Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-483/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
1A-109-483/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Marius Zabita
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-483/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08463-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.29.1.2; 2.1.7.1; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.1.16.2.19; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Sigitos Bieliauskienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,nuteistajam T. G.,gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, T. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Įsiteisėjus nuosprendžiui nuspręsta daiktinius įrodymus - dvi laikmenas perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK KP ONTV) 2-ajam skyriui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos bei disponavo netikru dokumentu, o būtent:

1.1. jis, turėdamas tikslą platinti, nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2015-01-24, giminaitės A. G. tuometinėje gyvenamojoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko sandėliuke neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 322,062 g į 103 maišelius supakuotos presuotos augalinės kilmės medžiagos, kurioje yra 15,290 g psichotropinės medžiagos JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), (4,7%), kol 2015-02-19 kratos metu ši medžiaga buvo rasta ir paimta, tokiu būdu disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

1.2. Be to, jis, turėdamas tikslą disponuoti netikru vairuotojo pažymėjimu, ne anksčiau kaip 2014-10-19 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo nuotrauką bei nurodė asmens duomenis, būtinus šios rūšies dokumento pagaminimui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus žinomai netikrą dokumentą, kurio blankas atspausdintas sublimaciniu spausdintuvu – T. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodytos žinomai melagingos žinios, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. VĮ ,,Regitra“ išduotas 2011-01-19 ir galioja iki 2021-01-19 bei nuo 2008-07-22 jam suteikta teisė vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, nors realiai teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones T. G. suteikta nebuvo, o jo paties vardu išduotas tikrasis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą buvo paimtas ir negrąžintas nuo 2014-10-19, jis, t. y. T. G., šiame netikrame dokumente pasirašė savo parašu, taip patvirtindamas jame nurodytas tikrovės neatitinkančias žinias, bei šį netikrą dokumentą iki 2015-02-19 laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol netikras dokumentas buvo rastas ir paimtas kratos metu, tokiu būdu pagamino bei laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Šalies argumentai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendį dalyje dėl duomenų, gautų slapto sekimo metu T. G. būnant areštinėje, nepripažinimo tinkamais įrodymais ir šiuos duomenis pripažinti tinkamais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka gautais, įrodymais; daiktinius įrodymus - dvi laikmenas su garso įrašais, užfiksuotais slapto sekimo metu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymų gavimo teisėtumo tvarką, rėmėsi Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsnio nuostata, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant Lietuvos Respublikos BPK numatytas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Ši įstatymo nuostata taikoma tik būtent šiame straipsnyje nurodytu atveju, kai informacija yra gaunama skirtingose, tarpusavyje nesusijusiose baudžiamosiose bylose, o ikiteisminio tyrimo sujungimo ar atskyrimo atveju ši nuostata nėra taikoma. Nagrinėjamuoju atveju ši informacija buvo gauta toje pačioje baudžiamojoje byloje, kuri ir perduota teismui, tik iš šios bylos medžiagos buvo išskirta dalis tyrimo dėl Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri tolesniam atlikimui buvo perduota Vilniaus apskrities VPK pareigūnams.

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtu pagrindu - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartimi buvo leista slapta sekti T. G. bei šio veiksmo metu daryti vaizdo ir garso įrašus. Tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo pradėtas 2015-02-19. 2015-04-29 buvo surašytas slapto sekimo protokolas, nurodant, kad T. G. buvo sekamas laikotarpiu nuo 2015-02-19 iki 2015-02-24. Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės, pagrindžiančios T. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis buvo priimta bei sekimo protokolas surašytas toje pačioje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 byloje. Gerokai vėliau nei buvo surašytas slapto sekimo protokolas, t. y. 2015-11-05, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 į atskirą tyrimą buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00667-15 dėl įtariamųjų T. G. ir J. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, į kurį pagal išskiriamų dokumentų apyrašą buvo išskirti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 dokumentai, tarp kurių buvo ir 2015-04-29 slapto sekimo protokolo kopija. Šio slapto sekimo protokolo originalas liko ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 medžiagoje, kuri 2015-12-02 su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.

2.3. Vilniaus apygardos teismas, netinkamai pritaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad norint 2015-04-29 slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis šioje byloje pripažinti įrodymais reikia aukštesniojo prokuroro nutarimo leisti panaudoti gautą informaciją iš kitos baudžiamosios bylos, nors 2015-04-29 slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys buvo gauti būtent teisme nagrinėtoje byloje. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad duomenys gauti slapto sekimo metu nepripažintini tinkamais įrodymais bei jais nesirėmė spręsdamas dėl nuteistojo T. G. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

2.4. Taip pat Vilniaus apygardos teismas, nepagrįstai pripažinęs slapto sekimo metu užfiksuotus duomenis netinkamais įrodymais, neteisingai išsprendė daiktinių įrodymų saugojimo kartu su bylos medžiaga klausimą, perduodamas dvi laikmenas su garso įrašais, užfiksuotais slapto sekimo metu, Vilniaus apskrities VPK KP ONTV 2-jam skyriui.

3. Nuteistojo T. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendį dalyje dėl T. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti; arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti ženkliai švelnesnę bausmę nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, atitinkančią teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, todėl naikintinas arba keistinas. Teismas neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo padaryti esminiai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir juos pripažindamas įrodymais, turėjo juos įvertinti objektyviai, visapusiškai juos ištirti, sudėjus į įrodymų visetą pašalinti visus prieštaravimus ir abejones, o nepavykus to padaryti vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Teismui pripažinus neteisėtais būdais gautus duomenis, juos dalinai vis tiek įvertino, kas yra Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio pažeidimas. Paskirta ypatingai griežta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 5 dalis), kurios dydis neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principams patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltei.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, už kurią yra nuteistas T. G., tačiau netinkamai ir nepašalinęs visų prieštaravimų jį pripažino kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. T. G. kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pateiktas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį, t. y. 15,29 g psichotropinės medžiagos JWH-018. Pirmosios instancijos teismas tikslo platinti byloje nenustatė ir neinkriminavo, taigi, T. G. yra nuteistas tik už psichotropinės medžiagos laikymą.

3.3. Ginčo dėl psichotropinės medžiagos suradimo ir paėmimo byloje nėra. Tačiau apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. G. žinojo ar galėjo žinoti, kad 2015-02-19 kratos metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamosiose patalpose paimtos medžiagos yra psichotropinės, t. y. ginčija subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – tiesioginę tyčią

3.4. Byloje apklaustas liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, tiesiogiai su T. G. inkriminuota veika nėra susijęs ir su T. G. susipažino Lukiškių tardymo izoliatoriuje jau po nusikalstamos veikos inkriminavimo. Liudytojas Nr. 1 papasakojo tik tai, ką išgirdo iš T. G., būdamas su juo vienoje kameroje, ir tai ką jis suprato, kas yra subjektyvu ir turėtų būti vertinama ypatingai atsargiai, gretinant su kitais byloje esančiais duomenimis. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyti liudytojo Nr. 1 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamajame posėdyje, kurie yra reikšmingesni ir detalesni, kadangi posėdžio metu liudytojui Nr. 1 klausimus galėjo užduoti visi proceso dalyviai, tame tarpe ir gynėjas, o ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus davė tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagal jo suformuluotus klausimus. Ne visi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutapo su teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kadangi aiškinantis detales liudytojas Nr. 1 pateikė daugiau faktinių duomenų.

