Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-31 · Byla Nr. A2.6.-11788-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
A2.6.-11788-865/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11300-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nukentėjusysis
T. J.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-11788-865/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11300-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjai advokatei G. L., nukentėjusiajam T. J. (dalyje posėdžių), išnagrinėjusi V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2014-05-23, apie 18.10 val. Olandų – Krivių g., Vilniuje, keisdamas važiavimo kryptį automobiliu Volkswagen Cady Life, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio gretima eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino automobilį Lexus.

Teismo posėdyje V. Š. nurodė, kad tąkart grįžinėjo namo Olandų g., neprivažiavus posūkio į Krivių g. prieš jį užlindo mašina. Tada jis išvažiavo į antrą eismo juostą, o jam sukti reikėjo maždaug už 200 m. Jis norėdamas persirikiuoti priartėjo, bet jokio kontakto nepajuto. Nei kas pasignalino, nei ką, nes dar ten šalia yra perėja, reikėjo sustoti, paskui, po perėjos pavažiavo ir įvažiavo į kiemą. Mašina važiavo gretima juosta. Jis nepajuto jokio kontakto. Kai jam paskambino iš policijos ir pasakė atvažiuoti, jis nuvažiavo, priėjo pareigūnas, matavo mašiną, apžiūrinėjo, kur matavo, nieko nėra. Jei buvo kontaktas, jis nieko apie tai nežino. Niekas jo nesivijo, niekas nesignalizavo, nes dar sustojau prie perėjos, ėjo pėstieji, prie jo net prieiti buvo galima. Mašinoje buvo jo mažametis sūnus. Jei užkabino veidrodėliu nežino, nes policininkas apžiūrėjo automobilio galinę dalį. Garso jokio negirdėjo. Jo mašinos veidrodėlis neužsilenkė. Kur policininkas žiūrėjo, jokios žymos nebuvo.

Teismo posėdyje nukentėjusysis T. J. parodė, jog asmeniškai nieko iš salėje esančių asmenų nepažįsta. Datos nepamena, važiavo Olandų g. į kalną antra juosta, pirma juosta važiavo VW Caddy raudonas ir dar kažkokia mašina. Jam reikėjo rikiuotis į pirmą juotą, nes turėjo sukti. Pradėjo rikiuotis, rodė posūkį, persirikiavo, tada VW Caddy jį aplenkė ir pradėjo stumti. Pastūmė vieną kartą, jis atsitraukė, tada antrą kartą, jis nebesitraukė ir jam nubraukė veidrodėlį. Tada sustojo ir iškvietė pareigūnus. Atsakydamas į klausimus parodė, jog nebuvo stiprus kontaktas, bet veidrodėlį nubraukė. VW Caddy persirikiavo į pirmą juostą ir nuvažiavo. Jam atrodo, asmuo vienas važiavo. Kito automobilio vairuotojo reakcijos nematė. Garsas girdėjosi, kitaip nebūtų pajautęs smūgio. Vytis kito vairuotojo nebandė. Buvo nubrauktas veidrodėlio gaubtas, jį reikėjo nudažyti, jis nebuvo sulūžęs. Nežino, kokia žala jo automobiliui buvo padaryta, nes nesikreipė į draudimo bendrovę, tiesiog pranešė policijai. Jei jis būtų išvažiavęs iš įvykio vietos, gal jam būtų iškvietę policiją. Galėjo VW Caddy vairuotojas nepastebėti įvykio, nes smūgis nebuvo stiprus.

Teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, jog T. J. pažįstamas, kitų asmenų nepažįsta. Buvo smūgis ir asmuo pabėgo iš įvykio vietos. Nubraukė mašina kairės pusės veidrodėlį, buvo garsas, kad stuktelėjo. Jis tuo metu sėdėjo mašinoje. Jis važiavo su T. J., sėdėjo už vairuotojo. Kito vairuotojo reakcijos nematė. Pasijautė smūgis, girdėjo garsą ir kitas automobilis nuvažiavo. Kai vairuoji mašiną jauti smūgį, kad ir minimalų. Sugadintame veidrodėlyje kažkas išsiliejo. Tautvydo mašinos veidrodėlis užsilenkė, paskui atsilenkė ir jame kažkas išsiliejo. Su sparnu ar durelėmis kliudė kita mašina T. automobilio veidrodėlį, nežino.

Teismo posėdyje liudytojas J. Š. parodė, kad T. J. ir D. B. jo draugai, kitų asmenų nepažįsta. Važiavo pirma juosta, automobilis iš antros juostos užkliudė Tautvydo mašinos veidrodėlį ir nuvažiavo. Nežino, žmogus nepamatė ar apmatė apgadinimą, bet nuvažiavo. Sustojo, paskambino pareigūnams. Buvo garsas, kai užsilenkė veidrodėlis. Buvo garsas ir mažas nubrėžimas.

Teismo posėdyje liudytojas V. L. parodė, jog asmeniškai nieko nepažįsta, įvykio nepamena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, parodė, jog tiksliai nežino, ar to pasišalinusio automobilio žymė buvo padaryta būtent tuo automobiliu, nes, kai nėra kito automobilio įvykio vietoje, labai sunku vertinti, ar tai to įvykio metu buvo padarytas sugadinimas. Negali spręsti, ar žmogus galėjo pajusti, ar galėjo nepajusti kontako. Žmonės aiškino, kad buvo kontktas, kad kitas automobilis išvažiavo. Kitas automobilis galėjo kliudyti veidrodžiu, nebent neatitinka apgadinimų aukščiai.

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014 m. gegužės 23 d., apie 18.10 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Olandų – Krivių g., įvyko eismo įvykis, kurio vienas iš dalyvių pasišalino. Nuvykę į vietą rado T. J., kuris paaiškino, kad važiavo pirmąja eismo juosta nuo Olandų žiedo, o antrąja eismo juosta važiavęs VW Cady, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš antros eismo juostos metėsi į pirmąją ir kliudęs jo automobilio veidrodį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. T. J. vairuojamo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas kairės pusės veidrodėlis (b.l. 4).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad įvykis buvo Olandų – Krivių g. Vilniuje (b.l. 10). Automobiliui Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 11). Veidrodėlis nufotografuotas (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal šio administracinio teisės pažeidimo esmę, pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Kaip nurodė pats V. Š., jis nepajuto kontakto. To neneigė ir apklaustas nukentėjusysis bei liudytojai – kad taip galėjo nutikti. Kaip matyti veidrodėlio apgadinimas nežymus, tą paliudijo ir pareigūnas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti V. Š. versija. Kažkokių įrodymų, jog jis pasitraukė tyčia, piktybiškai suvokdamas, jog šalinasi iš įvykio vietos, byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo prieš V. Š. nutrauktina. Tai, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina išsamūs nukentėjusiojo T. J. ir liudytojų D. B., J. Š., V. L. parodymai, eismo schema, fotolentelės. Liudytojai anksčiau kaltininko nepažinojo, parodymus davė prisiekę, apkalbėti V. Š. ar jam pakenkti pagrindo neturi, be t, jų nurodytos aplinkybės sutampa. V. Š. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. V. Š. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 109 punkto reikalavimus.

V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą bei gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį: eismo įvykis įvyko kelyje manevruojant, kontaktas nežymus, apgadinimai nedideli, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų V. Š. nepadarė, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenybę: aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, vairuotojo pažymėjimą turi 16 metų , baustas (b. l. 2-7), byloje nėra duomenų apie jo teistumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti V. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 100 Lt (28,96 €) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo prieš V. Š. nutraukti.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė