Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-354-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-28
Bylos Nr.
1A-261-354-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
V. A.
Civilinis ieškovas
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-354/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1., 2.1.7.4., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui,nuteistajam V. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (E. K. turto įgijimas apgaule) areštu 15 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (K. G. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) kooperatyvo turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. paskirta 15 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., subendrinta apėmimo būdu su 2008-02-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. paskirta ir su 2008-02-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. A. priteisti civiliniai ieškiniai: E. K. – 297 Lt, K. G. – 1000 Lt, (duomenys neskelbtini) kooperatyvui – 840 Lt.

V. A. išteisintas:

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (G. turto įgijimas apgaule);

- pagal LR BK 182 str. 3 d. (A. turto įgijimas apgaule);

- pagal LR BK 182 str. 3 d. (V. turto įgijimas apgaule);

- pagal LR BK 182 str. 3 d. (M. turto įgijimas apgaule);

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (S. ir D. turto įgijimas apgaule).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų: V. G. – 436 Lt, A. A. – 200 Lt, E. D. V. – 300 Lt, O. S. – 2800 Lt, L. M. – 198 Lt, B. D. – 3300 Lt ieškiniai atmesti.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 16 d. apie 20.10 val. parašęs į mobilaus ryšio telefoną SMS žinutę E. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, apgaulės būdu, tai yra prisistatęs policijos pareigūnu ir sakydamas, kad sūnus padarė nusikalstamą veiką, ir norint, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, turi atlyginti žalą, o tai padaryti galima papildžius 3 korteles po 99 Lt, E. K. papildžius korteles ir padiktavus kortelių kodus, savo naudai įgijo 297 Lt, tuo padarydamas E. K. 297 Lt turtinę žalą.

Be to, V. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.00 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paskambinęs E. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, apgaulės būdu, tai yra prisistatęs E. G. mamos draugu ir sakydamas, kad jos mama K. G. pateko į bėdą, tai yra sudaužė kompiuterį, ir norint, kad jos nepasodintų į kalėjimą reikia sumokėti 6000 Lt, o nenustatytam asmeniui nuėjus į K. G. priklausančius namus ir paėmus iš jos dukros E. G. pinigus, 600 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 100 Lt vertės ir juvelyrinius dirbinius bendros 300 Lt vertės, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo 600 Lt ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir juvelyrinių dirbinių, tuo padarydamas K. G. 1000 Lt turtinę žalą.

Be to, V. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 17 d. apie 19.00 val., paskambinęs VK (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Pakruojo r.(duomenys neskelbtini), pardavėjai G. P., prisistatęs ekonominės policijos pareigūnu ir sakydamas, kad yra išplėštas (duomenys neskelbtini) firmos sandėlys ir reikia sutikrinti parduotuvėje esančių papildymo kortelių numerius, paprašęs nutrinti parduotuvėje esančių papildymo kortelių apsauginius sluoksnius ir padiktuoti numerius, G. P. nutrynus apsauginius sluoksnius ir padiktavus kortelių: 7 vnt. „Labas“ po 20 Lt, 14 vnt. „Pildyk“ po 10 Lt ir 20 vnt. po 20 Lt, 8 vnt. „Ekstra“ po 20 Lt numerius, savo naudai įgijo 840 Lt, tuo padarydamas VK (duomenys neskelbtini) kooperatyvui 840 Lt turtinę žalą.

V. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d. tuo, kad 2006 m. kovo 26 d. apie 00.41 val., parašęs SMS žinutę V. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, apgaulės būdu, tai yra nurodęs, kad V. G. laimėjo 1000 Lt, mobilaus ryšio telefoną ir kino namų sistemą, paskambinus nurodytu telefonu pasakęs, kad norint laimėtus daiktus atsiimti, reikia nupirkti 1 papildymo kortelę už 99 Lt, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, paskambinus tuo pačiu numeriu, pasakęs, kad reikia nupirkti dar 3 papildymo korteles po 99 Lt ir vieną – po 40 Lt, V. G. nupirkus korteles ir padiktavus jų kodus, savo naudai įgijo 436 Lt, tuo padarydamas V. G. 436 Lt turtinę žalą.