3.5. Visų pirma, ikiteisminiame tyrime liudytojas Nr. 1 parodė, kad „hašišą kratos metu rado policijos pareigūnai, todėl pokalbio metu Tomas pergyveno, kad taip „pakišo“ dėdę ir, kad dabar jam teks prisipažinti, kad tai jo narkotikai, kad dėdė nebūtų nepagrįstai apkaltintas“. Tačiau tikslinant aplinkybes ir užduodant papildomus klausimus apie tai, ką liudytojas Nr. 1 turėjo omenyje, sakydamas, kad „tai jo narkotikai, kad dėdė nebūtų nepagrįstai apkaltintas“, kodėl sako „jo“, t. y. T. G.“? Liudytojas Nr. 1 patikslino, kad „sako „jo“ hašišas, bet tik todėl, kad suprato, jog ne dėdės“.

3.6. Antra, į klausimą „ar sakė kieno tas hašišas?“ liudytojas Nr. 1 parodė, kad „jam kažkoks jo draugas, jo vardo ir pavardės neminėjo, paliko pasaugoti ir išskrido“. Į klausimą „ar minėjo kokį kiekį?“, liudytojas Nr. 1 patikslino, kad „gal 1,5 gramo“? į klausimą: „kada jis bendravo su T. G.?“ liudytojas Nr. 1 atsakė: „izoliatoriuje, gal 2-3-4 mėnesiai iki apklausos“, kas reiškia, kad neankščiau kaip nuo 2015 m. kovo mėnesio iki gegužės, t. y. jau tardymo izoliatoriuje po veikos inkriminavimo. Perklausius liudytojo Nr. 1 apklausos teisme garso įrašą, susidaro įspūdis, kad jį ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausinėjo tik užduodami ir suformuluodami klausimus kaltinančia prasme, o nesiekdami objektyviai išsiaiškinti aplinkybes, nes papildomos ir detalesnės aplinkybės, prieštaravimai (kas skliausteliuose užfiksuota), pateikia teisinančius duomenis, o ne priešingai, kaip bandyta užfiksuoti.

3.7. Teismo nurodyta aplinkybė, kad liudytojas Nr. 1 patvirtino, jog T. G. žinojo, jog maišelyje yra psichotropinė medžiaga, neatitinka šio liudytojo parodymų, o nurodytos patikslintos aplinkybės iš dalies skiriasi duotoms ikiteisminio tyrimo metu. Juolab, kad papildomos ir patikslintos aplinkybės nurodytos teisme patvirtina tai, kad T. G. nežinojo nei to, ar buvo išimtos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nei jos rūšies, nei pavadinimo, nei jų kiekio.

3.8. Iš 2015-02-25 specialisto išvados matyti, kad rudos spalvos supresuotos medžiagos gabalėliuose iš 103 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, supakuotų į plastikinį maišelį su užrašu „Lidl“, 2015-02-19 kratos metu rastų J. G. gyvenamojoje vietoje - name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), kurios masė yra 15,290 g (15 gramų ir 290 miligramų). Bendroji tirti pateiktos rudos spalvos supresuotos medžiagos masė yra 322,062 g. Skirtumas tarp nurodyto 1,5 gramo ir 322,062 gramo yra daugiau negu ženklus. Kad medžiaga yra sintetinė, kuri šiuo atveju buvo milteliai įberti į nenarkotinės kilmės augalinę medžiagą, teisme patvirtino specialistė I. Ž.

3.9. Iš 2015-03-02 specialisto išvados matyti, kad ant tyrimui pateiktų objektų: maišelio „Lidl“, 103 pakuočių, nenustatyta T. G. rankų pėdsakų. Todėl negalima teigti, jog T. G. jį padėjo sandėliuke, kaip ir negalima paneigti, jog jis prie to maišo apskritai nesilietė, o jį padėjo kitas asmuo „Šamanas“.

3.10. Teismas nevisiškai objektyviai įvertino liudytojo Nr. 1 parodymus, nepašalino prieštaravimų, kuriuos liudytojas nurodė teisme, ir kurie iš esmės teisina nuteistąjį. Netikėti liudytojo Nr. 1 nurodytomis papildomomis aplinkybėmis, taip pat nėra pagrindo. Jo parodymai yra reikšmingi nustatant T. G. inkriminuojamos veikos subjektyviąją pusę.

3.11. T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog kratos metu J. G. name ir pagalbinėse patalpose buvo paimtos psichotropinės medžiagos, jam pasakė policijos pareigūnai, kai jis buvo sulaikytas, todėl jau atvežtas į areštinę žinojo apie tai, ir kitiems sulaikytiesiems papasakojo už ką yra sulaikytas. Teismo nurodytos aplinkybės ir datos, susijusios su įtarimų pareiškimu ir įtariamųjų apklausomis, neturi jokio ryšio su tuo, kad T. G. apie psichotropines medžiagas 2015-02-19 pasakė policijos darbuotojai, kadangi psichotropinė medžiaga buvo paimta 2015-02-19 darant kratą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (T. l, b. l. 75-79), kas reiškia, kad policijos darbuotojai tą dieną žinojo apie psichotropines medžiagas. Kitą vertus, tie patys policijos darbuotojai pristatė asmenis į areštinę, todėl natūralu ir įprasta, kad sulaikius asmenį su juo bendraujama siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, nes tai yra policijos darbuotojų veiklos ir tyrimo metodai. T. G. buvo sulaikytas 2015-02-19, 10.10 val. Tuo tarpu krata, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios metu rastos psichotropinės medžiagos, atlikta 2015-02-19, 16:00 val. Taigi, T. G. jau buvo sulaikytas policijos darbuotojų, kurių žinioje jis buvo iki tol, kol buvo pristatytas į Vilniaus AVPK areštinę. Kada T. G. buvo pristatytas į areštinę, nežinoma, tačiau iš 2015-02-19 kratos protokolo (T. 1, b. l. 36-37), adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad T. G. dar 2015-02-19 nuo 15:00 iki 15:30 val. dalyvavo kratoje Ukmergėje. T. G. buvo pristatytas į Vilniaus areštinę, ten taip pat buvo pristatytas ir J. G. Todėl T. G. pateikta versija, kad jis apie „hašišą“ sužinojo iš policijos darbuotojų, teismo nurodytais motyvais nėra paneigta ir yra pagrįstai tikėtina.

