Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J.,

Vilniaus apskrities VPK VPS Vilniaus rajono PK Kelių policijos poskyrio įgaliotam atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-92-269/2012

pagal R. J. (a .k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-06-11 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPS Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio (toliau – Vilniaus r. PK) 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK VRS PB įgaliotas policijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. už tai, kad jis 2012-04-27 apie 20.52 val., vairuodamas automobilį „Hyundai“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas per geležinkelio pervažą pažeidė kelio ženklo ,,STOP“ reikalavimus, t. y. važiavo nesustojus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 173 p., t. y. kaip padariusiam ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), (b.l. 4, 10).

Vilniaus r. PK 2012 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-nutarimas) R. J. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. ir skyrė 550 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesių laikui (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), (b.l 9).

Teismo posėdžio metu R. J. savo skundą palaikė ir parodė, kad pagrindinis prašymas yra panaikinti nutarime tą dalį, kuria atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Jis sustojo prieš ženklą dar jo nematydamas, įsitikino, kad pervaža laisva. Artėjant prie pervažos matė daug kelių eismo ženklų iš dešinės, buvo ženklų ir iš kairės. Ženklinimas buvo, kad artėjama buvo prie geležinkelio pervažos. Matė tik ženklus, kurie nurodė, kad artėja geležinkelio pervaža, matė greitį ribojančius ženklus. „STOP“ ženklo jis nematė. Ten buvo labai daug ženklų ir greičiausiai jam ,,STOP“ ženklas buvo užstotas kitų kelių eismo ženklų. Jau tuo metu temo ir ta vieta buvo neapšviesta. Matė įrengtą šviesoforą, bet jis buvo išjungtas, jo jokia šviesa nedegė. Žino, kad reikia prie linijos sustoti, jei linijos nėra, reikia stoti prie ,,STOP“ ženklo, įsitikinti, kad nėra kliūties ir važiuoti tik tada. Jis nuoširdžiai gailisi, kad galimai buvo ,,STOP“ ženklas, bet jo nepastebėjo, nes trukdė kiti ženklai ir vietovė buvo neapšviesta. Policijos pareigūnai jį sustabdė pravažiavus geležinkelį prie pirmo sankryžos. Sutinka su video medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Su baudos dydžiu sutinka, tik mano, kad nepagrįsta yra papildomoji nuobauda. Jo darbas tiesiogiai susijęs su vairuotojo pažymėjimu, o jei darbą praras, tai ir būstą praras, nes yra pasiėmęs paskolą. Pareiškėjas teisme pakeitė prašymą ir prašo palikti baudą, o panaikinti teisės vairuoti atėmimą. Peržiūrėjus nufilmuotą medžiagą pareiškėjas pareiškė, kad medžiagoje nėra nufilmuota vieta, kur jis visiškai sustojo. Filmavo pareigūnai iš savo automobilio (b.l. 20-21, 39-40).

Liudytojas R. S. parodė, kad 2012-04-27 vykdė Elektrėnų policijos komisariato pareigūno funkcijas. Buvo prie geležinkelio pervažos, matė pravažiuojantį automobilį, kuris nesustojo prie ,,STOP“ ženklo. ,,STOP“ ženklas tikrai buvo automobilio „Hundai“ judėjimo kryptimi. Ženklo matomumui jokių kliūčių nėra, viskas puikiai matėsi, kiti ženklai taip pat netrukdė matomumui. ,,STOP“ ženklo nepastebėti neįmanoma. Geležinkelio pervaža apšviesta. Tuo metu negali pasakyti ar buvo apšvietimas. Automobilio „Hundai“ vairuotojas privažiavęs prie „STOP“ linijos turėjo pilnai sustoti, o ne pristabdyti. Ten ne tik ženklas, bet ir „STOP“ linija šalia ženklo (b.l. 38-40).

Liudytojas S. G. parodė, kad palaiko savo tarnybinį pranešimą. Geležinkelio pervaža tamsiu paros metu visada būna apšviesta. Tuo metu negali pasakyti ar buvo apšviesta. Ženklas ,,STOP“ yra iš abiejų pusių. Ženklo matomumui jokių kliūčių nebuvo. Negali atsakyti ar vairuotojas ženklo nepamatė ar jo nenorėjo matyti. Ženklo neįmanoma nepamatyti. Prieš ženklus nėra jokių krūmų ir augalų, kurie uždengtų ženklą. Jei daryti eksperimentą, tai nepamatyti „STOP“ ženklo negalima (b.l. 38, 40).

Analogiškai S. G. paaiškino tarnybiniame pranešime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-12-6778513).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-12-6778513), (b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas sprendžia, jog esminis momentas šiai bylai teisingai spręsti yra nustatymas, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens vairuojamas automobilis „Hyundai“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),pravažiavo geležinkelio pervažą nesustojus prieš ,,STOP“ ženklą.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus rajono policijos komisariato išvada, jog R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 173. p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 125 str.

Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. J. parodymais teisme, kuris iš esmės prisipažino padaręs pažeidimą, sutinka su baudos dydžiu, tik mano, kad nepagrįsta yra papildomoji nuobauda,, kita bylos medžiaga.

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad R. J. nuobauda paskirta už ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. R. J. nurodė, kad turi finansinių įpareigojimų bankui, jo darbas susiję su automobilio vairavimu, be to jis turi neįgalų tėvą, kuriam reikia padėti.

Nustatyta, kad prieš geležinkelio pervažą buvo pastatytas kelio ženklas „STOP“, kurio reikalavimo R. J. nesilaikė. Jis parodė, kad prie pervažos yra daug ženklų ir jis galėjo nepamatyti ,,STOP“ ženklo, tačiau jis privažiavus prie pervažos automobilį pristabdė, įsitikino, kad pervaža laisva ir važiavo toliau, nes degė leidžiantys važiuoti signalas. Policijos pareigūnai R. S. ir S. G. tiek tarnybiniame pranešime, tiek duodami parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad R. J. vairuojamas automobilis pravažiavo per pervažą nesustojus prie ženklo ,,STOP“. Šių liudytojų parodymai pasitvirtino vaizdo įrašu kuris peržiūrėtas teismo posėdyje. ATPK 125 straipsnio redakcijoje atsakomybė numatyta už kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Jeigu šis ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jei jos nėra – prieš ženklą.

Iš R. J. prie skundo pridėtos geležinkelio pervažos fotonuotraukos nustatyta, kad matosi KET ženklas „STOP“ ir ženklai, kurie įpareigoja vairuotoją, artėjant link geležinkelio pervažos ne tik žiūrėti ar nevažiuoja traukinis per geležinkelio bėgius, bet į tas vietas kur yra KET taisyklių ženklai. Fotonuotrauka daryta iš lauko pusės. Jeigu fotonuotrauka būtų daryta iš kelio link geležinkelio pervažos pusės, tai nebūtų jokių kliūčių KET ženklo „STOP“ matomumui. Teismas atmeta R. J. parodymus toje dalyje, kad dėl neįjungto pervažos apšvietimo kai įvykio metu temo jis negalėjo pamatyti „STOP" ženklo ir prie minėtos pervažos nesustojo, kadangi iš prijungtos prie skundo fotonuotraukos, peržiūrėto vaizdo įrašo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad jo automobilis važiavo su įjungtomis priekyje šviesomis, kliūčių matomumui nebuvo, „STOP“ ženklas buvo, todėl R. J. galėjo ir turėjo matyti minėtą ženklą ir jo nepamatė dėk neatidumo.

Už administracinį nusižengimą numatytą LR ATPK 125 str. sankcijoje yra numatytos dvi nuobaudos, t.y. bauda (pagrindinė nuobauda) ir specialios vairavimo teisės atėmimas (papildomoji nuobauda), kurios turi būti skiriamos kartu, parenkant jų dydį ir terminą. LR ATPK 30¹ str. numato išimtis; tai yra organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. N261-897/2012 ir kt.).

Darbo pobūdis ir jo atlikimo vieta, kredito paėmimo faktas nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios R. J. neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos.

Kita aplinkybė, sergantis tėvas. Tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, kadangi kaip matyti iš neįgaliojo pažymėjimo A. A. J. iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis 50 procentų, todėl darytina išvada, kad jis gali pasirūpinti savimi.

Šioje situacijoje R. J. teisė vairuoti transporto priemones yra tik susijusi su darbine veikla, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su pareigomis ir gaunamu darbo užmokesčiu, todėl ši aplinkybė, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 125 str. sankcijoje (ATPK 30 str.). Tai ir buvo padaryta Institucijos nutarimu, atsižvelgus į R. J. teigiamą asmenybę ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

R. J. išaiškintina, kad įstatymas numato galimybę, asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarius teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas, gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, prašyti teismo sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Išvardintų aplinkybių pagrindu, teismas laiko, kad nutarimas priimtas teisėtu pagrindu, įstatymo tvarka nustačius R. J. veiksmuose KET 173 p. pažeidimą, yra pakankamai pagrįstas bylos įrodymais, administracinė nuobauda nutarimu paskirta teisėtai, atitinka įstatymo sankcijos ribas bei ATPK 30² straipsnio reikalavimus, yra proporcinga teisės pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, todėl nutarimą naikinti skundo motyvais juridinio pagrindo nėra (b.l. 24-35), (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4, 6 d., 302² , 302⁴ str.

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPS Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2012 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir R. J. 2012-06-11 skundo netenkinti.

Nutarimui įsiteisėjus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPS Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti šiam poskyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.