padaryti būtent K. V.. Tokios išvados neleidžia daryti ir byloje užfiksuotų įrodymų visuma.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetą, mano esant pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. padarė trijų automobilių apgadinimus, t. y. pastaroji, vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, dėl ko atsitrenkė į stovintį „Opel Zafira“, o vėliau į „Toyota Yaris“. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio vietos schema bei liudytojų M. U. bei E. T. parodymai (b. l. 6, 118-119, 122). Savaime suprantama, kad nurodyti liudytojai tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė ir į įvykio vietą atvyko vėliau, gavę iškvietimą. Apklausiami liudytojai M. U. ir E. T. nurodė tokias aplinkybes, kokias jiems papasakojo įvykio vietoje buvę asmenys bei tai, ką patys objektyviai matė ir užfiksavo. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atstovo teiginius neva apgadinimus galėjo padaryti automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Ta aplinkybė, kad pastarojo automobilio vairuotojas dėl žalos atlyginimo nesikreipė į draudimo bendrovę, anaiptol, nesudaro pagrindo teiginiams, kad galimai jis ir buvo įvykio kaltininkas. Tiek byloje esanti eismo įvykio schema pateikia pakankamai aiškų ir logišką įvykio aplinkybių vaizdą, tiek liudytojais apklausti M. U. bei E. T. taip pat patvirtino, kad jiems pagal įvykio užfiksuotą automobilių išsidėstymą bei nustatytus transporto priemonių apgadinimus, nekilo jokių abejonių, kuris automobilis kliudė kitus (atitiko apgadinimų aukštis, pobūdis, buvo matyti dažų liekanos). Nors eismo įvykio vietos schemoje tam tikros aplinkybės nėra užfiksuotos (apgadinimų aukštis, dažų liekanos, apšvietimas), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti neva apgadinimus galėjo padaryti ne automobilis „Audi A6“, o kita transporto priemonė. Apklaustas liudytojas M. U. parodė, jog matavimų neatliko, kadangi dėl anksčiau nurodytų priežasčių buvo akivaizdžiai matyti, jog apgadinimus padarė būtent „Audi A6“ automobilis. Pagrindo abejoti tokia išvada nesudaro byloje esantis kvietimo atvykti dėl eismo įvykio išrašo turinys, kuriame užfiksuotos aplinkybės neva į pranešėjo draugo (K. V.) automobilį įvažiavo kitas automobilis, galbūt valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (kas atitinka „Opel Zafira“) (b. l. 41), kas tyrimo metu nepasitvirtino.
Tad išdėstytų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad I. I. vairavo automobilį neblaivi, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama toliau atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadindama tris automobilius, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama I. I. asmenybė (jauno amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje, anksčiau nė karto nebausta administracine tvarka). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus I. I. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. I. I., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,10 prom. girtumas, vairavo svetimą transporto priemonę ir, nesilaikydama tinkamo transporto priemonės išsidėstymo, t. y. nepalikdama tarpo iš šono, atsitrenkė į vieną, o po to dar kitą automobilius bei juos visus tris apgadino. Tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais buvo šiurkščiai pažeisti atitinkami Kelių eismo taisyklių reikalavimai, dėl ko nėra jokio pagrindo skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. I. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 1 158 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.