3.12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis T. G. pokalbyje su anoniminiu liudytoju nurodė, kad jo laikoma „narkotinė“ medžiaga buvo hašišas, kai, policijos manymu, surasta medžiaga buvo kanapių derva, tą patvirtina liudytojui J. G. pateiktas pradinis kaltinimas. 2015-02-20 Vilniaus AVPK KP ONTV tarnybiniame pranešime dėl T. G. ir J. G. sulaikymų ir atliktų neatidėliotinų kratų nurodyta, kad pas J. G. buvo surastas, kaip įtariama, labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - hašišo (T. l, b. l. 34). Todėl teismo teiginys yra tik iš dalies teisingas, kadangi tarnybiniuose dokumentuose vartojamas terminas „hašišas“, kurį T. G. ir liudytojas Nr. 1 nuolat nurodė. Tačiau rastas buvo ne hašišas, o sintetinė medžiaga JWH-018, ir jeigu T. G. būtų žinojęs kokia tai yra medžiaga, jis ją būtų ir nurodęs, o tai būtų patvirtinęs bei nurodęs ir liudytojas Nr. 1.

3.13. Pirmosios instancijos teismas 2015-04-29 slapto sekimo protokolą ir jame užfiksuotus duomenis, bei patį slaptą sekimą, vykdytą nuo 2015-02-19 iki 2015-02-24 Vilniaus apskrities VPK areštinėje, pripažino neteisėtu ir gynyba su tuo sutinka. Tačiau, gynyba dar ikiteisminiame tyrime nurodė, kad toks slaptas sekimas yra neteisėtas, kadangi tokių veiksmų atlikimas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų. 2015-04-29 protokole nurodyta, kad slaptas sekimas, vykdytas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus patalpose, esančiose T. Kosciuškos g. 1, Vilnius, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartį, kas yra areštinė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartyje nėra leidimo vykdyti slaptą sekimą areštinėje, esant asmenims sulaikytiems. Nutartyje yra konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus ir kokiu tikslu ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionuoja (T. 1, b. l. 112). Veiksmai, kurie atlikti slapto sekimo metu, peržengia ne tik sankcijos ribas, bet ir pažeidžia įtariamojo teise neduoti jokių parodymų ir duomenų, kurie gali pakenkti ateityje. T. G. nurodė, jog būdamas strese, pasakojo visokius nebūtus dalykus, kad tik kameroje esantys kiti sulaikieji už nusikaltimus ar asocialūs asmenys prie jo nepriekabiautų ir nežemintų, t. y. liaudiškai tariant, siekė pritapti neformaliai. Iš pokalbių konteksto matyti, kad tie asmenys traukė iš T. G. įvairią informaciją, tačiau iš esmės šiai bylai reikšmingos nėra, kadangi jo nurodyti duomenys nesutampa su nustatytais byloje. Kitą vertus, esant neteisėtam ir nesankcionuotam, ar peržengiant sankcijos ribas gauti duomenys, negali būti pripažinti įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme ir juo labiau vertinami. Tačiau, teismas, pripažinęs šiuos duomenis neteisėtus ir nurodęs, kad jų nevertina, iš esmės juos įvertino, be kita ko, šie duomenys teismui formavo vidinį įsitikinimą. Teismas nurodo, kad „iš byloje pateiktų kaltinamojo T. G. pokalbių, kurie buvo užfiksuoti slapto sekimo metu, jam būnant areštinėje, matyti, kad jis žinojo, kokios medžiagos buvo maišelyje, paimtame kratos metu, bet teismas negali vadovautis tais duomenimis“. Neaišku, kuo remiantis teismas daro išvadą, kad T. G. žinojo, kokios medžiagos buvo maišelyje, teismas nurodė medžiagos įvertinimą ir tai, kad ši medžiaga galėjo formuoti vidinį įsitikinimą. Tai yra Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių pažeidimas.

3.14. Teismas nusprendė, kad negalima nustatyti asmens, kuris konkrečiai perdavė T. G. psichotropinę medžiagą, tačiau byloje perdavimo fakto ir nėra. T. G. parodė, kad jam būnant tetos namuose Vilniuje, atvažiavo „Šamanas“ su nepažįstamu asmeniu ir, T. G. pasiūlius, „Šamanas“ maišelį padėjo sandėliuke, kad maišelį galėtų paimti tie asmenys, kam jo reikės. T. G. maišelio neapžiūrėjo, nežiūrėjo ir nežino, kas buvo maišelyje, už maišelio saugojimą jokio atlygio negavo. Šie T. G. parodymai nepaneigti, juos patvirtina byloje surinkti kiti duomenys.

3.15. Visų pirma, T. G. apibūdino „Šamano“ išvaizdą, pagal kurią policijos pareigūnai ir nustatė asmenį: R. G., kurio viena iš pravardžių „Šamanas“ (T. 1, b. l. 157). Tai patvirtino liudytojai T. G. ir R. B. Tačiau šių liudytojų parodymai prieštaringi, nes T. G. teisme neigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o R. B. paklausus, ar vartojo narkotines medžiagas, atsakė, kad parūkydavo užsienyje, kai būdavo su R. G. 2016-03-10 teisiamajame posėdyje dalyvavo ir specialistė I. Ž., kuri stebėjo šių liudytojų apklausas. Pasibaigus teisiamajam posėdžiui, gynėjas paklausė specialistės, ar jai nekilo abejonių dėl minėtų narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, į ką specialistė atsakė, kad yra labai panašūs požymiai vartojančių sintetinį kanabinoidą JWH-018.

Šalies argumentai

3.16. T. G. nurodė ir apibūdino asmenį pravarde „Šamanas“, pagal tai policija nustatė šį asmenį, be to, „Šamanas“ vertėsi meditacijomis, organizavo įvairius neformalius renginius (pvz.: „Ragana“, „Sūpynės“), kurie neformaliai liaudyje siejami su narkotinių medžiagų vartojimu, kad jo gyvenamoji vieta geografiniu požiūriu buvo arti Vilniaus ir Ukmergės, kitas reikšmingas momentas - R. G. pravarde „Šamanas“ išskrido į Kambodžą 2014-12-02 ir turėjo grįžti 2015-03-05, tačiau nuskendo, o T. G. dar ikiteisminio tyrimo metu, būdamas suimtas, liudytojui Nr. 1 aiškino, kad maišelį, kuriame buvo hašišas (medžiagą nurodė pareigūnai, nes ten ne hašišas), pas J. G. sandėliuke paliko draugas ir išskrido. Patikrinti, ar T. G. išsakyta versija yra tiesa ar ne, jau nebegalima, tačiau aukščiau nurodyti duomenys rodo, jog yra per daug sutapimų, kad būtų netiesa. Tai, kad T. G. nurodė netikslų laiką, dar ne faktas, kad tai netiesa, nes apklaustas po tam tikro laiko asmuo gali ir suklysti, juolab, kad tiek sausis, tiek gruodis yra žiemos periodas.