Be to, V. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 3 d. tuo, kad 2006 m. gruodžio 23 d. apie 20.00 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paskambinęs A. A., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, apgaulės būdu, tai yra prisistatęs policijos pareigūnu ir sakydamas, kad jos sūnus pateko į bėdą, tai yra sužalojo žmogų, ir norint, kad nebūtų pradėta baudžiamoji byla, reikia sumokėti 200 Lt, o nenustatytam asmeniui nuėjus į A. A. priklausančius namus ir paėmus iš jos pinigus, savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo 200 Lt, tuo padarydamas A. A. 200 Lt turtinę žalą.

Be to, V. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 3 d. tuo, kad 2007 m. gegužės 5 d. apie 9.45 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, apgaulės būdu, tai yra paskambinęs telefonu E. D. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, prisistatęs policijos pareigūnu ir sakydamas, kad sesuo padarė nusikalstamą veiką ir norint, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla turi atlyginti žalą, o nenustatytam asmeniui nuėjus į E. D. V. priklausančius namus ir paėmus iš jos 200 Lt ir auksinę grandinėlę 100 Lt vertės, savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo 200 Lt ir auksinę grandinėlę, tuo padarydamas E. D. V. 300 Lt turtinę žalą.

Be to, V. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 3 d. tuo, kad 2007 m. gegužės 5 d. apie 10.00 val. apgaulės būdu, tai yra paskambinęs telefonu į namus L. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, prisistatęs ekonominės policijos pareigūnu ir sakydamas, kad sūnus padarė nusikalstamą veiką, ir norint, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla reikia atlyginti žalą, tai galima padaryti papildžius „Labas“ kortelių už 198 Lt, L. M. papildžius korteles ir padiktavus jų kodus, savo naudai įgijo 198 Lt, tuo padarydamas L. M. 198 Lt turtinę žalą.

Be to, V. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d. tuo, kad 2007 m. gegužės 5 d. apie 13.00 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, apgaulės būdu, tai yra paskambinęs telefonu O. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, prisistatęs policijos pareigūnu ir sakydamas, kad dukra padarė nusikalstamą veiką ir norint, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla turi atlyginti žalą, o nenustatytam asmeniui nuėjus į O. S. priklausančius namus ir paėmus iš jos du auksinius žiedus bendros 800 Lt vertės, dvi auksines monetas bendros 800 Lt vertės, jos namuose buvusius dukrai B. D. priklausančius juvelyrinius dirbinius, tai yra tris auksines grandinėles su pakabukais bendros 1400 Lt vertės, penkis auksinius žiedus bendros 1750 Lt vertės, auksinius auskarus 600 Lt vertės, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo auksinių dirbinių, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. S. 1600 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajai B. D. 3750 Lt. turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo peržiūrėti jo bylą, patikrinti jo teikiamus faktus, apklausti svarbius liudytojus, nes nebuvo atlikta jo balso ekspertizė, nebuvo patikrintas žurnalas, kur yra registruojamas išėjimas iš lokalinio sektoriaus, nebuvo apklausta liudytoja E. V., su kuria jis bendravo, kol kažkas darė nusikaltimą. Taip pat nuteistasis V. A. prašo nutraukti baudžiamą bylą ir skirti papildomą laiką apeliaciniam skundui papildyti, įpareigoti Pakruojo rajono apylinkės teismą leisti jam susipažinti su teismo protokolais.

