- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- PK-1156-606/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, susipažinusi su V. G. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. G. skundas privataus kaltinimo tvarka, prašant iškelti baudžiamąją bylą R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamosios teisės prasme nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo baudžiamosios bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos, apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Todėl įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik imperatyviai įvardija, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai, atkreiptina, akcentuoja, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, įvykiai esminiai veiksmai), jų padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas.
Kaltinimas baudžiamojoje byloje, pažymėtina, turi būti itin aiškus ir itin konkretus, kadangi to pasekoje asmeniui gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme reikšmingos pasekmės. Tuo tarpu analizuojant V. G. skundą, jo turinį, vienareikšmiai konstatuoti, jog esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, kuriomis remiantis reiškiamas kaltinimas asmeniui, yra apibrėžtos tiksliai ir aiškiai, kaip to vienareikšmiai reikalauja įstatymas, nėra galimybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, prašant privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą, teismui pateiktame skunde nurodo, jog 2011 m. spalio 4 d. R. P. elektroniniu paštu UAB „Statega“ akcininkams pateikė raštus, kurie yra šmeižikiško pobūdžio su tikslu pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo. Teismui pateiktame skunde V. G. nurodo, jog šiuose raštuose R. P. teigia, kad jis (V. G.) nieko neturi ir nurodo, kad dėl UAB „Assent“ bankas AB „SEB“ bankas turės 7.000.000,00 Lt nuostolių.
Analizuojant pateikto skundo turinį, matyti, jog asmeniui reiškiamo kaltinimo esmė nėra konkreti ir tiksli. Akcentuodamas buvęs šmeižiamas, V. G. tiksliai neįvardija kokia vis tik šmeižimo esmė, kokius R. P. pasakymus, ar jo dalį, V. G. traktuoja kaip šmeižimą. Be to, analizuojant skundo turinį, sunku suprasti dėstomų aplinkybių tarpusavio sąsają bei ryšį su reiškiamu kaltinimu asmeniui. Nors įrodymų vertinimas šiuo atveju negalimas, vienok, ši sąsaja ir ryšys įžvelgtini tik susipažinus su prie skundo pateikta medžiaga.
Atkreiptina, jog išnagrinėjus skundą esant dabartiniam jo turiniui, būtų apribota ne tik nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bet būtų pažeista ir teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.
Vertinant išdėstytą, pareiškėjo teismui pateiktas skundas ir jame įvardintos aplinkybės traktuotini kaip nekonkretūs, netikslūs ir neaiškūs. Ir todėl, nesant konkrečiai apibrėžtų nusikalstamos veikos, kurią padarius kaltinamas asmuo, ribų V. G. skundas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų grąžintinas pareiškėjui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. G. skundą prašant privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą R. P. grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.