3.17. Kitą vertus, jeigu teismas mano, kad neturi reikšmės ši aplinkybė, nes tai, kad nebuvo nustatytas asmuo, perdavęs kaltinamajam T. G. psichotropines medžiagas, nėra kliūtis teisiškai vertinti jo veiksmų, dar nereiškia, kad psichotropinės medžiagos realiai buvo perduotos disponavimui, kadangi T. G. nurodė, jog jis to maišelio net nelietė (ką patvirtina daktiloskopiniai tyrimai), neužuodęs jokių išskirtinių kvapų (spec. I. Ž. nurodė, jog medžiaga neturi spec. kvapo), o be to gan reikšminga yra ir kratos metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darytų nuotraukų informacija, kur ir kaip buvo surastas „Lidl“ maišelis. 2015-02-19 kratos protokole užfiksuota, kad maišelis rastas tik atidarius duris, prie įėjimo, numestas ant žemės. Asmenims ar asmeniui, žinantiems apie tai, kad maišelio turinyje yra uždraustos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, toks objektas būtų bent jau padėtas mažiau matomoje vietoje, jau nekalbant apie tai, kad būtų paslėptas sunkiai surandamoje vietoje, o ne visiškai „ant akių“, nerakinamame sandėliuke, kuriame yra vaikų rogutės ir vaikšto kiti žmonės.

3.18. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau ir sugretinus dokumentus, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, įvertinus datas ir atliktus teisėtus ir neteisėtus procesinius veiksmus, teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. G. žinojo ir disponavo narkotine medžiaga, kuri buvo surasta ir paimta kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

3.19. T. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį už dviejų alternatyvių veikų padarymą, t. y. pagaminimą ir laikymą. T. G. neigia pagaminęs vairuotojo pažymėjimą. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo, žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio koks tikrovėje neegzistuoja. Kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas tokį dokumentą išleisti į teisinę apyvartą. Duomenų pateikimas siekiant įgyti dokumentą, parašas ar kitos aplinkybės savaime dokumento nepagamina. Dokumento pagaminimas yra technologinis procesas, kuriuos asmuo turi fiziškai atlikti, kad jis būtų pagamintas. Tokių duomenų pateikimas siekiant įgyti suklastotą dokumentą nėra kriminalizuotas, kadangi atsakomybės už netikro dokumento įgijimą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalis nenustato. Toks aiškinimas yra plečiamasis ir sunkinantis kaltinamojo padėtį.

3.20. T. G. neneigia laikęs netikrą dokumentą, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. T. G. nurodė, kad įgydamas suklastotą dokumentą jis nesuprato, jog jis yra suklastotas: „pažymėjimą parodė draugams Lietuvoje, jam buvo suteikta A kategorija, kurios neturėjo. Palygino tą pažymėjimą su draugų pažymėjimais ir tada suprato, kad jo turimas pažymėjimas yra netikras. Tada nuvyko į VĮ „Regitra“, esančią Vilniuje, kur išsiėmė naują vairuotojo pažymėjimą, kuris šiuo metu yra atimtas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Netikrą pažymėjimą laikė savo gyvenamojoje vietoje Ukmergėje, Anykščių g., niekur nenaudojo“. Iš šių parodymų matyti, kad T. G. suprato ir pripažino, kad laikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, todėl jo atsakomybė galima tik už suklastoto vairuotojo apžymėjimo laikymą.

3.21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga, neteisinga ir nehumaniška, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms. T. G. veiksmai yra visiškai atsitiktiniai, o narkotinės medžiagos jam nepriklausė, nuteistasis jų nevartojo, tai patvirtino toksikologinė 2015-02-23 specialisto išvada (T. G. šlapime kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta). T. G. nėra asocialus ir susijęs su narkotikais ar įsitraukęs į narkomaniją. T. G. iki sulaikymo dirbo UAB „S.“ direktoriumi, buvo vienintelis jos akcininkas, įmonę įsteigė komerciniai įrankių nuomai, be to, vertėsi automobilių prekyba, t. y. turėjo legalių pragyvenimo šaltinių ir pajamų. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo išimti kratos metu ir jie yra likę ikiteisminį tyrimą atlikusioje įstaigoje, byloje apklaustas įmonės buhalteris patvirtino, kad įmonė veikė. T. G. taip pat mokėsi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, vienintelis prižiūrėjo savo senelius ir jiems padėjo buityje. Įvertinus visas aplinkybes ir tai, kad net ir preziumuojant T. G. kaltę dėl abiejų veikų, jos galėtų būti pripažintinos tik kaip atsitiktinėmis, nes iš bylos medžiagos matyti, jog asmuo nusikalstamų veiksmų nesiekė, o susiklostė tik nepalanki situacija, narkotinių medžiagų neplatino, nevartojo, jos jam nepriklausė. T. G. charakterizuojantys duomenys yra teigiami. Todėl T. G. paskirtas 10 metų laisvės atėmimo bausmės terminas neatitinka teisingumo, proporcingumo ir humaniškumo principų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo T. G. gynėjo advokato M. Zabitos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo padaryta išvada dėl duomenų, gautų slapto sekimo metu T. G. būnant areštinėje, nepripažinimo tinkamais įrodymais.

6.2. Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu.

6.3. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015-02-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08463-15 T. G. ir J. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį (T. 1, b. l. 3). Šio ikiteisminio tyrimo metu, 2015-02-19 atlikus kratą T. G. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, rastas ir paimtas vairuotojo pažymėjimas T. G. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 35-37), kurio numeris nesutapo su T. G. išduoto pažymėjimo numeriu, nurodytu Vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje (T. 1, b. l. 64-65), todėl tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08463-15 2015-02-24 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas T. G. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (T. 1, b. l. 5). Taip pat 2015-02-19 atlikus kratą J. G., T. G. dėdės, gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauko sandėliuke rastas ir paimtas polietileninis maišelis su užrašu „Lidl“, kuriame buvo 103 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su rudos spalvos supresuota medžiaga (T. 1, b. l. 74-76), kuri, kaip paaiškėjo iš 2015-02-25 specialisto išvados, buvo psichotropinė medžiaga (T. 1, b. l. 94-96). Todėl tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08463-15 2015-02-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje (T. 1, b. l. 6). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Vilmos Vidugirienės 2015-11-05 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 į atskirą tyrimą atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00667-15 dėl įtariamųjų T. G. ir J. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, į kurį pagal išskiriamų dokumentų apyrašą buvo išskirti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 dokumentai, tarp kurių buvo ir 2015-04-29 slapto sekimo protokolo kopija (T. 1, b. l. 7-31).

