Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-271-633/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
1-271-633/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54153-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. U.
Kaltinamasis
H. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-271-633/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54153-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei G. M., nukentėjusiajam A. U., gynėjui advokatui R. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (netekęs 50 proc. bendrojo darbingumo), Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo bedarbiu neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2019 m. gegužės 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį – 53 paromis arešto (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis H. J. 2019 m. gruodžio 21 d. apie 18.00 val. laiku jo motinos S. J. namuose (duomenys neskelbtini), kerštaudamas už įžeidų elgesį motinos atžvilgiu, tyčia sudavė ne mažiau 3 smūgius kumščiu sugėrovui A. U. į galvą, padarydamas 2 muštines žaizdas veide, kraujavimą iš nosies, nubrozdinimus kaktoje, kairiame skruoste ir nosies srityje, ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. U. sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis H. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis H. J. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl savo poelgio, kurio nebūtų buvę jeigu ne jo apsvaigimas nuo alkoholio ir netinkamas paties nukentėjusiojo elgesys jo motinos atžvilgiu. Apie nusikaltimo įvykį kaltinamasis paaiškino, jog įvykio dieną jis kartu su broliais S. ir E. J. bei savo draugu E. B. svečiavosi motinos S. J. namuose (duomenys neskelbtini), kur visi gėrė degtinę. Išgertuvių metu atėjo iš anksčiau pažinotas nukentėjusysis, atsinešė dar degtinės ir prisijungė prie bendrų išgertuvių, jis, kaltinamasis, gėrė mažiau, tačiau jau jautė apsvaigimą, o tokioje būklėje greitai supyksta ir sunkiai tvardosi. Išgertuvių metu motina jam, kaltinamajam, pasiskundusi, kad nukentėjusysis ją išvadinęs necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis stipriai supykęs ir, nieko daugiau nesiaiškinęs, sudavęs triskart į galvą prie stalo sėdėjusiam nukentėjusiajam, kuris lig tol buvęs sveiku veidu, matė, kad prakirto jam žaizdas kažkur kaktoje, iš kur bei nosies stipriai kraujavo. Po įvykio nukentėjusį neatsiprašė, atlyginti jam galimą žalą nesiūlė. Teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių apmokant už nukentėjusiam suteiktas dėl įvykio sveikatos priežiūros paslaugas, visiškai pripažįstantis.

3. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio vietos ir laiko, bendrų išgertuvių ir apsvaigimo nuo alkoholio, kaltinamojo fizinio smurto pobūdžio, smūgių nukentėjusiajam skaičiaus, lokalizacijos ir sukeltų jais pasekmių aplinkybes byloje nurodė ir nukentėjusysis A. U. (1 t., b. l. 24-25, 29-30) bei tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai S. J. (1 t., b. l. 66-67) ir E. J. (1 t., b. l. 57-58), kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose užfiksuoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo motinos S. J. namai yra privačioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), įėjimas nuo gatvės per priestatą, iš jo per virtuvę dešiniau patenkama į kambarį, jame dešinėje randamas minkštų baldų kampas, prie jo medinis staliukas, kairiau – fotelis, ant minkštųjų baldų kairiojo galo atramos bei ant virš jo esančios sienos tinko rastos rusvos biologinės kilmės, tikėtina žmogaus kraujo, dėmės, kambaryje vyrauja netvarka, kitų nusikaltimo įvykio žymių nefiksuota (1 t., b. l. 15-21).

5. 2020 m. sausio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu nukentėjusysis A. U. iš bendrųjų veido bruožų atpažino nuo vaikystės jam pažįstamą kaltinamąjį H. J. kaip jį nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu sumušusį asmenį (1 t., b. l. 43-47).

6. 2019 m. gruodžio 23 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 701/2019(09) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiajam A. U. konstatuota muštinės žaizdos veide, kraujavimas iš nosies, taip pat nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste ir nosies srityje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. gruodžio 21 d. kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir smūgiai kumščiais, artimu vienas kitam metu (laiku), kad ir keturiais trauminiais poveikiais, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą (1 t., b. l. 50).

