Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui, kaltinamojo gynėjui advokatui M. Š., nukentėjusiajai I. A., nukentėjusiosios atstovui advokatui Stasiui Zabitai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis - nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) šiuo metu esantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas: 1) 2006-09-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 epiz.), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. 2008-03-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. Š. pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmę; 2) 2008-12-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (4 epiz.) ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams. 2011-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 2 mėn. 17 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. apiplėšęs pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2015 m. balandžio 24 d., 12 val. 30 min., kieme prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) atrakinęs I. A. priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser 150“, vokiškais valstybiniais numeriais WURM5555 - 60 000 eurų vertės, įsėdo į jį turėdamas tikslą pagrobti svetimą didelės vertės turtą, tačiau buvo užkluptas nukentėjusiosios I. A. nusikaltimo vietoje, kuri siekdama išlaikyti pagrobtą turtą, rankomis suėmė už atidarytų automobilio durelių ir automobilio, liepė A. Š. stoti, tačiau pastarasis, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu - padidino automobilio važiavimo greitį išvažiuodamas iš kiemo, ko pasėkoje I. A. neišsilaikė už sugriebto automobilio ir nukrito nuo važiuojančios transporto priemonės, tokiu būdu jai buvo padaryti nubrozdinimai dešinio peties dalyje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinio riešo išorinėje dalyje, kraujosruva dešinio dilbio priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, du nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje, ir tokiu būdu nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei užvaldytas jos didelės vertės svetimas turtas, padarant nukentėjusiajai didelę 60 000 eurų turtinę žalą.

Specialisto išvadoje Nr. G1159/15(02) konstatuota, kad I. A. nustatyta nubrozdinimas dešinio peties išorinėje dalyje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinio riešo išorinėje dalyje, kraujosruva dešinio dilbio priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, du nubrozdinimai kairio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir /arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių (ar daugiau) kontaktų: vienas į dešinio peties išorinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas - į dešinės rankos nugarinį paviršių, padarant nubrozdinimą alkūnės srityje, nubrozdinimą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje; vienas - į dešinio riešo išorinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas – į dešinio dilbio priekinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas - į kairio dilbio nugarinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant du nubrozdinimus; vienas - į kairio dilbio vidinį paviršių apatinį trečdalį, padarant nubrozdinimą; vienas - į dešinio kelio išorinę dalį, padarant kraujosruvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 14-15).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta vieta, kur stovėjo automobilis Toyota Land Cruiser, Kęstučio g., prie namo Nr. 26, Jurbarke (t. 1, b. l. 8-11).

Prie ikiteisminio tyrimo buvo prijungti duomenys apie 2015-04-24, apie 13.20 val. gautą pranešimą Marijampolės apskrities VPK Jurbarko PK, jog Kęstučio g., 28 namo kieme, Jurbarko m., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintas galinis bamperis. Kitas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino (T. 1, b.l. 58, 61-71).

Motyvuojamoji dalis

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: nukentėjusioji I. A. 2015-04-24, apie 12 val., automobiliu „Toyota Land Cruiser 150“, atvažiavo pas tetą ir automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Kęstučio g. 26, Jurbarko mieste. Nukentėjusioji nuėjo pas tetą į butą, esantį pirmame aukšte. Sėdėjo prie lango. Matė, kad vidiniame kieme, stovi juodos spalvos BMW markės automobilis. Valstybinis numeris nepasirodrė išskirtinis. Automobilio stiklai buvo tamsinti. Paskui pamatė, kad sublyksėjo jos automobilio lempos. Pamatė einantį, tamsiai apsirengusį vyriškį, kuris įsėdo į jos automobilį ir ėmė važiuoti. Ji basomis išbėgo į kiemą, sušuko “stok, šunsnuki”. Griebė už automobilio durelių ir įsitvėrė į jas. Tuo metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. jis padidino automobilio važiavimo greitį, ją tempė iki kol stuktelėjo į kitą automobilį. Tada nukentėjusioji paleido durelių rankeną ir nukrito ant grindinio. Jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir užvaldytas jai priklausantis didelės vertės turtas, padarant nukentėjusiajai 60000 Eur turtinę žalą.