6.4. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08463-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-02-13 nutartimi ikiteisminio tyrimo pareigūnams - Vilniaus apskrities VPK KP ONTV 2-ojo skyriaus tyrėjams (išvardytiems nutartyje), be kitų procesinių prievartos priemonių, nurodytų nutartyje, taip pat leista nuo 2015-02-13 iki 2015-04-13 prieš T. G. vykdyti slaptą sekimą: slapta sekti T. G., stebėti jį, gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, vietoves, kuriose jis lankosi, automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotą T. G. vardu, T. G. veiksmų fiksavimui leidžiant daryti vaizdo ir garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones (T. 1, b. l. 112). Nuo 2015-02-19 iki 2015-02-24 vykdant T. G., tuo metu sulaikyto ir laikomo Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus patalpose, esančiose T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, slaptą sekimą, buvo užfiksuoti T. G. pokalbiai su kitais kameroje buvusiais asmenimis apie bylai reikšmingas aplinkybes; 2015-04-29 buvo surašytas slapto sekimo protokolas (T. 1, b. l. 115-125).

6.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo vykdomas T. G. slaptas sekimas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus patalpose, esančiose T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, kurio metu buvo užfiksuoti T. G. ir kitų sulaikytųjų pokalbiai, o paskui apie tai surašytas slapto sekimo protokolas, buvo atliekamas vienoje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 byloje bei to paties asmens atžvilgiu ir tik vėliau, po šių veiksmų atlikimo, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Vilmos Vidugirienės 2015-11-05 nutarimu, ikiteisminio tyrimo (bylos) dalis dėl įtariamųjų T. G. ir J. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, buvo išskirta iš šios bylos (T. 1, b. l. 7-31). Slapto sekimo protokolo originalas liko ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08463-15 medžiagoje, kuri 2015-12-02 su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad T. G. slaptas sekimas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus patalpose, esančiose T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, buvo atliktas kitoje byloje ir Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsnyje nurodyta duomenų apie asmens privatų gyvenimą, gautų vienoje byloje, panaudojimo kitoje byloje tvarka yra netaikytina, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsnio pažeidimų nepadaryta. Duomenys, užfiksuoti T. G. pokalbiuose su kitais sulaikytais asmenimis areštinės patalpose, yra gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Todėl, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo duomenimis, surinktais T. G. slapto sekimo metu, vykdyto nuo 2015-02-19 iki 2015-02-24 areštinės patalpose, ir nevertino jų kaip įrodymų Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme.

6.6. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-02-13 nutartyje buvo leista nuo 2015-02-13 iki 2015-04-13 prieš T. G. vykdyti slaptą sekimą: slapta sekti T. G., stebėti jį, gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, vietoves, kuriose jis lankosi, T. G. veiksmų fiksavimui leidžiant daryti vaizdo ir garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones (T. 1, b. l. 112). Lietuvos Respublikos BPK 160 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – slaptas sekimas gali būti taikoma tiriant bet kokią nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ši priemonė tik skiriama; konkrečios vietos atliekant slaptą sekimą nurodymas yra perteklinis (Lietuvos Respublikos BPK 160 straipsnio 1 dalis). Todėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad atlikti slapto sekimo veiksmai peržengia sankcijos ribas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartyje nėra leidimo vykdyti slaptą sekimą areštinėje, esant asmenims sulaikytiems, atmestinas kaip nepagrįstas.

6.7. Šiuo atveju T. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo gali būti grindžiama slapto sekimo metu gautais duomenimis, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimą, juolab kad tokius duomenis patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo įvertinti duomenys, pripažinti įrodymais.

7. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

7.1. Nuteistojo T. G. gynėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigia, kad T. G. veiksmuose nėra minėto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nes T. G. nežinojo ir nesuvokė, kad laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Pagrįsdamas šiuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti jį kaltinančių įrodymų įrodomąją vertę. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad T. G. pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą.

7.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

7.3. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Vadinasi, teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Kaltininko keliamos versijos turi būti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

7.4. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015-02-19 atlikus kratą J. G., T. G. dėdės, gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauko sandėliuke rastas ir paimtas polietileninis maišelis su užrašu „Lidl“, kuriame buvo 103 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su rudos spalvos supresuota medžiaga (T. 1, b. l. 74-76). 2015-02-25 specialisto išvadoje nurodyta, kad bendroji tirti pateiktos rudos spalvos supresuotos medžiagos masė yra 322,062 g. Rudos spalvos supresuotuose medžiagos gabalėliuose iš 103 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, supakuotų į plastikinį maišelį su užrašu „Lidl“, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), kurios masė 15,290 g (4,7%) (T. 1, b. l. 94-96).

7.5. Byloje objektyviai nustatyta, kad T. G. giminaitės – tetos A. G. ir dėdės J. G. tuometinėje gyvenamojoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauko sandėliuke buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 322,062 g į 103 vnt. užspaudžiamus maišelius supakuotos presuotos augalinės kilmės medžiagos, kurioje buvo 15,290 g psichotropinės medžiagos JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole) (4,7%), kol 2015-02-19 kratos metu ši medžiaga buvo rasta ir paimta. Šių aplinkybių neneigia T. G., tačiau jis ginčija subjektyvųjį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymį – tiesioginę tyčią, t. y. neigia žinojęs, kad plastikiniame maišelyje su užrašu „Lidl“ buvo būtent psichotropinė medžiaga.

7.6. Nuteistasis T. G. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad maždaug prieš tris mėnesius iki jo sulaikymo (2015-02-19), maišelį jo tetos lauko sandėliuke, T. G. siūlymu, paliko jam pažįstamas vyras vardu „Šamanas“, maišelį turėjo ateiti pasiimti nuteistajam nežinomas asmuo. T. G. neigė žinojęs, kas yra maišelio viduje, nes jo nelietė ir neapžiūrėjo, maišelį į sandėliuką nunešė pats „Šamanas“, neklausinėjo „Šamano“, kas maišelio viduje. Nuteistasis teigė apie maišelio turinį, kad ten buvo narkotinės medžiagos - hašišas, išgirdęs iš policijos pareigūnų, jų tarpusavio pokalbio metu T. G. sulaikymo dieną, apie 17-18 val., važiuojant į areštinę. T. G. nurodė, kad areštinėje kalbėjo nesąmones, norėdamas pritapti prie ten buvusių asmenų, nes vienas iš sulaikytųjų buvo narkomanas ir pokalbis vyko apie narkotikus. Pirmosios instancijos teisme T. G. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir apeliacinės instancijos teisme, tik nurodė kitą laikotarpį, kada lauko sandėliuke vyras pravarde „Šamanas“ atvežė ir paliko maišelį - maždaug prieš mėnesį iki T. G. sulaikymo. Taip pat T. G. nurodė, kad areštinėje buvusiems asmenims tik gyrėsi laikęs narkotines medžiagas, kalbėjo išgalvotas aplinkybes, netiesą, norėdamas prieš kitus sulaikytuosius pasirodyti, jog jis yra ne prastesnis už juos, kad jo nepažemintų. Nuteistasis T. G. ikiteisminio tyrimo pradžioje atsisakė duoti parodymus, pirmą kartą savo parodymus davė tik 2015-11-09, t. y. jau baigiantis ikiteisminiam tyrimui (kaltinamasis aktas surašytas 2015-12-02). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo T. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose nuteistasis nurodė, kad 2015 m. sausio ar vasario mėn. asmuo pravarde „Šamanas“ paprašė jo laikinai pasaugoti paketą, supakuotą į „Lidl“ maišelį. Asmuo pravarde ,,Šamanas“ sakė, kad maišelyje draudžiamų daiktų nėra, tačiau jo turinio nenurodė (T. 2, b. l. 12-16,18).

