Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Irenai Sadauskienei, probuojamajam M. Ž., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau tekste – Probacijos skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo probuojamajam M. Ž. ir nuteistojo M. Ž. prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. 2016 m. spalio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2017 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – 25 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padengti įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus dėl 1 911 310,24 Eur (6 599 372,01 Lt).

2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teisme gautas Probacijos skyriaus teikimas, kuriuo siūloma panaikinti nuteistajam M. Ž. atidėtos bausmės vykdymą ir pasiųsti jį atlikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepilnai įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – visiškai padengti nusikalstamomis veikomis padarytą įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus.

Taip pat gautas nuteistojo M. Ž. prašymas pakeisti minėtu teismo nuosprendžiu jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padengti įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus dėl 1 911 310,24 eurų (6 599 372,01 Lt) kita baudžiamojo poveikio priemone.

Probacijos skyriaus teikime nurodoma, jog 2017 m. sausio 27 d. M. Ž. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, 2017 m. vasario 3 d. supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis ir tvarka, sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime naudojant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio teistumo rizika (45 balai) (asmens bylos 58, 70 l.). Atliekant OASys pervertinimus pakartotinio teistumo rizika padidėjo iki 50 balų. Dalyvaujant nuteistajam, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens bylos 57-90 l.). 2017 m. vasario 10 d. M. Ž. sumokėjo 25 MGL (941,50 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. 1. 100, 1 tomas). Nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. M. Ž. dalyvavo elgesį keičiančios programos Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas susitikimuose (b. 1. 128, 1 tomas).

Probacijos skyriaus teikime taip pat nurodyta, kad M. Ž. neįvykdė paskirto įpareigojimo - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padengti įsiskolinimą pagal gautos vykdomuosius raštus - 1 911 310,24 eurų (6599372,01 Lt), sumai. Kartu su kitais asmenimis M. Ž. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlygino 240232,75 Eur (b. 1. 148-150, 152-156, 160 b. 1. 3 tomas). 2020 m. balandžio 24 d. paaiškinime M. Ž. nurodė, kad teismo paskirtą įpareigojimą vykdė, ieškinius dengdamas dalimis kartu su kitais bendrininkais. Šiuo metu dėl pasaulinės viruso pandemijos sustojo jo verslo planai ir tai sutrukdė toliau vykdyti įsipareigojimą (b. l. 163, 3 tomas).

2017 m. rugsėjo 19 d. M. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00006-17, kuriame jis įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (b. 52, 2 tomas).

Probacijos skyriaus atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teikime ir panaikinti nuteistajam M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimą.

Prokuroras teismo posėdyje teikimą prašė atmesti. Nurodė, kad nuteistasis dengia įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus, kas mėnesį moka pagal vykdomuosius raštus po 1500 Eur. Nuteistojo pastangos akivaizdžios, nuteistasis yra atlyginęs ženklią dalį turtinės žalos. Teismui nepateikti duomenys apie tai, jog M. Ž. darytų teisės pažeidimus ir/ar nesilaikytų probacijos sąlygų, todėl tikėtina, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir stengiasi vykdyti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Probuojamasis M. Ž. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdyje teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo M. Ž. prašė atmesti. Nurodė, kad M. Ž. vykdė sąžiningai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuo pat nuosprendžio įsiteisėjimo, šiuo metu įpareigojimo nevykdė dėl pateisinamų prie­žasčių, nes jo sąskaitos banke yra areštuotos, o grynųjų pinigų įmokėti banke objektyviai neturi galimybės. M. Ž. nuolat ieško naujų darbų, stengiasi dirbti daugiau ir daugiau už­dirbti, gauti daugiau pajamų, iš kurių galėtų greičiau atlyginti įsiskolinimą kreditoriams Prašo nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita baudžiamąją priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Probacijos įstatymas 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas, Probacijos tarnybos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2016 m. spalio 7 d. M. Ž. Akmenės rajono apylinkės teisme nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. Ž. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 8 punktu, atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirtos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – 25 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padengti įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus dėl 1 911 310, 24 € (6 599 372,01 Lt).

Probacijos laikotarpiu po to, kai teismas atmetė Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nuteistasis M. Ž. nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, dirba, jis tinkamai vykdė kitą teismo jam paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėjo 25 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jis supranta savo pareigą ir toliau vykdyti mokėjimus pagal vykdomuosius raštus su kitais solidariais nuteistaisiais. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra sumokėjęs 240232,75 Eur įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nors ir padidėjusi, tačiau yra vidutinė.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. Ž. pasiekti resocializacijos rezultatai atitinka probacijos tikslus ir pateisina jam skirtą teismo pasitikėjimą: jis užimtas darbine veikla, įvairiapusiai integruo­tas į įvairias iniciatyvas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį pastovų darbą, nepiktnaudžiauja neleistinomis prie­monėmis, kas neabe­jotinai minimizuoja recidyvo grėsmę. Nors nuteistojo M. Ž. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo kaltė nėra įrodyta, o asmens kaltumas padarius nusikaltimą negali būti preziumuojamas. Vien tai, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis neįvykdė pilnai jam paskirto įpareigojimo – padengti įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus, net ir tuo atveju, kai jo pastangos nebuvo maksimalios, dar nesudaro pagrindo jam panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis šio jam paskirto įpareigojimo per nustatytą laiką neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių. Be to, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus atlyginimo klausimas byloje nebus išspręstas. Tai prieštarautų ir kreditoriaus interesams.

Nuteistasis M. Ž. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- padengti įsiskolinimus pagal vykdomuosius dokumentus pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone, kadangi šiuo metu dėl pandemijos teko atsisakyti kai kurių verslo planų, sustojo prekyba, neliko pajamų ir jis du mėnesius neturėjo galimybės padaryti įmokas dengiant skolą pagal vykdomuosius raštus. Nurodė, kad negalėjimas įvykdyti šią baudžiamąją poveikio priemonę yra pateisinamas, yra objektyvios aplinkybės, trukdančios įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir šios aplinkybės atsiradusios po baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Analogiškai ir BPK 357 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad tik tiems nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, arba įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, BK 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip yra todėl, kad baudžiamojo poveikio priemonės atitikimas siekiamiems tikslams nusprendžiamas ją skiriant, o pakeitimas susijęs tik su objektyviomis galimybėmis baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti. Tačiau teismas pažymi, kad apie nuteistajam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone teismas gali spręsti tik gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi, nes nuteistasis M. Ž. su prašymu kreipėsi tiesiogiai į teismą, todėl nėra formalaus pagrindo spręsti M. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BPK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (PĮ 29 straipsnio 2 dalis). Iš esmės panašios nuostatos įstatymų leidėjo nustatytos tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymuose (BPK 357 straipsnio 8 dalis, 358 straipsnis, BK 74 straipsnis.). Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai pažymėjo, jog dėl probacijos sąlygų pakeitimo Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probacijos sąlygas. Įstatyme nenumatyta, jog nuteistojo prašymu būtų galima keisti probacijos sąlygas. Šiuo atveju į teismą kreipėsi pats nuteistasis, todėl toks jo prašymas netenkintinas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu nuteistajam būtų pakeista baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas padengti įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus kita baudžiamojo poveikio priemone – nemokamais darbais, bauda, tai nebūtų visiškas atleidimas nuo prievolės sumokėti įsiskolinimą, tokiu būdu būtų tik panaikintas šios priemonės įvykdymo terminas (šiuo atveju teismas buvo nustatęs 3 metų terminą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nuteistojo M. Ž. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.