Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-22 · Administracinė byla Nr. I-4507-281/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
I-4507-281/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03661-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
„VAATC“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4507-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03661-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Dariui Karveliui, atsakovės atstovei Ernestai Jankauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „VAATC“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „VAATC" (toliau – ir pareiškėja) teismui 2014-07-31 padavė skundą, kuriame prašo pakeisti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2014-07-11 sprendimą Nr. 3R-258 (AG-216/01-2014) (toliau – ir2 014-07-11 Sprendimas) panaikinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2014-05-29 įsakymą „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ Nr. Tl-107 (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas Nr. Tl-107) (b. l. 2-16).

Paaiškino, kad pareiškėja įgyvendino Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" (toliau – ir Projektas). Įgyvendinant Projektą ir vykdant Rangos sutartį Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ (toliau – ir Rangos sutartis, sutartis Nr. A/2007/V/26) paaiškėjo būtinumas atlikti papildomus darbus - Ukmergės rajone įrengti Vidiškių- Rečionių, Želvos-Želvos ir Želvos-Laumėnų atliekų priėmimo punktus (toliau – ir APP). Dėl to 2008-09-17 buvo sudarytas Rangos sutarties pakeitimas Nr. 3 (toliau – ir Orderis Nr. 3, Rangos sutarties pakeitimo orderis). Atsakovė atliko galimo pažeidimo tyrimą, 2013-04-29 surašė išvadą „Dėl projekto Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/P/PE/012 Rangos sutarties Nr. A/2007/V26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ išlaidų tinkamumo“ ir 2013-04-30 priėmė įsakymą Nr. T1-74 (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-74), kuriuo nurodė pareiškėjai grąžinti 45 402, 78 Lt Europos Sąjungos lėšų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM 7 632, 29 Lt. Agentūra 2013-05-17 surašė patikslintą tyrimo išvadą. Įsakymą Nr. Tl-74 pareiškėjai apskundus teismui, galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-14 sprendimu administracinėje bylioje Nr. A442-1223/2014 pareiškėjos apeliacinis skundas buvo patenkintas ir atsakovės Įsakymas Nr. T1-74 panaikintas. Agentūra 2014-05-27 surašė išvadą, patikslinančią 2013-05-17 tyrimo išvadą (toliau – ir 2014-05-27 Išvada) ir 2014-05-29 priėmė Įsakymą Nr. Tl-107, kuriuo nurodė pareiškėjai grąžinti 45 402, 78 Lt Europos Sąjungos lėšų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM 7 632, 29 Lt. Pareiškėjai apskundus Įsakymą Nr. Tl-107, VAGK 2014-07-11 Sprendimu jį atmetė. Pareiškėja nurodo nesutinkanti su Agentūros Įsakymu Nr. Tl-107 ir teigia, kad jį patvirtinantis VAGK 2014-07-11 Sprendimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl VAGK 2014-07-11 Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pareiškėja paaiškino, kad Komisija išsamiai neišnagrinėjo pateikto skundo, objektyviai ir visapusiškai nenustatė reikšmingų aplinkybių, tinkamai nepagrindė savo sprendimo, neatsižvelgė į LVAT nuomonę, todėl pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 13 ir 81 straipsnių, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 4 ir 5 punktų reikalavimus. Komisija pripažino pagrįstais tuos pačius, nepakeistus ginčijamo įsakymo argumentus, kurie LVAT 2014-05-14 sprendime pripažinti nepakankamais tam, kad pagrįsti viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą. Komisija nepaaiškino pareiškėjos nurodytų ginčijamo įsakymo motyvuojamojoje dalyje esančių prieštaravimų ir nepasisakė dėl to, kad atsakovė nesusiejo pareiškėjos veiksmų su konstatuotu Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 16/2003) 4 str. reikalavimų pažeidimu. Iš Komisijos sprendimo turinio neaišku, ar ji laiko, kad trijų APP įrengimo darbai buvo numatyti Rangos sutarties žiniaraštyje ir juos rangovas turėjo atlikti neatlygintinai, ar kad jie turėjo ir galėjo būti numatyti. Komisija neapsvarstė galimybės, kad darbai į žiniaraštį nebuvo įtraukti dėl klaidos, t. y. nesant kieno nors kaltės, ir nepagrįstai nustatinėjo pareiškėjos kaltę, nors 2014-05-27 Išvadoje nustatyta ne pareiškėjos, tačiau rangovo kaltė, o dėl praleidimo ar netikslumo parengtuose dokumentuose tuo metu sutarė visos Rangos sutarties šalys, tarp jų - ir atsakovė. Komisija tinkamai neišnagrinėjo 2014-05-27 Išvados turinio ir pateikė prieštaringas bei neaiškias išvadas dėl darbų numatymo Rangos sutarties žiniaraštyje, taip pat neatsakė į pareiškėjos klausimus, kodėl Įsakyme Nr. Tl-107 nepateikti argumentai, susiejantys pareiškėjos veiksmus su Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatų pažeidimu ir kodėl Orderis Nr. 3 laikytinas teisiškai neįpareigojančiu dokumentu.

Dėl Agentūros Įsakymo Nr. Tl-107 neteisėtumo ir nepagrįstumo pareiškėja paaiškino, kad atsakovė tinkamai neatliko įtariamo pažeidimo tyrimo, nepateikė išsamių ir objektyvių faktinių duomenų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių pažeidimo buvimą, neatsižvelgė į LVAT 2014-05-14 sprendimą, todėl Įsakymas Nr. Tl-74 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Teigia, kad ginčijamas įsakymas iš esmės nesiskiria nuo LVAT panaikinto Įsakymo Nr. T1-74. Agentūra Įsakyme Nr. Tl-107 (2014-05-27 Išvadoje) nepateikė pakankamai argumentų, kad Orderiu Nr. 3 buvo pažeisti Reglamento 4 straipsnio reikalavimai. Atsakovė Įsakymą Nr. Tl-107 grindė aplinkybėmis, kurioms esant rangovas turėjo įsitraukti papildomus darbus, tačiau vėliau nurodė, kad šie darbai jau buvo numatyti kiekių žiniaraščiuose. Todėl nėra neaišku, ar pagal minėtą įsakymą dėl rangovo kaltės konkurso dokumentuose Vidiškių - Rečionių, Želvos - Želvos ir Želvos - Laumenų atliekų priėmimo punktų įrengimo darbai nebuvo numatyti, ar jie buvo numatyti, tačiau nenurodyta jų kaina ir juos atlikti savo sąskaita turėjo rangovas. Teigia, kad vykdant viešąjį pirkimą ne vienintelis rangovas turėjo įgyvendinti tam tikras pareigas, todėl tiriant tariamą pažeidimą turėjo būti nustatytos visos pirkimo aplinkybės, kiekvieno viešojo pirkimo subjekto (įskaitant perkančiąją organizaciją) veiksmai ir kaltė vykdant pirkimą. Nors atsakovė teigia, kad pagal Rangos sutarties nuostatas rangovas atsako už visos informacijos, gautos po pradžios datos, interpretavimą ir privalo išsiaiškinti, kad sutarties suma yra teisinga, tačiau šios sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatos reguliuoja rangovo pareigas jau nustačius viešojo pirkimo objektą, kurį apibrėžiant tam tikras pareigas turi perkančioji organizacija. Viešojo pirkimo konkurse perkančiąja organizacija buvo Agentūra, o rangovas pasiūlymus teikė pagal tipinį žiniaraštį, kurį parengė projektuotojas, tačiau Agentūra nesiaiškino, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis konkursinėje dokumentacijoje buvo netiksliai nurodytos Rečionių, Želvos mstl. ir Laumėnų k. konfigūracijos, kuriuo metu ir dėl kieno kaltės Rangos sutarties žiniaraščio Nr. II-7 grafoje „Kaina, LT“ buvo nurodyta, kad kainos jų įrengimui pateikti nereikia, dėl ko galima buvo suprasti, kad nereikia įrengti pačių punktų, o ne šaligatvių. Taip pat grafoje „Pastabos (su šaligatviu ar be)“ įrašytas žodis „Nereikia", kai visais kitais atvejais įrašyta „įrengti su šaligatviu" arba „be šaligatvio". Be to, Agentūra Įsakymą Nr. Tl-107 grindžia rangovo kaltais veiksmais, tačiau neigiamos pasekmės atsiranda pareiškėjai. Teigia, kad Agentūra turėjo surinkti įrodymus, kurie aiškiai ir neprieštaringai įrodytų rangovo ar pareiškėjos padarytą pažeidimą. Agentūra, teigdama, kad Rangos sutarties šalys negalėjo jos pakeisti dėl nenumatytų fizinių sąlygų, nepateikė pagrįstų argumentų dėl aplinkybių, susijusių su praleidimu ar netikslumu, atsiradusiu konkursiniame žiniaraštyje, kai į jį nebuvo įtraukta trijų APP įrengimo kaina. Pati Agentūra iš dalies pripažįsta, jog aptariami darbai žiniaraštyje nebuvo numatyti, be to, dėl praleidimo ar netikslumo dokumentuose tuo metu sutarė visos Rangos sutarties šalys, įskaitant Agentūrą. Pažymi, kad užsakovas papildomus darus įsigijo Rangos sutartyje nustatyta tvarka iš užsakovo rezervo, juos pavedant atlikti esamam rangovui. Tokie veiksmai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams ir tam pritarė Rangos sutarties šalys. Papildomai įrengtų APP kaina (16 770 Lt) yra mažesnė, nei kitų Ukmergės rajono APP įrengimo kaina ir nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Orderis Nr. 3 yra atlygintinas civilinis sandoris, kuris įpareigoja rangovą įrengti tris atliekų priėmimo punktus ir pastarasis šiuos darbus atliko tinkamai, todėl Reglamento 4 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Agentūra tariamą pažeidimą grindžia Reglamento formalios nuostatos pažeidimu, tačiau nenurodo padaryto pažeidimo padarinių, kas, pareiškėjos teigimu, yra būtina siekiant susigrąžinti ES paramą. Kadangi Agentūra buvo perkančioji organizacija pirmajame viešajame pirkime, tačiau ji pati atliko ir galimo pažeidimo tyrimą, bei skyrė sankciją pareiškėjai, tokie atsakovės veiksmai galimai pažeidžia VAĮ 3 str. įtvirtintą objektyvumo principą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti (II t., b. l. 166-168). Papildomai paaiškino, kad pareiškėją (taip pat atsakovę) ir kitą Rangos sutarties šalį - rangovą, siejo civiliniai teisiniai santykiai, pagrįsti sutartimi, o ne Reglamento nuostatomis. Ginčijamame įsakyme nurodomi pakeitimų orderiai yra sandoriai, kurie buvo sudaryti tarp pareiškėjos ir rangovo, tokius susitarimus leido Rangos sutarties 13.1 punktas, tam pritarė ir atsakovė, o galiojančio sandorio šalims sutarčių reikia laikytis. Reglamentas yra nacionalinės teisės sistemos dalis, tačiau jame nėra pateikiama „teisiškai nepagrįsto dokumento“ sąvoka, todėl reikėtų vadovautis nacionaliniais teisės aktais nustatant, kokį dokumentą galima tokiu laikyti, nes kitu atveju galėtų būti pažeistas lygiavertiškumo principas. Nagrinėjamu atveju atsakovė šios teisės aktuose nustatytos pareigos neatliko ir įstatyminio pagrindo, dėl kurio Orderis Nr. 3 yra laikomas teisiškai nepagrįstu, nenurodė.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 72-81).