7.7. Šiuos nuteistojo T. G. parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas, tame tarpe liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai ir slapto sekimas protokolas, kuriame užfiksuoti T. G. pokalbiai su kitais sulaikytais ir areštinėje laikomais asmenimis (T. 1, b. l. 115-125), bei kita bylos medžiaga.

7.8. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje toje pačioje kameroje kartu su T. G., pastarasis jam pasakojo, kad kratos metu jo dėdės ūkiniame pastate, esančiame Vilniuje, buvo rastos narkotinės medžiagos - hašišas, T. G. labai jaudinosi, kad per jį nenukentėtų jo dėdė, nes tai buvo T. G. narkotinės medžiagos. T. G. sakė, kad ūkiniame pastate narkotines medžiagas laikė apie vieną mėnesį. T. G. dėdė nieko nežinojo apie ūkiniame pastate laikytas narkotines medžiagas.

7.9. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad T. G. jam kelis kartus pasakojo, kad draugas (vardo ir pavardės neminėjo) davė pasaugoti T. G. hašišą, kurį padėjo savo dėdės J. ūkiniame pastate. Hašišą kratos metu rado policijos pareigūnai, todėl T. G. labai jaudinosi, kad taip „pakišo“ dėdę, kad dabar T. G. teks prisipažinti, kad tai jo narkotinės medžiagos, kad dėdė nebūtų nepagrįstai apkaltintas. Liudytojas iš T. G. pasakojimo suprato, kad T. G. dėdė nežinojo apie ūkiniame pastate laikytas narkotines medžiagas. T. G. hašišą ten laikė kelias dienas, kol jį surado policijos pareigūnai. T. G. nesakė, ar hašišą turėjo tik laikinai pasaugoti, ar vėliau išplatinti (T. 1, b. l. 135-136).

7.10. Šiuos liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina 2015-04-29 slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių, vykusių Vilniaus VPK Viešosios tvarkos valdybos areštinės patalpose tarp nuteistojo T. G. ir kitų sulaikytojų, turinys. 2015-02-19 užfiksuotuose pokalbiuose T. G. jaudinosi dėl visur atliekamų kratų ir, kad gali rasti narkotines medžiagas – hašišą (nurodydamas jų kiekį, įvardijo žodį „plyta“), kurias pats padėjo dėdės garaže. T. G. minėjo, kad už 100 g hašišo mokėjo 1 000 Lt, jaudinosi, kad policija, aptikusi narkotines medžiagas, gali rasti jo pirštų atspaudus arba to asmens, kuris jam pardavė narkotines medžiagas, atspaudus. T. G. svarstė galimybę prisipažinti dėl narkotinių medžiagų laikymo, nes kitaip dėl to galėjo būti apkaltintas jo dėdė, keikė save, kad narkotines medžiagas padėjo tokioje vietoje (dėdės garaže). 2015-02-20 užfiksuotuose pokalbiuose T. G. viliesi, kad narkotinės medžiagos dar nerastos („dar nereiškia šimtu procentu, ar rado“, „jeigu sužinočiau, kad rado, reiktų prisipažint, kad mano“), jaudinosi, kad policija gali rasti jo pirštų atspaudus ant narkotinių medžiagų pakuočių ir to asmens, kuris jam padavė narkotines medžiagas, atspaudus. Pokalbyje T. G. užsiminė, kad jo dėdė yra J., gyvenantis Bajoruose. T. G. svarstė galimybę dėl neprisipažinimo, nes durys į kiemą visada buvo atidarytos, todėl galėjo bet kas užeiti ir „pakišti“ narkotines medžiagas į negyvenamąsias patalpas - garažą. T. G. nurodė, kad buvo perdavęs narkotines medžiagas kažkokiam asmeniui Naujoje Vilnioje. 2015-02-22 užfiksuotuose pokalbiuose T. G. viliesi, kad narkotinės medžiagos dar nerastos ir jį gali paleisti („jeigu mano iš tikrųjų neras to, tai mane ir paleis“, „man svarbiausia, kad nieko nerastų“), aiškino, kad laikė cheminį hašišą („tas hašas cheminis, žinai, kas yra cheminis? Tai karoče ten tokia „ch...“ apipurkšta chemija“), pasakojo apie vieną draugą, kuris už tokios pačios medžiagos atsisiuntimą prieš 6 metus nebuvo nuteistas, nes anksčiau ta medžiaga nebuvo uždrausta, svarstė galimybę pasakyti, kad jis - T. G. tą medžiagą įsigijo prieš 6 metus ir laikė iki šiol (T. 1, b. l. 115-125).

7.11. Nors nuteistasis T. G. nurodė, kad areštinėje buvusiems asmenims tik gyrėsi laikęs narkotines medžiagas, kalbėjo išgalvotas aplinkybes, netiesą, norėdamas prieš kitus sulaikytuosius pasirodyti, jog jis yra ne prastesnis už juos, kad jo nepažemintų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių turinio objektyvumu, patikimumu ir teisingumu, nes pokalbiuose nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