Tiek pirminėje apklausoje (t. 1, b. l. 34) tiek ir vėlesnėse, t. y. 2015-05-20 apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 18-19), 2015-10-15 atliktos apklausos Vokietijoje, (t. 4, b. l. 8-13) nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų parodymuose nenustatyta. Natūralu, kad pirminėje apklausoje, patyrusi sukrėtimą dėl įvykdyto apiplėšimo, ji galėjo neužfiksuoti visų nusikaltimo detalių ar ko nors nepaminėti. Nebūdama teisininke galėjo nelaikyti jų reikšmingomis, todėl tokie netikslumai yra natūrali žmogaus atminties būsena. Kaip matyti iš bylos medžiagos I. A. pirminėje apklausoje nurodė, kad atidariusi automobilio vairuotojo dureles ji laikėsi už durų rankenos, o apklausiant pas pareigūną Vokietijoje nurodė, kad griebė vyrą už abiejų rankų ir laikė. Individualizuodama kaltinamąjį nukentėjusioji nurodė, kad jis buvo smulkaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, 20-25 metų amžiaus, tamsaus gymio, plaukai juodi trumpai kirpti (t. 1, b. l. 34). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad asmenį, kuris sėdo į jos automobilį labai gerai matė ir įsiminė jo šaltą žvilgsnį, jo rudas akis (t. 4, b. l. 50-51). Apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajį vagystės dieną matė pirmą kartą. Jį atpažino iš nuotraukos, nes labai gerai įsiminė. Apklausos metu, kurioje dalyvavo kaltinamasis A. Š., patvirtino, kad tai tas pats asmuo (t. 2, b. l. 18-19). Iš 2015-04-29 Asmens parodymų atpžinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažinimui buvo pateiktos keturių asmenų nuotraukos. Nukentėjusioji atpažino A. Š. kaip asmenį pavogusį jos automobilį. Asmenį atpažino iš tamsių antakių, išraiškingų akių, veido bruožų, žvilgsnio, trumpai kirptų plaukų (t. 1, b. l. 43). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atpažinimui buvo pateiktos juodai-baltos nuotraukos. Nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad A. Š. yra tamsių plaukų ir tamsių akių asmuo. Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo atstovas nurodė, kad jo ginamasis yra žalių akių ir jis 37 metų amžiaus, tačiau tokie prieštaravimai nelaikytini esminiais. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis pagrobė jos automobilį, tik šiuo metu jo išvaizda pasikeitusi, nes yra užsiauginęs barzdą ir ilgus plaukus.

Kaltinamojo kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiosios bet ir kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Liudytojas S. B. dirbantis Jurbarko policijos komisariate parodė, kad 2015-04-24 buvo gautas pranešimas apie automobilio „Toyota Land Cruiser 150“ vagystę ir pradėtas automobilių persekiojimas. Vėliau buvo gautas pranešimas, kad prie Paulių kaimo, Jurbarko rajone, įvyko autoįvykis, kurio metu apgadintas automobilis BMW. Prie automobilio buvo rastas T. Š., kurį nuspręsta pristatyti į policijos komisariatą. Apie tai pranešė nukentėjusiajai, kuri patikslino, kad ji T. Š. pažįsta, ir, kad ne jis yra automobilio pagrobėjas. BMW automobilis buvo registruotas A. Š. vardu. Tyrėjai buvo nurodyta pasiūlyti atpažinti BMW automobilio savininką ir I. A. atpažino kaltinamąjį A. Š.. Nukentėjusiosios tėvas liudytojas G. R. parodė, kad dukra telefonu pranešė apie vagystę ir, kad yra sužalota. Kaltininką dukra apibūdino, paskui jis buvo sulaikytas. Viskas buvo suplanuota iš anksto. Automobilis buvo užrakintas, dukra be batų išbėgo į lauką. Ji gulėjo sužeista. Dukra matė aikštelėje stovintį užtamsintais langais BMW automobilį, kuris vėliau kažkur apsivertė. Liudytojui G. R. kilo klausimas tai sutapimas ar jie lydėjo vogtą mašiną?

Bylos nagrinėjimo metu liudytojai E. V. ir T. Š. davė priešingus parodymus ir nurodė visiškai skirtingas faktines aplinkybes apie tai, kas pagrobė automobilį.

Liudytojas E. V. parodė, kad praeityje yra draugavęs su nukentėjusiają I. A.. Po automobilio vagystės nukentėjusioji jam skambino ir prašė padėti surasti automobilį. Kadangi jis yra laikomas nusikaltėliu (taip save apibudino liudytojas), todėl jei kas nors dingsta kreipiasi į jį pagalbos. Nukentėjusioji apkalba A. Š., jis tikrai nėra automobilio vagis (t. 4, b. l. 52), jis panašiai žino kas galėjo pavogti automobilį (t. 4, b. l. 53). Liudytojas T. Š. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad A. Š. automobilio nevogė. Visas miestas žino, kad automobilį pavogė K. ir, kad automobilis yra Tauragėje. (t. 4,b. l. 78). Nurodė, kad prie Paulių kaimo padarė avariją. Tą dieną važiavo į “Karpynę” susitarti dėl vaiko krikštynų. Automobilis BMW priklauso jam. Automobilis yra pirktas iš A. Š., kurio vardu likusi registracija. Jis pažįsta A. Š., jie prieš 5 metus kartu atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Jis pažįsta nukentėjusiąją I. A.. Kartą jam būnant prieplaukoje atvažiavo nukentėjusioji ir jį apkaltino vagyste. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu neprisimena. Šiandien jo parodymai yra teisingi (t.4, b. l. 79). T. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. Š. nepažįsta ir su juo susitikęs nebuvo. 2014-04-24 jis iš savo namų važiavo į Karpynę ir prie prie Paulių kaimo padarė avariją. Automobilį BMW pirko Kaune turguje. Iš kokio asmens pirko jam buvo neįdomu, pirkimo-pardavimo sutarties jie nesurašė (t. 1, b. l. 63).

Pagal formuojamą teismų praktiką, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010-10-12 baudžiamoje byloje Nr. 2K-440/2010). Teismas, laikydamasis šių reikalavimų ir vertindamas E. V. ir T. Š. parodymus, daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šių liudytojų ir teisiamojo A. Š. yra susiklostę tarpusavio santykiai, todėl jie taip pat gali duoti teisiamajam palankius parodymus, todėl teismas, šiuos parodymus vertina kaip nepatikimais.

A. Š. padaytoji veika teisingai kavalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. – didelės vertės turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą.

Plėšimą ir atvirąją vagystę charakterizuoja atviras turto užvaldymo būdas. Plėšimas nuo atvirosios vagystės skirasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2015-05-05 baudžiamoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Š. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl A. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Byloje nukentėjusioji I. A. pareiškė civilinį ieškinį 61101,33 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 37-38).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimuis, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtimę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialusis turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę sumą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiajai bandant sulaikyti automobilio pagrobėją buvo panaudotas fizinis smurtas dėl ko nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Įvykio dieną ji patyrė šoką, tą pačią dieną kreipėsi į ligoninę. Dėl patirtų išgyvenimų pašlijo sveikata, reikėjo pirkti vaistus, iki šiol kankina košmarai, nuolatinė nemiga, prarado ramybę ir gyvenimo džiaugsmą. Tačiau prašoma priteisti suma 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti yra žymiai per didelė. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką priteistina suma 1500 eurų

Turtinė žala susideda pagal nukentėjusią 22000 eurų už automobilį, 33,16 eurai už vaistus, 48,17 eurai už vykimą pas daktarus, 59 eurai už dokumentų vertimą, 1000 eurų advokato paslaugos. Turtinė žala priteistina jeigu ji yra įrodyta teismui pateiktais dokumentais. 22000 žalos atlyginimo už pavogtą automobilį suma mažintina, nes naujo automobilio kaina yra 55750 eurų (b.l. 36,38, 4 tomas) Draudimo bendrovė sumokėjo už automobilį 41572,69 eurus (b.l.19, 4 tomas) Skirtumas yra likusi nepadengta automobilio vertė – 14177,31 eurai. Už vaistų pirmimą, už dokumentų vertimą, vykimą pas daktarus, advokato paslaugas dokumentai yra pateikti ir sumos pilnai priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str., 305 str., 307 str., 310 str. teismas,-

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžio paskelbimo datą – 2016-01-19.

Kardomąją priemonę – suėmimą - iki nuosprendis įsiteisės A. Š. palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., BPK 140 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2015-05-15 iki 2016-01-19.

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 15317,64 eurų (penkiolika tūkstančių tris šimtus septyniolika eurų 64 ct) turtinės ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Toyota Land Cruiser“ raktelį, registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.