Paaiškino, kad Agentūros įsakymas Nr.T1-107 pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės normomis, pritaikyta poveikio priemonė yra motyvuota, šio įsakymo pagrindu kylančios pareiškėjos pareigos suformuluotos aiškiai, įsakymas atitinka VAI 8 str. nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nurodė, kad trijų APP (Rečionių, Želvos - Želvos ir Želvos - Laumenų) įrengimo darbai buvo numatyti kiekių žiniaraščiuose. Todėl tokioje situacijoje negalima konstatuoti nei nenumatytų aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios rangovui nusimatyti atitinkamus darbus ir jų kiekius, buvimo, nei akivaizdžių praleidimų užsakovo dokumentuose. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1. punkte nustatyta, kad sutarties šalys gali keisti Rangos sutarties sąlygas tik išimtiniais atvejais. Inžinierius turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus, susijusius su darbų kiekiais ir kokybe. Tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turi būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis (4.12) arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Dėl kiekvieno tokio pakeitimo detaliai nustatoma jo įtaka sutarties kainai (14.1) ir baigimo laikui (8.2). Visi pakeitimai, papildomi darbai ir baigimo laiko pratęsimas gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant nenumatytoms fizinėms sąlygoms (4.12) arba aiškiai įrodytiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose. Pažymi, kad viešojo pirkimo dokumentai numatė darbų apimčių pasikeitimo galimybę, tokiu būdu suteikiant užsakovui galimybę tos pačios Rangos sutarties atžvilgiu keisti darbų apimtis, tačiau Rangos sutarties pakeitimas Orderiu Nr. 3 šioje sutartyje numatytų keitimo sąlygų neatitiko, todėl buvo sudarytas nepagrįstai. Aplinkybė, kad rangovas, teikdamas pasiūlymą, nenumatė kainos trims APP įrengimo pozicijoms, neleidžia daryti prielaidos, kad vėliau jis galės padidinti pasiūlymo kainą. Kadangi šiuo atveju nebuvo Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1. punkte nustatytų sutarties keitimo sąlygų, išlaidos, skirtos Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos - Laumėnu APP įrengimui, pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti. Agentūros vykdoma paramos lėšų išmokėjimo kontrolė nėra ir negali būti ribojama sprendimu dėl lėšų išmokėjimo tam tikroms išlaidoms, kurį priėmus Agentūra prarastų galimybes toliau vykdyti tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo pareigą ir netektų teisės išsireikalauti be pagrindo išmokėtų lėšų iš subjekto, gavusio šias lėšas. Už Europos Sąjungos lėšomis apmokėtų išlaidų tinkamumą ir realumą savo atsakomybės ribose atsakinga tiek Agentūra, tiek Projekto galutinis paramos gavėjas, šiuo atveju - pareiškėja. Atsakovė yra įgyvendinančioji institucija ir jai priskirtina pareiga administruoti Sanglaudos fondo lėšas, o pareiškėja yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai, o tuo atveju, kai yra panaudojamos netinkamai - būtų grąžintos. Agentūra pažymi, jog jai priskirtos kontrolės ir priežiūros funkcijos reiškia pareigą užtikrinti tinkamą lėšų mokėjimą, įskaitant be pagrindo sumokėtų lėšų susigrąžinimą iš subjekto, kuriam jos buvo sumokėtos. Teisės aktai nediferencijuoja subjektų, dėl kurių kaltės būtų netinkamai išmokėtos ar panaudotos Europos Sąjungos lėšos, svarbiausia, kad būtų tinkamai įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, o neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės nustato, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas ar rangovas, tiek paramą administruojanti institucija, tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (nagrinėjamu atveju - pareiškėjos) laikantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse nustatytos procedūros. Nepriklausomai nuo to, jog atitinkamos lėšos buvo išmokėtos pareiškėjai atsakovės sprendimu, valstybė, atsakydama už netinkamai įsisavintas Europos Sąjungos lėšas, turi šias lėšas susigrąžinti iš projektų vykdytojų - galutinių paramos gavėjų. Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad pareiškėja ir yra galutinis paramos gavėjas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas Agentūrai susigrąžinti neteisėtai pareiškėjai išmokėtas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2002 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. PH/2002/3277 su pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu Nr. K(2008)4127 bei 2012 m. sausio 27 d. Komisijos sprendimu Nr. K(2012)544, iš Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento (ISPA, dabar - Sanglaudos fondas) Komisija skyrė paramą projektui Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, vykdomam Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 24-29, 84-95, 95-107). Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (50 proc.) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis (50 proc.).

Įgyvendinant Projektą, 2004 m. lapkričio 9 d. Agentūra ir UAB „VAATC“ sudarė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį Nr. 2004/GPG/8 dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp Agentūros ir UAB „VAATC“, 2007 m. spalio 10 d. tarp Agentūros ir UAB „VAATC“ sudaryta nauja sutartis Nr. 2007/GPG/A4 „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" (toliau - ir Atsakomybės paskirstymo sutartis) (I t., b. l. 108-121, 121-133). Minėtomis sutartimis buvo sureguliuoti tarp Agentūros ir Projekto galutinio paramos gavėjo UAB „VAATC“ susiklostę santykiai bei atsakomybės pasiskirstymas dėl pagrindinių užduočių, aprašytų finansiniame memorandume Nr. PH/2002/3277.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo vykdytas viešasis pirkimas, kurio metu 2007 m. birželio 11 d. tarp buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Statybos darbai: Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacijos ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ (I t., b. l. 134-136, 137-149, 150-171, 172-173). Rangos sutartyje nurodyta, jog ji sudaroma tarp Agentūros (perkančioji organizacija), UAB „VAATC“ (užsakovas), tai viena sutarties šalis, ir UAB „Kamesta“ (rangovas), kita sutarties šalis; sutarties „d“ dalis yra Konkrečiosios sutarties sąlygos. Rangos sutarties inžinierius SRP Consult 2008-09-17 parengė Rangos sutarties pakeitimą, dėl papildomų darbų, kurių vertė 89 351, 50 Lt be PVM, atlikimo iš Rangos sutarties užsakovo rezervo lėšų (I t., b. l. 50-51). Minėtame pakeitime papildomi darbai buvo numatyti Grendavės - Žydkaimio, Trakų ir Rūdiškių - Vištelionių mažųjų sąvartynų uždarymui (39 041, 50 Lt) bei trijų APP įrengimui: Vidiškių-Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos - Laumėnų (50 310, 00 Lt). Rangos sutarties pakeitimą, įformintą Orderyje Nr. 3, 2008-10-14 pasirašė Rangos sutarties užsakovas (UAB VAATC) ir rangovas (UAB „Kamesta“) (I t., b. l. 50-51).

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir VK) Projektui pateikė pastebėjimą Nr. Ex.12, kuriame, remdamasi atlikto audito rezultatais, nurodė, jog atliekų priėmimo punktų įrengimo darbai įsigyti be viešojo pirkimo procedūros, VK nuomone, nebuvo reikalingi Rangos sutarčiai užbaigti; papildomi darbai įsigyti nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - ir VPĮ) 56 str. 4 p. 1 papunkčio reikalavimų, todėl atitinka Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo COCOF 07/0037/03-LT 1 priedo 21 p. nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, taikytina finansinė pataisa dėl šių pažeidimų yra 25 proc. papildomų darbų vertės (I t., b. l. 24-29, 30). Atlikusi pažeidimo tyrimą, Agentūra 2012 m. balandžio 29 d. parengė išvadą (teismo pastaba: nurodant išvados parengimo datą Agentūroje buvo padaryta rašymo klaida, turėtų būti 2013 m. balandžio 29 d.), kurioje nustatė, jog Projekto vykdymo metu buvo sudarytas Rangos sutarties pakeitimo leidimo (orderis) Nr. 3, kurio pagrindu atlikti papildomi Sutarties darbai; pagal Pakeitimo orderį Nr. 3 buvo numatytas apmokėjimas trijų APP įrengimui: Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos – Laumėnų; minėti šie darbai buvo numatyti kiekių žiniaraščiuose ir rangovas, teikdamas pasiūlymą viešajame pirkime, turėjo įsitraukti šių darbų atlikimo kainą į teikiamą pasiūlymą, o aplinkybė, kad rangovas, teikdamas pasiūlymą, nenusimatė kainos šioms trims pozicijoms, neleidžia daryti prielaidos, kad vėliau jis galės padidinti pasiūlymo kainą šių trijų pozicijų kainų apimtimi (I t., b. l. 31-33). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes Agentūra 2013-04-29 išvadoje konstatavo, kad išlaidos, skirtos minėtiems trims APP įrengti, t. y. 50 310 Lt, yra netinkamos finansuoti, iš kurių 45 402,78 Lt turi būti grąžinta į LR biudžetą, kadangi šio išlaidos patirtos pažeidžiant Europos Sąjungos Komisijos (EB) Nr. 16/2003 22 str. 1 d. ir 4 d., o PVM 7 632, 29 Lt, apmokėta kartu su pateiktomis sąskaitomis, taip pat turi būti grąžinta į Lietuvos biudžetą.

Agentūros direktorius 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas", grąžinimo“ Nr. T1-74, kuriuo, be kita ko, nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį Nr. A/2007/V26, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų - kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderį, kuris nebuvo pakankamai būtinas Projekto tikslams ar Rangos sutarties tikslams pasiekti, ir tuo pažeidė Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 1 d. ir 4 d., todėl projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas - 45 402,78 Lt bei PVM 7 632,29 Lt (I t., b. l. 34).

2013-05-16 Finansų ministerijai paprašius Agentūros patikslinti/papildyti 2013-04-29 pažeidimo tyrimo išvadą, pateikiant aiškius ir argumentuotus paaiškinimus dėl papildomų darbų, finansuotų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderius Nr. 6 ir Nr. 3, būtinumo, Agentūra atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą ir 2013-05-17 parengė išvadą, kurioje be kita ko, nurodė, jog 2013 m. balandžio 29 d. išvados dalis, kurioje pagal 2008 m. spalio 14 d. pakeitimo orderį Nr. 3 trijų APP įrengimui skirtos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti, nekeičiama (I t., b. l. 37-39). Pažymėjo, kad atliekant pažeidimo tyrimą nustatyta, kad Projekto vykdymo metu buvo sudarytas Rangos sutarties pakeitimo leidimas (orderis) Nr. 3, jame be kita ko, numatant papildomus Rangos sutarties darbus - įrengti papildomas atliekų priėmimo aikšteles Ukmergės rajone; trijų APP įrengimo Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos - Laumėnų darbai buvo numatyti kiekių žiniaraščiuose ir rangovas, teikdamas pasiūlymą viešajame pirkime, turėjo įsitraukti šių darbų atlikimo kainą į teikiamą pasiūlymą, o aplinkybė, kad rangovas nenusimatė kainos šioms trims pozicijoms, neleidžia daryti prielaidos, kad vėliau jis galės padidinti pasiūlymo kainą šių trijų pozicijų kainų apimtimi. Todėl 50 310, 00 Lt išlaidos, skirtos Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos - Laumėnų APP įrengimui, yra netinkamos finansuoti, kaip patirtos pažeidžiant Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 1 d. ir 4 d.

Pareiškėja VAATC Agentūros direktoriaus 2013-04-30 įsakymą Tl-74 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2013-12-04 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, o bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-14 sprendimu administracinėje bylioje Nr. A442-1223/2014 pareiškėjos apeliacinis skundas buvo patenkintas ir Agentūros 2013 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. Tl-74 panaikintas, kaip nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų (I t., b. l. 24-29). LVAT sprendime konstatuota, kad Agentūra 2013 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. T1-74 nemotyvavo ir nepaaiškino, kaip nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Rangos sutarties pakeitimo orderiu Nr. 3, pažeidžia Reglamento Nr. 16/2003 22 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas. Kadangi Agentūros 2013 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. Tl-74 nepagrįstas objektyvių duomenų analize, iš kurios būtų aiškus pareiškėjos padarytas pažeidimas ir nepateiktas konkrečių teisės normų aiškinimas, galintis pagrįsti pareiškėjos atžvilgiu taikytą poveikio priemonę, teismas pripažino neturintis galimybės patikrinti, ar ginčijamas įsakymas iš tikrųjų buvo priimtas remiantis tais motyvais ir pagrindais, kurie nurodyti atsiliepimuose.

Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2014 m. gegužės 27 d. parengė išvadą, patikslinančią 2013 m. gegužės 17 d. Agentūros išvadą, kurioje, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-14 sprendimą administracinėje bylioje Nr. A442-1223/2014, konstatuota, kad išlaidos trijų APP (Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos – Laumėnų) įrengimo darbams neatitinka Reglamento Nr. 16/2003 4 str. straipsnio nuostatų, nes pagal Rangos sutarties bendrąsias ir konkrečiąsias sąlygas šių darbų nebuvo galima įsigyti pakeitimo orderiu, todėl 50 310 Lt, iš jų - 45 402,78 Lt, turi būti grąžinta į LR biudžetą, kaip išlaidos, patirtos pažeidžiant Reglamento Nr. 16/2003 4 str., taip pat į biudžetą turi būti grąžintas 7 632,29 Lt PVM (I t., b. l. 44-46). Tokia išvada grindžiama tuo, kad atsižvelgiant į Sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 p., bendrųjų sąlygų 4.10 p., 4.11 p., siekiant įvertinti išlaidų tinkamumą finansuoti, būtina nustatyti, ar pakeitimai ir papildomi darbai buvo sąlygoti nenumatytų fizinių sąlygų arba aiškiai įrodomų praleidimų ir netikslumų užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, ar rangovas galėjo ir privalėjo iš anksto numatyti darbų poreikį. Pažymėta, kad, trijų APP įrengimo darbai buvo numatyti kiekių žiniaraščiuose, todėl negalima konstatuoti nei nenumatytų aplinkybių buvimo, nei akivaizdžių praleidimų užsakovo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Rangos sutarties pakeitimo orderis Nr. 3 ta apimtimi, kuria įsigyjami minėtų APP įrengimo darbai, neatitiko Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 p., kadangi rangovas netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas bendrųjų sąlygų 4.10 p., 4.11 p.

Agentūros direktorius 2014 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ Nr. T1-107, kuriuo, nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų ir tuo pažeidė Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 str., todėl nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą turi grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas - 45 402,78 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM 7 632,29 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną (I t., b. l. 47).

Komisija, išnagrinėjusi 2014-06-27 pareiškėjos skundą dėl Agentūros Įsakymo Nr. T1-107 panaikinimo, 2014-07-11 priėmė sprendimą Nr. 3R-258 (AG-216/01-2014), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė (I t., b. l. 18-22).

Ginčas šioje byloje kilo dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ Nr. T1-107 ir šį įsakymą patvirtinusio Komisijos 2014-07-11 sprendimo Nr. 3R-258 (AG-216/01-2014) teisėtumo ir pagrįstumo.

Agentūros pareigą užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami, Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, ir laikomasi Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatų, nustato Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės), 11.1 punktas. Minėtose taisyklėse taip pat nustatyta, kad Agentūra užtikrina, jog projektai būtų įgyvendinami laikantis Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, institucijų, atsakingų už atrankinius patikrinimus, ir kitų Sanglaudos fondo lėšas administruojančių institucijų rekomendacijų, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus (11.2. p.); atlieka viešuosius pirkimus ir sudaro pirkimo sutartis (11.4 p.); suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis (11.8 p.); įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai; įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir tarpinei institucijoms (11.16 p.); tarpinės institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą (11.17 p.).

2000-2006 m. Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų ir (arba) panaudotų pažeidžiant ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus arba tarptautines sutartis, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, registravimo, apskaitos, skolų nurašymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), kurių 2 punkte numatyta, kad pažeidimas yra laikomas Lietuvos Respublikos ir / arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir / arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Grąžinimo taisyklių 4 punkte numatyta, jog pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Pagal Grąžinimo taisyklių 5 punkto ir 5.1-5.2.2 punktų nuostatas, sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to: projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje; projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją projekto vykdytojo administruojančiajai arba įgyvendinančiajai institucijai pateiktame mokėjimo prašyme; su pareiškėju, nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, buvo pasirašyta paramos sutartis ir projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma - kitais atvejais; projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama; projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Agentūros įsakymo Nr. T1-107, kuris priimtas pakartotinai atlikus pažeidimo tyrimą, siekiant ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendime nurodytus trūkumus, t. y. 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. T1-74 tinkamo pagrindimo nebuvimą, dėl kurio teismas neturėjo galimybės įvertinti minėto įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos teigimu, Agentūros įsakymas Nr. T1- 107, kaip ir įsakymas Nr. T1-74, nėra tinkamai pagrindžiamas, o toje dalyje, kuriame nurodomas šio įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, tai atlikta netinkamai.

Pareiškėja teigia, kad Agentūra, leidusi bei sutikusi su Pakeitimų orderiu Nr. 3, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ir nelaikyti pareiškėjos vieninteliu kaltu subjektu. Tokį teiginį pareiškėja grindžia tuo, kad Agentūra, atsakydama į pareiškėjos 2008-07-30 raštą Nr. 1.14-361, kuriuo pastaroji kreipėsi į atsakovę siūlydama Vidiškių-Rečionių, Želvos-Želvos ir Zelvos-Laumėnų APP įrengimo darbus įsigyti neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 punktą, 2008-08-13 rašte Nr. APVA-3179 nurodė, kad “atsižvelgiant į tai, kad pateikiant informaciją apie atliekų priėmimo punktų išdėstymą bei jų konfigūraciją buvo netiksliai nurodytos atliekų priėmimo punktų Rečionių (Vidiškių šen., Želvos mst. (Želvos šen.) ir Laumėnų k. (Želvos šen.) konfigūracijos, ko pasekoje konkursinėje dokumentacijoje atsirado netikslumai ir rangovai neįtraukė į pasiūlymą minėtų objektų kaštų, siūlome Užsakovui svarstyti galimybę juos finansuoti Užsakovo rezervo lėšomis parengiant pakeitimo orderį“; 2008-08-14 rašte Nr. APVA-3219 pakeitimą siūlė įforminti pakeitimo orderiu, o 2008-10-14 rašte Nr. APVA-4125 nurodė, kad “vadovaujantis sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktu bei rangovo ir inžinieriaus pateiktu išsamiu pagrindimu, Aplinkos projektų valdymo agentūra neprieštarauja minėto pakeitimo orderio įsigaliojimui”(I t., b. l. 2-15, II t., b. l. 126; VAGK byla Nr. AG-216/01-2014 (toliau – ir VAGK byla), I t., b. l. 41, 42).