7. 2019 m. gruodžio 21 d., 18.24 val. laiku (nuo nusikaltimo įvykio praėjus maždaug pusvalandžiui) nukentėjusiajam A. U. patikros alkotesteriu testu buvo nustatytas sunkus 3,03 prom. girtumas, o kaltinamajam H. J. 18.32 val. – lengvas 0,72 prom. girtumas (1 t., b. l. 119-123).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

8. Dėl kaltinamojo H. J. parodymų. Šio asmens parodymai per visą bylos procesą buvo nuoseklūs, kiek leidžia jo sveikatos būklė ir praėjęs nuo nusikaltimo įvykio dienos santykinai ženklus 8 mėnesių laiko tarpas, išsamūs, kaltinamasis per visą bylos procesą nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusįjį sumušė kilus dideliam staigiam pykčiui dėl to, kad tas užgauliai necenzūriniais žodžiais išvadinęs išgertuvėse dalyvavusią jo, kaltinamojo, motiną. Nors nukentėjusysis byloje nėra tokios aplinkybės pripažinęs, visgi teismas teisingais vertina būtent kaltinamojo parodymais tvirtinamą versiją, kadangi būtent kaltinamojo, o ne nukentėjusiojo, parodymus dėl šios aplinkybės byloje patvirtino tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai, be to, būtent tokį vertinimą suponuoja ir nukentėjusiojo parodymų byloje akivaizdus nenuoseklumas, taip pat jo ir kaltinamojo girtumų nusikaltimo įvykio metu santykis (nukentėjusiojo girtumas buvo daugiau nei keturiskart didesnis (sunkesnis). Kaltinamojo parodymus patvirtino ir pats nukentėjusysis (likusioje dalyje) bei aukščiau minėti tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai, jie taip pat patvirtinti ir objektyvaus pobūdžio duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos apžiūra, teismo medicininio tyrimo specialisto išvada, nukentėjusio bei kaltinamojo girtumo nustatymo patikromis, todėl ir likusioje dalyje kaltinamojo parodymus teismas vertina atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, teisingais.

9. Ir visi kiti aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis, ištiktas staigaus ir stipraus pykčio dėl nukentėjusiojo užgaulaus elgesio jo, kaltinamojo, motinos jos pačios namuose atžvilgiu, tyčia smurtu užpuolė jam tuo neįtikusį prie bendrų išgertuvių stalo sėdėjusį sunkiai girtą nukentėjusįjį, suduodamas jam ne mažiau 3 smūgius kumščiais į veidą, sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus (punktas 6) ir jais nežymiai sutrikdė jo, nukentėjusiojo, sveikatą.

10. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas daugybinius smūgius kumščiais į galvą (kur pakliuvo) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų jais sveikatos sutrikdymą. Trečia, daugybiniai, ne mažiau trijų, smūgiai kumščiais, sukėlę nukentėjusiajam netrumpai trukusį fizinį skausmą ir išorinius kūno sužalojimus, tame tarpe žaizdas veide, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 straipsnio 1 dalies) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų S. J., S. J. ir E. J. parodymais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveiku veidu).

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

12. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, nors nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus ir vartotas prieš sunkiai girtu buvusį ir menkai galėjusį pasipriešinti nukentėjusįjį, tačiau trauminių poveikių (smūgių) skaičius santykinai nebuvo didelis (3-4 smūgiai), jiems nebuvo naudotos trauminį smūgių poveikį galėjusios didinti (sunkinti) papildomos priemonės ar įrankiai.

13. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina menkai patenkinama : viena vertus, kaltinamasis H. J. tyčia nusikalto ir yra teisiamas jau 3-ąjį kartą, nagrinėjamo nusikaltimo metu dar turėjo ir šiuo metu tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį ir savo pobūdžiu panašų smurtinį nusikaltimą (2019 m. gegužės 30 d. nuosprendis) bei naujai tyčia nusikalto tepraėjus keletui mėnesių po arešto bausmės už ankstesnius nusikaltimus atlikimo, t. y. buvo ir yra recidyvistas (1 t., b. l. 146-158), būdamas nubaustas ir administracine nuobauda (1 t., b. l. 143-145), apie dveji metai nedirba legalaus darbo ir tokio nesiieško (1 t., b. l. 141, 142), tačiau kita vertus, kaltinamasis H. J. dar yra pakankamai jauno amžiaus, dėl įgimtų sveikatos sutrikimų netekęs pusės bendrojo darbingumo, dėl nepalankios socialinės aplinkos stebima akivaizdi socialinių įgūdžių stoka, yra pakankamai kritiškas savo poelgiui ir išgyvena dėl jo, pragyvena iš netekto darbingumo pensijos.