Apeliantas skunde nurodo, kad pati nukentėjusioji G. parodė, jog ne jis kalbėjo su ja telefonu ir kitą dieną ji kalbėjo su žmogumi, kuris apgavo jos dukrą, kai tuo metu jis buvo sulaikytas pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. A. kaltu apgaulės būdu įgijus E. K., K. G. bei VK (duomenys neskelbtini) kooperatyvas priklausantį turtą ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (1 veika) bei 182 str. 1 d. (2 veikos).

Nuteistasis V. A. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose neigė savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apelianto teigimu, nei prokurorė, nei apylinkės teismo teisėja netikrino jo pateikiamų faktų, neapklausė svarbių liudytojų, neatliko balso ekspertizės ir nepatikrino nuteistųjų registracijos žurnalo, kas, V. A. teigimu, įrodytų jo nekaltumą.

Iš teisiamojo posėdžio protokolų bei kitos bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, prokurorės pritarimu, išsireikalavo ir susipažino su V. A. asmens byloje ir asmens sveikatos istorijoje užfiksuota informacija (t. 4, b. l. 83-84), ėmėsi priemonių patikrinti nuteistojo keliamas versijas, jog jis būdamas kitose vietose negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (t. 4, b. l. 56-57; 118-129), tenkino kitus nuteistojo prašymus dėl informacijos išreikalavimo iš telekomunikacijų paslaugų tiekėjų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (t. 4, b. l. 99-100; 132), sprendė liudytojos E. V. iškvietimo į teisiamąjį posėdį tikslingumą bei kt. klausimus. Skirti balso ekspertizę V. A. teisiamojo posėdžio metu neprašė, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šio reikalavimo iš esmės atsisakė, teigdamas, kad viskas ir taip yra aišku iš nukentėjusiųjų K. G. ir liudytojos E. G. parodymų. Tokiu būdu, nuteistojo V. A. teiginiai apie, neva, atsainią prokurorės ir apylinkės teismo teisėjos reakciją į jo prašymus ir deklaruojamus faktus – niekuo nepagrįsti ir iš esmės prieštaraujantys bylos medžiagai.