Pasisakydamas dėl minėto pareiškėjos skundo argumento teismas pažymi, kad vadovaujantis Lėšų administravimo taisyklių 11.16 punktu, Agentūra pažeidimo tyrimą gali pradėti gavusi informaciją apie nustatytus ir įtariamus pažeidimus. Taigi, Agentūros pareiga pradėti pažeidimo tyrimą nepriklauso nuo ankstesnių šio institucijos veiksmų ar sprendimų. Todėl vien ta aplinkybė, kad Agentūra 2008 m. spalio 14 d. rašte Nr. APVA-4125 nurodė neprieštaraujanti pakeitimo orderio Nr. 3 įsigaliojimui, nereiškia, kad Agentūra negalėjo pradėti tyrimo, kai gavo informaciją, jog pakeitimo orderiu įsigyti papildomi darbai nebuvo reikalingi Rangos sutarčiai užbaigti. Minėta, kad Agentūra pažeidimo tyrimą pradėjo VK pastebėjimo Nr. Ex.12, kuriame buvo nurodyta, kad atliekų priėmimo punktų įrengimo darbai, įsigyti be viešojo pirkimo procedūros, nebuvo reikalingi Rangos sutarčiai užbaigti ir todėl jie įsigyti nesilaikant VPĮ 56 str. 4.1 punkte reikalavimų, pagrindu.

Pažeidimo tyrimo vykdymo procedūra ir reikalavimai reglamentuojami Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (toliau – ir Pažeidimų taisyklės). Šiose taisyklėse paramą administruojančia institucija yra laikoma vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos (2 p.), o 12 punkte nurodyta, jog tais atvejai, kai pažeidimas yra nustatytas ir susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojančioji institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, atlikusi galimo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi, kad paramos lėšos panaudotos netinkamai, Agentūra privalo priimti sprendimą dėl netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų grąžinimo. Nepaisant to, kad pažeidimą gali padaryti ne tik projekto vykdytojas ar rangovas, bet ir paramą administruojanti institucija, dėl pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo.

Minėta, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo pasirašytas Rangos sutarties pakeitimas Nr. 3, kuriame be kita ko, nurodyta, jog būtina atlikti papildomus darbus, t. y. be kitų, įrengti tris APP Ukmergės rajone (Vidiškių - Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos - Laumėnų). Pareiškėja teigia, kad minėtų APP įrengimas buvo būtinas Rangos sutarčiai užbaigti, be to, šių darbų įsigijimo būdas nevykdant viešojo pirkimo buvo operatyviausias ir ekonomiškiausias, apmokėtas iš užsakovo rezervo lėšų, todėl įsigydama papildomus darbus pareiškėja VPĮ reikalavimų nepažeidė.

Tinkamos finansuoti išlaidos yra apibrėžtos Reglamento Nr. 16/2003 22 str. 1 d. ir 4 d., t. y. tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos statybvietės paruošimo ir statybos išlaidos, kurios yra esminės projekto įgyvendinimui, o tinkamos sąnaudos apima tik tas sąnaudas, kurios atsirado po 7 str. 1 d. nurodytos datos ir tiesiogiai susijusios su projektu; tinkamos sąnaudos gali apimti vieną ar daugiau šių kategorijų: darbo sąnaudos; mokesčius už ilgalaikės įrangos naudojimą statybos metu; produktų, naudojamų projektui įgyvendinti, sąnaudas; pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas, jeigu jos konkrečiai pagrįstos ir paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Reglamento Nr. 16/2003 4 str. nurodyta, kad visos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Turi būti pateikti atitinkami patvirtinamieji dokumentai. Taigi, teisinis reglamentavimas įtvirtina papildomai patirtų išlaidų ir kitų sąnaudų konkretaus pagrįstumo reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju Rangos sutarties pakeitimo orderiu Nr. 3 buvo padaryti Rangos sutarties pakeitimai, kuriais numatyta Ukmergės rajone įrengti tris APP. Agentūros 2014 m. gegužės 27 d. išvada motyvuojama tuo, kad išlaidos trijų APP įrengimo darbams laikytinos neatitinkančiomis Reglamento Nr. 16/2003 4 str. nuostatų, kadangi pagal Rangos sutarties bendrąsias ir konkrečiąsias sąlygas šių darbų nebuvo galima įsigyti pakeitimo orderiu. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 p. numatyta, kad visi pakeitimai, papildomi darbai ir baigimo laiko pratęsimas gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant nenumatytoms fizinėmis sąlygoms arba aiškiai įrodomiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties (I t., b. l. 134-136, 150-171). Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 4.10 punkte nurodyta, kad užsakovas turi leisti rangovui iki pradžios datos susipažinti su visa užsakovo turima informacija apie statybvietės geologines bei hidrologines sąlygas, įskaitant aplinkos apsaugą. Užsakovas panašia tvarka turi leisti rangovui susipažinti su visa tokio pobūdžio informacija, kurią jis įgyja po pradžios datos. Rangovas atsako už visos tokios informacijos interpretavimą. Rangovo prievolė yra gauti, kiek tai praktiškai įmanoma (atsižvelgiant į laiką ir kainą), visą būtiną informaciją apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Kartu rangovo pareiga - patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, anksčiau minėtus duomenis bei visą turimą informaciją ir, prieš pateikiant pasiūlymą, Įdek tai susiję su atitinkamais dalykais, būti ištyrus, įskaitant (tačiau tuo neapsiribojant): statybvietės formą ir gamtinę aplinką, taip pat geologines sąlygas; hidrologines bei klimatines sąlygas; apimtį bei pobūdį darbo ir prekių, reikalingų vykdyti ir baigtį darbus bei ištaisyti visus defektus; šalies įstatymus, procedūras bei darbo organizavimo praktiką; rangovo poreikius įeiti į statybvietę. įsikūrimą, įrangą, personalą, elektrą, transportą, vandenį bei kitas paslaugas. Bendrųjų sąlygų 4.11 punkto a papunktyje nurodyta, kad rangovo pareiga išsiaiškinti, kad sutarties priimta suma yra teisinga ir pakankama, o b papunktyje nurodyta, kad rangovo pareiga remtis tuo, kad priimta sutarties suma pagrista duomenimis, būtina informacija, patikrinimais, tyrimais bei išsiaiškinimu visų atitinkamų dalykų, kurie paminėti 4.10 punkte. Taigi, vadovaujantis Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto nuostatomis, galimi sutarties nuostatų pakeitimai (arba papildomi darbai) siejami su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, o 2 dalyje - kad pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. To paties įstatymo 56 straipsnyje yra nurodytas išsamus sąrašas aplinkybių, esant kurioms papildomi darbai turi būti perkami neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 punkto 1 papunktyje nurodyta, neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės. VPĮ 18 str. 3 p. numatyta, jog sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