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas vertina : a) visišką jo prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamo poelgio bei savo parodymais padėjimą teismui nustatyti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) kad kaltinamojo nusikalstamam elgesiui (staigiai kilusiam apsisprendimui nusikalsti) įtakos turėjo teismo pripažįstamas rizikingu ir provokavusiu paties bylos nukentėjusiojo elgesys (užgaulūs, necenzūriniai žodžiai kaltinamojo akivaizdoje jo motinos atžvilgiu) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismo pripažįstama: a) jo tyčinių nusikaltimų recidyvas (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), b) aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės bei lemiamos reikšmės šios veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ne didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius po dvi esmines kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o jų tarpusavio santykį vertinant labiau atsakomybę lengvinančiųjų naudai, kartu pripažinus kad ir su išlygomis dar patenkinama kaltinamojo asmenybę, be kita ko atsižvelgiant ir į jo blogą sveikatos būklę bei neįgalumą, yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu dar kiek mažesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalaus ar artimo tokiam dydžio (trukmės) bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, buvo nustatyta ir šio kaltinamojo bei nagrinėjamos jo nusikalstamos veikos pavojingumą didinančių aplinkybių.

16. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo požiūriu trečiąjį kartą tyčia nusikaltusiam recidyvistui kaltinamajam, anksčiau jau atlikusiam laisvės apribojimo ir arešto bausmes, kurios jo nesulaikė nuo naujo nagrinėjamo šioje byloje tyčinio nusikaltimo, paskirtina griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis (trukmė) nustatytina 6 mėn. (BK 140 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltę byloje visiškai pripažinusiam kaltinamajam skirtinai bausmei, atlikus teisiamajame posėdyje sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir parinkta bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Teismas taip pat sprendžia, jog bylos duomenys (kaltinamojo kritinis savo elgesio nusikalstant vertinimas, sveikatos būklė, ribotas darbingumas, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas tėvo šeimoje bei kt.) teikia pagrindą manyti, jog skirtinos kaltinamajam bausmės tikslai gali būti šiuo atveju pasiekti ir be jos realaus atlikimo, dėl ko kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas jam atidėtinas proporcingam bausmės trukmei 1 m. laikui, nustatytini BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai per visą probacijos laiką.

17. Kaltinamajam H. J. byloje ligšioliniame jos procese jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę skirti naujai šioje proceso stadijoje (kol bus pradėtas vykdyti pastarasis teismo nuosprendis) taip pat nėra poreikio. Daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

18. Dėl civilinio ieškinio. Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamajam, tyčia kaltai sužalojusiam nukentėjusįjį, pareiškusi byloje atgręžtinį (regresinį) reikalavimą – 86,25 Eur civilinį ieškinį, dėl patirtų dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų išlaidų nukentėjusiojo A. U. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti atlyginimo/priteisimo (2 t., b. l. 30-32). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, kaip civilinis atsakovas, ieškinį laisva valia visiškai pripažino, pareiškė suvokiantis tokio pripažinimo teisines pasekmes, todėl teismas neturi pagrindo ieškinio pripažinimo pareiškimo iš kaltinamojo nepriimti, kadangi jis atitinka bylos aplinkybes (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis), ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi nustatytu teisiniu reguliavimu ir jo aiškinimo taisyklėmis teismų praktikoje, todėl ieškinys visiškai patenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

H. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Šiai bausmei taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir ją sumažinti iki 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamos 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą H. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus per visą jo probacijos laiką : 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 2) neišvykti už gyvenamosios vietovės rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti neskirti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo H. J. aštuoniasdešimt šešis eurus 25 ct. (86,25 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas A. V.