Neigdamas savo kaltę, apeliantas skunde teigia, kad jis negalėjo skambinti ir apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, nes tuo metu, kai kažkas kitas darė nusikalstamas veikas, vienu atveju jis buvo sulaikytas pataisos namuose, kitu – išėjęs iš lokalinio sektoriaus į pataisos namų medicinos punktą, o trečiuoju – bendravo su E. V. telefonu, todėl neturėjo faktinės galimybės skambinti nukentėjusiems asmenims. Apeliantas skunde nedetalizavo, kurio konkrečiai įvykio metu (2007-06-16, 2008-08-09 ar 2008-08-17) jis buvo vienoje ar kitoje vietoje ir kokius kitus veiksmus atliko. Nuteistasis V. A. panašias versijas kėlė ir teisiamajame posėdyje, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teigė, jog tuo metu (2008-08-17 apie 19 val.), kai buvo skambinama į VP (duomenys neskelbtini) kooperatyvas parduotuvę (duomenys neskelbtini), jis buvo išėjęs į medicinos punktą. Taigi, iš V. A. deklaruojamų aplinkybių visumos teisiamojo posėdžio metu, apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra aišku, kad apeliantas teisina save teigdamas, jog 2007-06-16 apie 20.10 val. apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą jis buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, 2008-08-09 apie 14 val. – buvo sulaikytas pataisos namuose, o 2008-08-17 apie 19 val. – lankėsi pataisos namų medicinos punkte, be to dar nurodydamas, jog 2008-08-17-18 dienomis telefonu bendravo su E. V., todėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryti negalėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mobilaus ryšio abonentų numeriais (duomenys neskelbtini) (2007-06-16), (duomenys neskelbtini) (2008-08-09) ir (duomenys neskelbtini) (2008-08-17), iš kurių buvo skambinta apgautiems asmenims, naudojosi V. A. (t. 3, b. l. 45; 54). To apeliantas neneigė viso baudžiamojo proceso metu. Pažymėtina, kad V. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pradėjo neigti tik bylą nagrinėjant teisme, o atliekant ikiteisminį tyrimą jis prisipažino nusikaltęs, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 2, b. l. 102; 170; t. 3, b. l. 71-72), tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 3, b. l. 101-102). Apeliantas teisiamajame posėdyje aiškino, kad tokį esminį jo parodymų skirtumą lėmė tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo papirkinėjamas policijos pareigūnų, konkrečiai tyrėjo A. S., su kuriuo bendravo 2008 m. spalio-gruodžio mėn. Nuteistasis V. A. aiškino, kad pastarasis jam duodavo mobiliuosius telefonus, degtinės, papildydavo sąskaitas, darydavo kitas lengvatas – leido matytis su E. V. vieniems ir perduoti jam telefonus (t. 4, b. l. 53). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. S. kategoriškai neigė tokius apelianto teiginius (t. 4, b. l. 91; 132-133). Tiesa, minimas liudytojas patvirtino, kad V. A. jam skambindavo, apie ką buvo pranešama Šiaulių tardymo izoliatoriui ir kameroje pas nuteistąjį atlikinėjamos kratos, išimami telefonai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta informacija patvirtina tai, kad iš V. A. 2008-11-11 buvo išimti du mobilaus telefono elementai, 2008-11-21 – mobiliojo ryšio telefonas ,,Siemens“, 2008-12-18 – mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 3220“ su SIM kortele (t. 4, b. l. 143). Tačiau tai nepatvirtina nuteistojo teiginio, jog mobiliuosius telefonus ir jų dalis jis gavo iš A. S. ar kito asmens mainais už prisipažinimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja E. V. paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį atlikinėdama laisvės atėmimo bausmę tik telefonu bendraudavo su apeliantu, vadinasi susitikusi nebuvo ir nieko asmeniškai perduoti V. A. negalėjo. Pats nuteistasis dėl pas jį rastų telefonų, elementų anksčiau aiškino, jog pastaruosius tiesiog rado (t. 4, b. l. 121; 123; 127). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kameroje, kur Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas V. A., mobilieji telefonai buvo randami ir išimami dar iki to laiko, kada, apelianto teigimu, jis pradėjo bendrauti su A. S. (t. 3, b. l. 53). Iš to, kas paminėta, daroma išvada, jog V. A. aiškinimai apie tariamą jo papirkinėjimą yra visiškai nepagrįsti.

Kaip buvo minėta, nuteistasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu, prisipažindamas dėl padarytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, davė išsamius ir detalius parodymus, kurie apie visas esmines aplinkybes sutapo su nukentėjusiųjų E. K., K. G., civilinio ieškovo atstovės R. D., liudytojų G. K., E. L., G. P. ir nepilnametės liudytojos E. G. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 79-80; 84-85; 114-115; 119-121; t. 3, b. l. 8; 9-10; 11-12), tiek teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 36-38; 51-52; 89-90). Tokiu būdu kyla klausimas, iš kur apeliantas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, žinojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Dėl to būtų galima manyti, kad V. A. apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes papasakojo asmuo, kuriam jos buvo žinomos, tačiau tokio asmens nuteistasis nei teisiamajame posėdyje, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neįvardino. Jei, kaip teigia apeliantas, jis parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė papirktas A. S., būtų galima manyti, kad pastarasis jam atpasakojo tai, ką savo apklausose nurodė nukentėjusieji, liudytojai ir kas buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Kitaip tariant, V. A., jei kaip jis teigia, buvo papirktas A. S., turėjo duoti pastarajam reikalingus parodymus. Teisiamajame posėdyje A. S. parodė, kad jam dalyvaujant V. A. areštinėje, pats parašė nuoširdų prisipažinimą (t. 4, b. l. 91). Iš V. A. 2008-10-08 nuoširdaus prisipažinimo (t. 3, 65) matyti, kad pastarasis iš esmės užsiminė tik apie įvykdytas dvi nusikalstamas veikas – svetimo turto, priklausančio E. K. bei VK (duomenys neskelbtini) kooperatyvas užvaldymą apgaule. Kyla klausimas, kodėl neva papirktas V. A. tą kartą nebuvo paveiktas prisipažinti dėl K. G. priklausančio turto užvaldymo apgaule, nes tuo metu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl šio įvykio (t. 2, b. l. 105-106). Be to, ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklausiamas V. A., prisipažinęs dėl sukčiavimo užvaldant K. G. turtą ir nurodęs visas esmines įvykio aplinkybes, nenurodė savo bendrininko, teigdamas, kad pastarąjį įvardins teisme (t. 2, b. l. 170). Iš aptartų aplinkybių bei V. A. parodymų akivaizdu, kad pastarasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 3, b. l. 101-102) apie jo padarytas ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, elgėsi pagal savo valią. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių nuteistojo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo būdamas kažkieno papirktas ar įtakotas.

Nors teisiamajame posėdyje V. A. iš esmės davė kitokius parodymus ir savo kaltės nebepripažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, visgi, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais rėmėsi pagrįstai ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu, neigdamas savo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, kėlė įvairiausias versijas, kurias apylinkės teismas motyvuotai paneigė. Dėl 2007-06-16 E. K. turto užvaldymo apgaule nuteistasis aiškino, kad tada jis buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir prie padarytos nusikalstamos veikos niekaip neprisidėjo (t. 4, b. l. 52). Apylinkės teismas paneigė tokią V. A. versiją, nes byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad V. A. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Marijampolės pataisos namus išvyko 2007-06-07 (t. 4, b. l. 62). Taigi, 2007-06-16 jis buvo Marijampolės PN, todėl turėjo galimybę naudotis telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėti su nukentėjusiąja. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. A. teigė, kad su E. V. nuo pat ryto telefonu kalbėjo kito nusikaltimo padarymo metu – 2008-08-17-18 dienomis (t. 4, b. l. 132), o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad 2008-08-17 nepadarė nusikalstamos veikos, nes tuo metu buvo išėjęs į pataisos namų medicinos punktą. Akivaizdu, kad apeliantas iš esmės painiojasi savo keliamose versijose. Liudytoja apklausta E. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį pati atlikdama laisvės atėmimo bausmę iš tikrųjų telefonu bendraudavo su V. A. ir paaiškino, jog jie kalbėdavosi tik po 19 val. Tokiu būdu, E. V. parodymai nepaneigia nuteistojo kaltės ir nepatvirtina V. A. keliamų versijų nei dėl 2008-08-17 padarytos nusikalstamos veikos, nei dėl kitų įvykdytų nusikalstamų veikų, kuriose jis neva dalyvauti negalėjo.

Apelianto versija, kad 2008-08-09 įvykdyto nusikaltimo metu jis buvo uždarytas į pataisos namų baudos izoliatorių, taip pat pagrįstai atmesta, kadangi iš bylos medžiagos yra aišku, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimą V. A. baudos (drausmės) izoliatoriuje buvo nuo 2008-08-10 11.30 val. iki 2008-08-11 11.30 val. (t. 4, b. l. 119), vadinasi, nusikaltimo padarymo metu (2008-08-09 apie 14 val.) jis buvo savo kameroje ir galėjo naudotis telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir telefonu bendrauti su nepilnamete liudytoja E. G., siekiant apgaule užvaldyti nukentėjusiosios K. G. turtą. Nuteistasis taip pat apeliuoja į nukentėjusiosios K. G. parodymus, neva ji patvirtino, jog kitą dieną (2008-08-10) ji bendravo su asmeniu, kuris apgavo jos dukrą, vadinasi, ne su juo (V. A.). Iš tikrųjų, K. G. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, kad sekančią dieną po įvykio skambino į tą telefono abonentą, iš kurio buvo skambinta įvykio dieną (t. 4, b. l. 90). Nukentėjusioji girdėjo nuteistojo balsą teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad kitą dieną po įvykio telefonu atsiliepusio vyriškio balsas pasirodė grėsmingesnis ir ji negalinti teigti, kad atsiliepęs vyriškis ir nuteistasis yra tas pats asmuo. Pirmiausia kolegija pažymi, kad K. G. įvykio dieną pati nebendravo telefonu su asmeniu, apgavusiu jos dukrą E. G., o ir kitą dieną paskambinus, su nenustatytu asmeniu vėl kalbėjo dukra, o K. G. tiesiog girdėjo atsiliepusio vyriškio balsą. Tokiu būdu, nukentėjusioji K. G. negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar įvykio dieną paskambinęs ir kitą dieną į telefoninį skambutį atsiliepęs vyras yra tas pats asmuo. Tikėtina, kad E. G. 2008-08-10 apie 15-17 val. telefonu kalbėjosi ne su V. A., nes, kaip buvo minėta, tą dieną nuo 11.30 val. jis buvo baudos (drausmės) izoliatoriuje, todėl į telefoninį skambutį galėjo atsiliepti bet kas iš kameroje kartu su V. A. bausmę atliekančių asmenų. Tačiau tai nepaneigia apelianto kaltės 2008-08-09 apgaulės būdu užvaldžius K. G. turtą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. A. tvirtino, kad 2008-08-17 įvykdyto nusikaltimo metu jis buvo pataisos namų medicinos punkte ir tai gali patvirtinti pataisos namų dokumentai (žurnalas), kur fiksuojama, kada jis išėjo iš pataisos namų gyvenamojo-lokalinio sektoriaus ir kada vėl sugrįžo. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis tvirtino, kad medicinos punkte jis buvo nuo 19 val. iki 20 val. (t. 4, b. l. 53). Iš byloje esančių dokumentų yra aišku, kad duomenys apie nuteistojo lankymąsi pas medikus yra nuteistojo asmens byloje (t. 4, b. l. 60), su kuria apylinkės teismas susipažino prieš priimdamas skundžiamą nuosprendį. Iš V. A. asmens bylos padarytos dokumentų kopijos byloja, kad pastarasis Marijampolės PN į medicinos punktą buvo nuvestas 2008-08-10 apie 10.50 val. (t. 4, b. l. 118), dar jis lankėsi pas medikus 2008-08-14 ir 2008-08-29 (t. 4, b. l. 128-129). Marijampolės PN direktorius raštu patvirtino, kad 2008-08-17 nuteistasis V. A. buvo pataisos namų 21 būryje 6 kameroje (t. 4, b. l. 188), vadinasi, galėjo naudotis telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir realizuoti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., objektyviuosius požymius, apgaulės būdu užvaldant VK (duomenys neskelbtini) kooperatyvas turtą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad V. A. keliamos versijos niekuo nepagrįstos, kad tai yra jo gynybos taktika, siekis išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis išsamiai papasakojo apie savo įvykdytas ir jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tokie jo parodymai kartu su kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais sudaro vieningą V. A. kaltę įrodančią medžiagą, kuria pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apelianto prašymas dėl susipažinimo su apylinkės teismo protokolais nesvarstomas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog teisiamojo posėdžio protokolų kopijos buvo išsiųstos į Šiaulių tardymo izoliatorių įteikti V. A. (t. 4, b. l. 170).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. arešto bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ir laisvės atėmimo bausmes už du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., įvertino tai, kad nuteistasis V. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus charakterizuojamas neigiamai, kad nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė arešto bausmę, mažesnę už Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytą arešto bausmės vidurkį, bei laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė. Todėl kolegija sprendžia, kad nuteistajam V. A. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Vidmantas MylėVirginija Žindulienė