7.12. Nuteistasis teigė, kad apie lauko sandėliuke rasto ir paimto maišelio turinį, kad ten buvo narkotinės medžiagos - hašišas, išgirdo iš policijos pareigūnų, jų tarpusavio pokalbio metu T. G. sulaikymo dieną, apie 17-18 val., važiuojant į areštinę. Byloje nustatyta, kad T. G. buvo sulaikytas 2015-02-19 apie 10.10 val., Vilniaus mieste (T. 1, b. l. 186-187). T. G. dalyvavo tik atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kuri vyko 2015-02-19 nuo 15.00 iki 15.50 val. (T. 1, b. l. 36-37). Krata J. G. name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios metu buvo rastos ir paimtos maišelyje supakuotos psichotropinės medžiagos, buvo atliekama 2015-02-19 nuo 16.00 val. iki 19.20 val., jos atlikimo metu T. G. nedalyvavo. Iš dviejų kratos protokolų matyti, kad kratos buvo atliktos skirtinguose miestuose ir jas atliko skirtingi policijos pareigūnai, krata Vilniuje, kurios metu buvo rastos psichotropinės medžiagos, baigėsi tik 19.20 val., todėl T. G. negalėjo išgirsti iš policijos pareigūnų apie rastas psichotropines medžiagas 2015-02-19 apie 17-18 val. Šią T. G. iškeltą versiją paneigia ir slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių turinys, iš kurio matyti, kad T. G. nuo 2015-02-19 iki 2015-02-22 (imtinai) nežinojo, ar J. G. name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš viso buvo atlikta krata ir nežinojo jos rezultatų, t. y. kas kratos metu buvo rasta ir paimta. Tačiau iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. lauko sandėliuke polietileninį maišelį su psichotropinėmis medžiagomis padėjo pats T. G., kuris žinojo maišelio turinį, nes jį čiupinėjo (T. G. bijojo, kad ant maišelio ir pakuočių nerastų jo pirštų atspaudų), įvardijo psichotropinių medžiagų rūšį ir pavadinimą – cheminis hašišas bei nurodė šios psichotropinės medžiagos pagaminimo būdą (medžiaga apipurkšta chemija), jos kiekį (už 100 g hašišo mokėjo 1 000 Lt, turėjo visą „plytą“), todėl T. G. nerimavo, kad lauko sandėliuke policijos pareigūnai nerastų ten T. G. laikomų draudžiamų daiktų –psichotropinių medžiagų – cheminio hašišo. Slapto sekimo protokole 2015-02-22 užfiksuotame pokalbyje T. G. detaliai įvardijo psichotropinės medžiagos rūšį dar nesant byloje pateiktos specialisto išvados ir neįteikus T. G. pranešimo apie įtarimą dėl psichotropinių medžiagų laikymo (su pranešimu apie įtarimą T. G. susipažino 2015-02-25). 2015-02-25 specialisto išvadoje nurodyta, kad rudos spalvos supresuotuose medžiagos gabalėliuose iš 103 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, supakuotų į plastikinį maišelį su užrašu „Lidl“, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), kurios masė 15,290 g (4,7%) (T. 1, b. l. 94-96). Specialistė I. Ž. paaiškino, kad JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole) – tai sintetinis kanabinoidas, kuriuo yra apdorojama bet kokia ne narkotinė augalinės kilmės medžiaga tam, kad jį būtų galima rūkyti; šios medžiagos poveikis panašus į kanapių.

7.13. Iki specialisto išvados pateikimo, kratos metu maišelyje rastos medžiagos byloje buvo įvardijamos kaip hašišas ar kanapių derva. Liudytojas A. M., Vilniaus apskrities VPK KP ONT 2-ojo skyriaus vyriausias tyrėjas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad žodžiai hašišas ir kanapių derva yra sinonimai, tai yra ta pati narkotinė medžiaga. Šiuo atveju buvo rastas cheminis hašišas, kuris vizualiai panašus į hašišo gabaliukus, tačiau skiriasi nuo paprasto hašišo pagal savo konsistenciją, kvapą bei poveikį. Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad cheminio hašišo sąvoką vartojo ir pats nuteistasis T. G., nurodydamas laikomų lauko sandėliuke psichotropinių medžiagų rūšį pokalbiuose su kitais sulaikytaisiais. Iš slapto sekimo protokole 2015-02-22 užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad T. G. pakankamai gerai žinojo apie lauko sandėliuke laikytos psichotropinės medžiagos rūšį, nurodydamas, kad šiuo metu ši medžiaga yra draudžiama, bet dar prieš 6 metus nebuvo uždrausta. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ medžiaga JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole) (dar žinoma kaip sintetinis kanabinoidas, cheminis (sintetinis) hašišas) į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašo 53 punktą buvo įtraukta tik nuo 2009-06-07, t. y. maždaug prieš 6 metus iki T. G. sulaikymo (2015-02-19).

7.14. Apeliantas kelia versiją, kad maišelį lauko sandėliuke padėjo asmuo pravarde „Šamanas“. Slapto sekimo protokole nėra užfiksuota pokalbių, kuriuose T. G. būtų paminėjęs asmenį pravarde „Šamanas“, kad būtent tas asmuo paliko maišelį su paketais lauko sandėliuke. Šių aplinkybių nenurodė ir liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas. Priešingai, T. G. nuo 2015-02-19 iki 2015-02-22 užfiksuotuose pokalbiuose teigė, kad jis pats padėjo maišelį su psichotropinėmis medžiagomis į lauko sandėliuką. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. G. iš pradžių (2015-02-25) atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o versiją apie asmenį pravarde „Šamanas“ iškėlė tik jau baigiant ikiteisminį tyrimą, t. y. 2015-11-09 apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu (T. 2, b. l. 12-16), kai asmuo pravarde „Šamanas“ – R. G. jau buvo miręs (2015-03-16) (t. 1, b. l. 138) ir jau nebuvo galimybės jo apklausti. T. G. nurodytas asmuo pravarde „Šamanas“, R. G., negalėjo T. G. perduoti maišelį su psichotropinėmis medžiagomis T. G. nurodytu laikotarpiu 2015 m. sausio – vasario mėn., nes R. G. nuo 2014-12-02 buvo išvykęs į Kambodžą (T. 1, b. l. 147) ir į Lietuvą nesugrįžo, nes 2015-03-16 Kambodžoje nuskendo. Nuteistasis T. G. apeliacinės instancijos teisme duodamus parodymus nurodė jau kitą laikotarpį, kada asmuo pravarde „Šamanas“ paliko lauko sandėliuke maišelį - maždaug prieš tris mėnesius iki T. G. sulaikymo (2015-02-19), t. y. maždaug 2014 m. gruodžio mėn. Tačiau šie vėlesni nuteistojo T. G. parodymai, pastarajam jau esant susipažinusiam su bylos medžiaga, yra tik derinami prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiuos nuteistojo T. G. parodymus paneigia anksčiau paminėti įrodymai. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad T. G. sakė, kad ūkiniame pastate maišelį su narkotine medžiaga laikė kelias dienas ar vieną mėnesį, kol jį surado policijos pareigūnai. Liudytoja A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad lauko sandėliuke maišelį pastebėjo tik likus kelioms dienoms iki kratos, anksčiau jo ten nematė.

7.15. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas suprantamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos; tai bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikos inkriminavimui įtakos neturi ir tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės. Todėl nagrinėjamu atveju T. G. veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kas lauko sandėliuke padėjo maišelį su užrašu „Lidl“, kuriame buvo psichotropinės medžiagos, t. y. ar pats T. G., ar asmuo pravarde „Šamanas“, ar bet kuris kitas asmuo. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, todėl narkotinių medžiagų, surastų lauko sandėliuke, laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai T. G. pradėjo jas laikyti.

7.16. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad nuteistasis T. G. ne tik žinojo, kad lauko sandėliuke laikė maišelį su užrašu „Lidl“, bet ir matė bei žinojo maišelio turinį, suvokė, kad jame yra draudžiamos - psichotropinės medžiagos, žinojo jų rūšį, pavadinimą ir bent bendrais bruožais pagal pakuočių skaičių (103 vnt.) suvokė, jog neteisėtai laiko labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

7.17. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant – išmainant, dovanojant, duodant skolon ir pan.) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

7.18. Atsižvelgus į rastų psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį - 15,290 g JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), t. y. kurios kiekis daugiau nei 6 kartus viršijo šios psichotropinės medžiagos labai didelio kiekio ribą (labai didelis JWH-018 kiekis yra tuomet, kai jis viršija 2,5 g), paruoštų vartoti dozių skaičių (presuota augalinės kilmės medžiaga buvo supakuota į 103 vnt. užspaudžiamus maišelius), jog T. G. pats nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. G. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas.