Pareiškėjos teigimu, šių Rangos sutarties pakeitimo orderyje nurodytų papildomų darbų atlikimą sąlygojo užsakovo parengtoje projektinėje dokumentacijoje esantys praleidimai ir netikslumai - konkursinėje dokumentacijoje buvo netiksliai nurodytos Rečionių, Želvos mstl. ir Laumėnų k. konfigūracijos, žiniaraštyje vietoje nuorodos „nereikia šaligatvio” buvo nurodyta „nereikia”, todėl, pareiškėjos teigimu, buvo galima suprasti, kad nereikia įrengti pačių punktų, o ne šaligatvių. Taigi, pareiškėja trijų APP įrengimo darbų būtinumą grindžia būtent netikslumais ir praleidimais projektiniuose dokumentuose.

Nustatyta, kad Rangos sutarties pakeitimo orderis inžinieriaus ir rangovo buvo pasirašytas 2008 m. rugsėjo 17 d., 2008 m. spalio 14 d. jis buvo suderintas su užsakovu ir 2008 m. lapkričio 13 d. perduotas Agentūrai (I t., b. l. 50-51). Papildomų darbų poreikis Rangos sutarties įgyvendinimo metu inžinieriaus buvo grindžiamas tuo, kad dėl praleidimų ir netikslumų užsakovo parengtoje konkursinėje dokumentacijoje – projektinėje dokumentacijoje nepateiktos trijų APP Ukmergės rajone įrengimo kainos, tačiau šias APP įrengti būtina, jas pasiūlyta įrengti tomis pačiomis sąlygomis (tas pats dydis, tipas, kaina), kaip APP Nr. 16 „Medininkų- Padvarionių “ Vilniaus rajone, kaina 16700 Lt už vienetą (II t. b. l. 107 -110, 111). Byloje esančio žiniaraščio Nr. II-6 (Ukmergės rajono savivaldybė. Atliekų priėmimo punktų įrengimas) turinys patvirtina, kad šio dokumento lentelės eilutėje „Pastabos (su šaligatviu ar be šaligatvio)“ ties atliekų priėmimo punktais Nr. 16 Rečionių k., Nr. 17 Želvos mstl., Nr. 18 Laumėnų k. buvo pažymėta nuoroda „nereikia” (I t., b. l. 47). Nagrinėjamu atveju pirkimo „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ Nr. 44456 dokumentų 4 skyriaus 1.2 punkte buvo nurodyta, jog darbų kiekių žiniaraščiuose prie vienetų nurodomi kiekiai parodo įvertintą kiekvienos rūšies darbų, tikėtinų atlikti pagal Sutartį, kiekį (apimtį) ir yra pateikti kaip pagrindas pasiūlymo kainai nustatyti. Taigi, viešojo pirkimo dokumentai numatė darbų apimčių pasikeitimo galimybę, todėl rangovas, susipažinęs su visa užsakovo turima informacija apie planuojamus atlikti darbus, turėjo galimybę nustatyti tikslų planuojamų įrengti APP kiekį, ir, teikdamas pasiūlymą viešajame pirkime, turėjo įsitraukti šių darbu atlikimo kainą į teikiamą pasiūlymą. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju pareiškėja turėjo galimybę numatyti ir įtraukti trijų APP įrengimo darbų apimtis į darbų atlikimo kainą ir teikiamą pasiūlymą, taip pat paneigia pareiškėjos teiginį, jog paminėtų trijų APP įrengimo darbų nebuvo galima numatyti, ar kad tai nebuvo numatyta dokumentacijoje. Kadangi Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos – Laumėnų APP įrengimo darbų atlikimo kaina galėjo ir turėjo būti įtraukta į teikiamą pasiūlymą, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esant Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte numatytiems sutarties pakeitimo pagrindams, t. y. nei nenumatytoms fizinėms sąlygoms, nei aiškiai įrodomiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose. Todėl laikytina, kad trijų APP įrengimo darbai, įforminti Rangos sutarties pakeitimo orderyje Nr. 3, neatitiko Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto reikalavimų, nes rangovas netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties pakeitimo orderyje Nr. 3 numatytų papildomų trijų APP įrengimo darbų išlaidos neatitiko Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimų, todėl šios išlaidos nėra ir negali būti priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų.