7.19. Nuteistojo T. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

7.20. Apeliantas neginčija, kad T. G. laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau nesutinka, kad T. G. jį pagamino.

7.21. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, be kitų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą bei žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Bet kurio iš Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto alternatyvaus neteisėto veiksmo – pagaminimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtas nuo atitinkamų alternatyvių straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo, galimi padariniai ir tolesni kaltininko veiksmai su minėtais daiktais (jų panaudojimas ir kt.) neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, t. y. vien netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas ar laikymas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei.

7.22. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015-02-19 atlikus kratą T. G. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, rastas ir paimtas vairuotojo pažymėjimas T. G. vardu ir su jo asmens nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 35-37, 63), kurio numeris nesutapo su T. G. išduoto pažymėjimo numeriu, nurodytu Vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje (T. 1, b. l. 64-65). 2015-02-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad, atlikus dokumento tyrimą, nustatyta, jog vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Blankas atspausdintas sublimaciniu spausdintuvu; pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (T. 1, b. l. 61).

7.23. Iš nuteistojo T. G. parodymų matyti, kad jis, netekęs vairuotojo pažymėjimo, dėl jo pagaminimo kreipėsi ne į oficialias institucijas, o į privatų fizinį asmenį, kuris jį nufotografavo, pastarajam T. G. dar buvo pateikęs savo pamesto vairuotojo pažymėjimo kopiją, tuščią lapą su savo parašu bei sumokėjęs 90 svarų už vairuotojo pažymėjimo pagaminimą. T. G. nurodė, kad naujai pagamintame vairuotojo pažymėjime buvo nurodyta, kad T. G. turi teisę vairuoti ir A kategorijos transporto priemones, nors realiai tokios teisės jis neturėjo, turėjo tik teisę vairuoti B1 ir B2 kategorijos transporto priemones.

7.24. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad T. G. minėjo, jog buvo pasidaręs suklastotą vairuotojo pažymėjimą, nes jo tikrasis vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (T. 1, b. l. 135-136). Iš 2015-04-29 slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių, vykusių Vilniaus VPK Viešosios tvarkos valdybos areštinės patalpose tarp nuteistojo T. G. ir kitų sulaikytojų, turinio matyti, kad T. G. žinojo, jog kratos metu rastas vairuotojo pažymėjimas buvo padirbtas, nurodė, kad anksčiau turėjo tikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis buvo atimtas (T. 1, b. l. 116, 117, 121). Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad T. G. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris galiojo nuo 2010-09-14 iki 2020-09-14 (T. 2, b. l. 159). Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad 2014-11-10 T. G. buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą, paskiriant jam 1 000 Lt (289 eurų) baudą ir specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31; vairuotojo pažymėjimas sulaikytas nuo 2014-10-19, duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra (T. 2, b. l. 165).

7.25. Nors byloje nėra duomenų, kad pats nuteistasis T. G. betarpiškai fiziškai pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau be T. G. atliktų veiksmų: nuotraukos ir savo asmens duomenų pateikimo (T. G. nurodė, jog pateikė ankstesniojo vairuotojo pažymėjimo kopiją), T. G. parašo ant dokumento, kuriuo buvo patvirtintos vairuotojo pažymėjime nurodytos tikrovės neatitinkančios žinios, negalima buvo pagaminti T. G. vardu ir su jo nuotrauka vairuotojo pažymėjimo. Be to, vairuotojo pažymėjimo pagaminimą iniciavo pats nuteistasis, suteikdamas savo asmens duomenis ir už atliktą darbą sumokėdamas byloje nenustatytam asmeniui. Šie T. G. veiksmai rodo jo dalyvavimą tokio dokumento pagaminimo procese, todėl T. G. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip dalyvavimas netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminime. Atsižvelgiant į byloje nustatytą dokumento pagaminimo būdą, kad T. G. nesikreipė į oficialias institucijas, o į privatų fizinį asmenį, be to, už padarytą administracinį teisės pažeidimą atėmus teisę vairuoti transporto priemones T. G. negalėjo teisėtai pasigaminti sau naujo vairuotojo pažymėjimo, T. G. suvokė, jog bus pagamintas netikras vairuotojo pažymėjimas ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas T. G. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį kaip netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą ir laikymą. T. G. prisipažinimas dėl netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų visumos, t. y. buvo nesavanoriškas, nenuoširdus, todėl ši aplinkybė nepripažįstama nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Dėl bausmės

8.1. Apeliantas taip pat nesutinka su T. G. paskirta bausme, nurodo, jog ji yra per griežta.

8.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8.3. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatytas areštas ir laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų.

8.4. Įvertinus T. G. asmenybę (anksčiau teistas veną kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nors yra įregistruotas kaip dirbantis UAB „S.“, tačiau byloje nėra duomenų apie šios įmonės veiklą, priešinai iš slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad T. G. sakė, kad ši bendrovė jokios veiklos nevykdo, o T. G. lėšų pragyvenimui turi lošdamas kortomis ir iš kitos neteisėtos veiklos), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (padarė tiesiogine tyčia du baigtus labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, laikė, turėdamas tikslą jas platinti, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 15,290 g JWH-018-(1-Pentyl-3-(1-Naphthoyl)Indole), t. y. kurios kiekis daugiau nei 6 kartus viršijo šios psichotropinės medžiagos labai didelio kiekio ribą (labai didelis JWH-018 kiekis yra tuomet, kai jis viršija 2,5 g), ir kuri jau buvo supakuota į 103 maišelius, jog laikytas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų nebuvo išplatintas; nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, dėl padarytų veikų nesigailėjo), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, parinko švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o jos dydį mažesnį už vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimdamas švelnesnę, ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuteistajam T. G. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, priešingai, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo bei bausmių bendrinimo taisykles, bausmių švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių T. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su T. G. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas T. G. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

8.5. Tenkinti nuteistojo T. G. gynėjo advokato M. Zabitos apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

9. Dėl daiktinių įrodymų

9.1. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašoma dvi laikmenas su garso įrašais, užfiksuotais slapto sekimo metu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

9.2. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: laikmenos su informacija, gauta Lietuvos Respublikos BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuspręsta daiktus, turėjusius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi laikmenas su garso įrašais, užfiksuotais slapto sekimo metu, perduoti Vilniaus apskrities VPK KP ONTV 2-ajam skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti:

Duomenis, gautus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nutartį, vykdant T. G. slaptą sekimą laikotarpiu nuo 2015-02-19 iki 2015-02-24 Vilniaus VPK Viešosios tvarkos valdybos areštinės patalpose, pripažinti tinkamais bei atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais.

Nuteistojo T. G. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras KažysSigita BieliauskienėDaiva Pranytė-Zalieckienė