Nustatyta, kad Atsakomybės paskirstymo sutarties 2.1 punktu Agentūra delegavo dalį funkcijų ir atsakomybę už jų vykdymą galutiniam paramos gavėjui, t. y. pareiškėjai (I t., b. l. 121-133). Agentūrai priskirtos užduotys ir atsakomybė nustatomi minėtos sutarties 2.4 punkte, tarp jų numatyta, kad Agentūra įgyvendina audito išvadas ir rekomendacijas, susijusias su Agentūros veikla, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta gavus VK išvadas. Pareiškėjai, kaip galutiniam paramos gavėjui, priskirtos ir deleguotos užduotys ir atsakomybė numatyti Atsakomybės paskirstymo sutarties 2.5 punkte - 2.5.2 punkte nurodytos užduotys ir atsakomybė darbų pirkimo konkursų organizavime ir sutarčių sudaryme nurodant, kad galutinis paramos gavėjas vykdo viešuosius pirkimus pagal atitinkamo įstatymo reikalavimus, o 2.5.3 punkte nurodytos užduotys dėl projekto sutarčių vykdymo, finansinės kontrolės, priežiūros, vadovavimo, apskaitos, ataskaitų teikimo, audito numatant, kad galutinis paramos gavėjas vykdo techninių specifikacijų bei brėžinių kokybės rengimo ir derinimo tarp savivaldybės ir kitų institucijų koordinavimą, tvirtina parengtus techninius projektus pagal STR reikalavimus; taip pat patvirtina suderintą su Agentūra sutarties pakeitimą ir jo kopiją pateikia Agentūrai; pateikia pastabas paslaugų tiekėjų (projektuotojų) parengtoms pirkimo dokumentų techninėms specifikacijoms, kiekių žiniaraščiams, bei brėžiniams; atsako už projekto techninių sprendinių ir rezultatų, nustatytų sutarčių sąlygose, įgyvendinimo kontrolę bei projekto įgyvendinimą pagal EK sprendime numatytas sąlygas; užtikrina, kad pakeitimų orderiuose numatyti darbai ir tiekimai atitiktų EK sprendimo dėl paramos skyrimo šiems projektams nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktus, sutartinių įsipareigojimų reikalavimus, o nenumatytos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, įgyvendina audito išvadas ir rekomendacijas, susijusias su galutinio naudos gavėjo veikla. Atsakomybės paskirstymo sutarties 5 dalis nustato atsakomybę, o būtent, kad pažeidus Lėšų administravimo taisyklių, 2002 m. gruodžio 17 d. EK sprendimo Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 sąlygas, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, taip pat sutarties nuostatas, Agentūra gali sustabdyti atitinkamo projekto komponento finansavimą ir galutinis paramos gavėjas privalės grąžinti neteisėtai išmokėtas Sanglaudos fondo lėšas. Taip pat Atsakomybės paskirstymo sutartis (5.3 p.) nustato, kad galutinio paramos gavėjo patirti nuostoliai dėl Agentūros netinkamo sutarties įsipareigojimų vykdymo išieškomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pagal Atsakomybės paskirstymo sutarties nuostatas pareiškėja atsako už Projekto sprendinių ir rezultatų, nustatytų sutarčių sąlygose, įgyvendinimo kontrolę, užtikrina, kad pakeitimų orderiuose numatyti darbai ir tiekimai atitiktų Komisijos sprendimo nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu ir už tai, kad išlaidos būtų tinkamos finansuoti

Pažymėtina, kad pagal aukščiau paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Agentūra privalo susigrąžinti išmokėtas netinkamas finansuoti lėšas, nes pareiga susigrąžinti lėšas tenka valstybei, kuri įgaliojo Agentūrą vykdyti atitinkamas funkcijas. 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999, iš dalies pakeičiančiu Reglamento (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedą,12 straipsnyje nustatyta pareiga valstybei narei numatant, kad ji turi susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė ir (arba) įgyvendinančioji institucija pateikia įrodymą, kad jos nėra atsakingos už pažeidimą ar aplaidumą. Valstybė narė atsako už tai, kad būtų grąžintos visos neteisėtai sumokėtos sumos, t. y. valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų susigrąžintos visos netinkamos finansuoti išlaidos. Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad tais atvejais, kai po reikalingų patikrinimų EK nustato, kad yra neatitikimų, susijusių su Sanglaudos fondo parama ir valstybė narė neatliko būtinų korekcijų, EK gali motyvuotai sustabdyti paramos atitinkamam projektui teikimą ir, prireikus, EK gali pati atlikti reikiamas finansines korekcijas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Projekto vykdytojas, t. y. pareiškėja, vykdydamas Rangos sutartį, be teisinio pagrindo sudarė Rangos sutarties pakeitimo orderį Nr. 3 ir tokiais savo veiksmais pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimus, pareiškėjai, kaip galutiniam paramos gavėjui, šiuo atveju kyla pareiga grąžinti neteisėtai panaudotas lėšas.

Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas reikalauja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAI 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam asmeniui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A556/1395/2008). Teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktais. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750/2004; 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-203/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-994/2008). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešojo administravimo institucijos sprendimas nebūtinai turi būti išdėstytas viename dokumente (administracinė byla Nr. A3-750-2004; Administracinių teismų praktika 2004 m. liepa - gruodis; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 - 2343/2011).

Grąžinimo taisyklių 9 punkte nustatyti privalomi elementai, kurie turi būti nurodyti sprendime, t. y. projekto rekvizitai (projekto kodas arba projekto numeris, arba paramos sutarties numeris, projekto vykdytojas ir projekto pavadinimas); priežastis susigrąžinti lėšas, pripažinta netinkama finansuoti ir grąžintina suma pagal visus finansavimo šaltinius, terminas, per kurį lėšos turi būti grąžintos (išskyrus patvirtintą siūlomų grąžinti lėšų formą), delspinigių, kuriuos privalo mokėti projekto vykdytojas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną, dydis; palūkanų (kai teikiama valstybės pagalba), kurios nustatomos taikant Europos Komisijos ES oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas, dydis; palūkanų, jeigu leidžiama grąžintiną sumą grąžinti dalimis, dydis, banko sąskaita, į kurią turi būti grąžinamos lėšos (išskyrus patvirtintą siūlomų grąžinti lėšų formą); sprendimo apskundimo tvarka (išskyrus patvirtintą siūlomų grąžinti lėšų formą); kita, administruojančiosios institucijos ar įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) nuomone, svarbi informacija.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad Agentūros 2014 m. gegužės 27 d. išvada yra laikytina motyvuojamąja Agentūros Įsakymo Nr. T1-107 dalimi. Teismas pažymi, kad tiek 2014 m. gegužės 27 d. išvada, tiek Įsakymas Nr. T1-107 yra grindžiami nustatytais faktais bei teisės aktų normomis (Grąžinimo taisyklių 5.2.2 p., Reglamento Nr. 16/2003 4 str.). Agentūros Nr. T1-107 įsakymas yra priimtas kompetentingo subjekto ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus turinio reikalavimus, todėl pareiškėjos argumentai dėl Įsakymo Nr. T1-107 nemotyvuotumo ir nepagrįstumo laikytini nepagrįstais.

Teismo vertinimu, pareiškėja tinkamai nepagrindė pakeitimo orderiu Nr. 3 įformintų Rečionių, Želvos - Želvos, Želvos – Laumėnų APP įrengimo darbų būtinumo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimus. Todėl Agentūra, atlikusi išsamų pareiškėjos padaryto pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punkto nuostatomis Įsakymu Nr. T1-107 pareiškėjai pagrįstai nurodė grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Komisija 2014-07-11 sprendimu Nr. 3R-258 (AG-216/01-2014) teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti 2014-06-27 pareiškėjos skundą, todėl panaikinti (pakeisti) ginčijamą sprendimą, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „VAATC“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė