Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-355 2005m. Teisejas E.J.Grigaravicius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.6.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

2005 m. lapkricio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. C. gynejo advokato Daniaus Svirinaviciaus apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22str. 1 d., 147 str. laisves atemimu dvejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. C. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 9 d. apie 16-17 val., (duomenys neskelbiami) prie parduotuves ,,Hyper Maxima“ S. C. , turedamas tiksla gauti turtines naudos, iš anksto susitares su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiu pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro sankcionuota (duomenys neskelbiami), už 1500 Lt pirkti asmeni, susitiko su liudytoju Nr. 1, sumokejo jam 200 litu rankpinigiais ir pasikesino nupirkti asmeni – liudytoja Nr. 2, kuriai taikomas anonimiškumas, taciau nusikalstamos veikos nebaige del aplinkybiu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigunu.

Pats S. C. visada neige savo kalte ir aiškino, kad inkriminuojamu byloje ivykiu metu tik vaidino pirkeja, o prekiauti islaptinta liudytoja Nr. 1 ar kokia nors kita mergina jis nesirenge, nesikesino ir taip nebutu dares, tam neturejo jokiu galimybiu ir tokio pobudžio veikla niekada neužsieme, kas byloje nebuvo paneigta. Byloje apklausti liudytojai nepaneige S. C. parodymu, jog šis prekiauti islaptinta liudytoja nesirenge ir nesikesino, o tik vaidino pirkeja. Liudytojas K. V. parode, kad važiuojant prie parduotuves, jam S. C. paaiškino, jog nori isigyti prostitute, taciau sau asmeniškai. S. C. nebuvo jokio pagrindo nepasitiketi K. V. ir pastarajam meluoti. Liudytoju A. B. , A. P. , E. M. , V. D. parodymai taip pat iš esmes nepaneige S. C. parodymu, jog šis tik vaidino pirkeja prostitute, kaip ir liudytojo A. B. parodymai del tariamos operatyvines informacijos apie S. C. užsiimama prekyba žmonemis, - remiantis operatyviniais duomenimis (šie duomenys nebuvo konkretizuoti, tuo apribojant gynybos teises) negalima daryti jokiu objektyviu išvadu ir priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat nepaneige S. C. aiškinimu ir liudytoju Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems buvo taikytas anonimiškumas, parodymai (S. C. ir jo gynejui nebuvo sudaryta galimybe apklausti liudytoju Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikytas anonimiškumas). Priešingai, apelianto nuomone, šie liudytoju parodymai S. C. parodymams visiškai neprieštarauja, be to, kartais juos ir patvirtina. Liudytojo Nr. 1 parodymai apie tai, kad S. C. atsisake imti ,,prostitutes“ pasa, jos daiktus, norejo pastaraja ,,patikrinti“ bei paciam liudytojui kilo itarimu, abejoniu del tikruju S. C. siekiu, patvirtina S. C. parodymus apie pastarojo nuoseklu sieki byloje nurodytu budu asmeniškai gauti prostitutes paslaugas ir tuo apsiriboti. Apeliantas mano, kad šios aplinkybes, - del dokumentu ir kt. yra reikšmingos ir del to, jog pagal analogiško pobudžio bylu teismine praktika, tikriesiems prekeiviams prostituciu dokumentai ir kiti daiktai yra butini vykdant ju prekyba, nes jie salygoja prostituciu priklausomybe nuo prekeiviu.

Apeliantas skunde atkreipia demesi ir i tai, kad nors S. C. ir K. V. iš esmes atliko vienodus veiksmus, taciau vieno iš ju, - K. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o kito, - S. C. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Mano, kad K. V. ir S. C. veiksmu ivertinimas nuosprendyje neatitinka ir byloje esanciu irodymu.

Anot apelianto, reikšminga yra ir ta aplinkybe, kad nors 2004 m. gruodžio 8 d. irašytame pokalbyje S. C. teige, jog kita diena turesias ,,sutartus“ pinigus, 2005m. gruodžio 9d. sulaikius S. C. , pastarasis pinigu neturejo, o 200 Lt NVIM vykdytojui sumokejo K. V. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Apeliantas skunde mano, kad NVIM vykdytoju veiksmai, - 200 Lt emimas iš K. V. , buvo tik bandymas dirbtinai forsuoti ivykiu eiga, paliekant dideles prielaidas del tolimesniu S. C. veiksmu. Tos aplinkybes, jog toliau NVIM negalima buvo testi del gresiancio pavojaus anoniminei liudytojai Nr. 2, kaip nurodoma teismo nuosprendyje, anot apelianto, negali kompensuoti kaltinanciu irodymu spragos.

Apeliantas skunde atkreipia demesi ir i tai, kad teisiamojo posedžio metu atlikus vaizdo irašu peržiura buvo galutinai isitikinta, jog ir patiems NVIM vykdytojams kilo dileliu abejoniu del tikruju S. C. ir K. V. tikslu. Taciau nepaisant kilusiu abejoniu, NVIM organizatorius primygtinai sieke baigti operacija, sulaikyti itariamuosius (NVIM vykdytojo ir jo organizatoriaus tarpusavio pokalbiai i stenograma nebuvo itraukti).

Apelianto nuomone, S. C. parodymu nepaneigia ir kiti byloje esantys irodymai, - ivykio vietos ir automobilio (duomenys neskelbiami) apžiuros protokolai, dokumentai, patvirtinantys, kad liudytojas Nr. 1 pateike 200 Lt kupiura, pastarosios apžiuros protokolas, protokolai, patvirtinantys, jog liudytoja Nr. 2 atpažino S. C. ir K. V. , merginos fotonuotraukos apžiuros protokolas, tai, kad kratos metu pas K. V. buvo rasta pinigu. Mano, kad teismo išvada, jog K. V. turejo pakankama suma pinigu ir galejo paskolinti ju S. C. , yra tik prielaida. Byloje nera ne tik jokiu irodymu apie S. C. ir K. V. susitarima prekiauti prostitute, bet irodymu, kad K. V. butu S. C. daves, paskolines bet kokia suma pinigu.

Pažymi, kad byloje nesurinka ir jokiu irodymu, jog prekyba žmonemis S. C. butu užsiemes anksciau. Nera jokiu duomenu, kad šis butu išvežes minetaja mergina i užsieni, perleides ja kokiems nors kitiems asmenims ar ruošesi tai padaryti.

Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad NVIM, patvirtintas ir bandytas taikyti S. C. atžvilgiu, - pastarajam, jaunam ir sveikam vyrui, siulant pirkti mergina, jau savo esme buvo ydingas, o pareigunu veiksmai provokuojantys ir kurstantys. Mano, kad atliekant nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 147 str., prevencija ar net tiriant tokio pobudžio veikas, gali buti pateisinamas tik tokio pobudžio NVIM, kai, butent, kompetentingi pareigunai, laikantis istatymu reikalavimu bei istatymu nustatyta tvarka sankcionuoto NVIM salygu, ,,perka“ žmogu.

Apelianto nuomone, kadangi policijos pareigunai, ju agentai kurste S. C. padaryti nagrinejama nusikalstama veika, nesant nieko, kas rodytu, kad ji butu padaryta be ju isikišimo, rodo ir tai, jog buvo pažeista Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. S. C. garantuota teise i teisinga procesa bei Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 6 str. 5d., Lietuvos Respublikos BPK 158 str. 4 d., 159 str. 3 d. reikalavimai, o, esant tokioms aplinkybems, surinkti atliekant šiuos veiksmus duomenys negali buti laikomi ir irodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d.).

Skunde apeliantas atkreipia demesi ir i 1997 m. vasario 24 d. Europos Sajungos Tarybos priimtame ,,Bendruju veiksmu akte“, 2003 m. balandžio 22 d. istatyme Nr. IX-1525, Lietuvos Respublikos BK 147 str. pakeitimo projekte pateiktus apibrežimus, - kas yra nelegali prekyba, prekyba žmonemis. Mano, kad byloje nera irodyta tai, jog S. C. kesinosi i žmogaus laisve. Skunde apžvelgdamas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išnagrinetu panašiu byliu praktika (byla Nr. 2K-538/2003), nurodo, kad S. C. byloje nenustatyta, jog šis butu kesinesis realiai daryti ka nors panašaus, ka Lietuvos Aukšciausiojo Teismas konstatavo minetoje nutartyje, tai yra S. C. paso iš prostitutes nepaeme, jos nekontroliavo ir pan.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis S. C. ir jo gynejas praše tenkinti apeliacini skunda, prokurore praše nuteistojo S. C. gynejo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. C. gynejo apeliacinis skundas atmestinas.

S. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad turedamas tiksla gauti turtines naudos, iš anksto susitares su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, už 1500 Lt pirkti asmeni, susitiko su liudytoju Nr. 1, sumokejo jam 200 Lt rankpinigiu ir pasikesino nupirkti asmeni – liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas. Šie S. C. veiksmai veikos padarymo metu 2004m. gruodžio 9 d. atitiko požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnyje (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal ši straipsni kaltinant S. C. 2004 m. lapkricio 29 d. baudžiamoji byla buvo atiduota nagrineti teisiamajame posedyje. Pirmosios instancijos teismas, ištyres ikiteisminio tyrimo metu surinktus irodymus, juos patikrines apklausdamas teisiamajame posedyje liudytojus, nuteistaji, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustate, kad S. C. veikoje yra tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji jam inkriminuoto nusikaltimo sudeties puse ir S. C. pripažino kaltu bei nuteise pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali, 147 straipsni (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Nuteistojo S. C. gynejas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi del S. C. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali, 147 straipsni ir S. C. išteisinti, motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Gynejas taip teigdamas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos 147 straipsnio redakcija, kuri S. C. inkriminuojamos veikos padarymo metu dar negaliojo. S. C. inkriminuojama veika padaryta 2004 m. gruodžio 9 d., o nauja Lietuvos Respublikos 147 straipsnio redakcija, isigaliojo nuo 2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnyje nustatyta, kad veikos nusikaltima ir asmens baudžiamuma nustato tos veikos padarymo metu galiojes baudžiamasis istatymas, grižtamaja galia turi tik asmens teisine padeti palengvinantis istatymas, o baudžiamasis istatymas, nustatantis veikos nusikalstamuma, griežtinantis bausme arba kitaip sunkinantis nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti, neturi grižtamosios galios. Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio (2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272) redakcija savo sankcija yra griežtesne negu inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968) redakcija, be to, kolegijos nuomone, aiškinant istatyma lingvistiniu ir loginiu metodu Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje (2005 m. birželio 23 d. istatymo Nr. X-272 redakcija) numatyta dispozicija yra platesne negu Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t.y. naujas istatymas ne tik sugriežtino bausme, bet ir praplete veikos nusikalstamuma. Nagrinejant gynejo apeliacini skunda del nuteistojo S. C. , kolegija nuteistojo padaryta veika analizuoja tiek, kiek ji gali atitikti Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyto nusikaltimo sudeti.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, priskirtas prie nusikaltimu žmogaus laisvei, kuri yra šio nusikaltimo objektas (tiek fizine, tiek ir valios laisve). Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio dispozicija nustato tokius nusikaltimo požymius: asmens pardavimas, pirkimas ar kitoks asmens perleidimas arba igijimas, turint tiksla gauti turtines ar kitokios asmenines naudos. Kalte padarant ši nusikaltima pasireiškia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio dispozicijoje, ir nori taip veikti.

Pagrindinis nuteistojo S. C. gynejo apeliacinio skundo motyvas yra tai, kad S. C. , noredamas pasinaudoti prostitutes paslaugomis, tik vaidino esas žmoniu prekeivis, pats ketinimu prostitutes pirkti ir išvežti i užsieni, turint tinkla gauti turtines ar kitokios asmenines naudos, neturejo. Šis apelianto teiginys neatitinka nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu ir yra nepagristas. Tiek iš paties nuteistojo S. C. elgesio derybu metu, tiek iš vykusio pokalbio turinio, tiek ir iš kitu byloje surinktu irodymu matyti, kad S. C. sieke isigyti mergina, butent, darbui užsienyje, o ne sau asmeniškai, noredamas pats pasinaudoti prostitutes paslaugomis. Byloje apklaustas liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, visada nuosekliai ir neprieštaringai parode, kad S. C. ieško merginos, kuria galetu išvežti dirbti prostitute i užsieni. Susitikimo metu jam paaiškino, kokie yra keliami reikalavimai merginai: ji privalo nors minimaliai moketi užsienio kalba, buti pakankamai patraukli, noretu važiuoti, derejosi del merginos pirkimo kainos, - nusiderejo nuo 2000 litu iki 1500 litu, jo klausinejo ar jis negalintis parduoti daugiau merginu, aiškino, kad nori tuo užsiimti versliškai. S. C. , parodžius merginos fotonuotrauka, pretenziju del jos išvaizdos neturejo, tik norejo dar prieš pirkdamas ja pamatyti, patikrinti jos seksualinius sugebejimus. 2004 m. gruodžio 9 d. susitikimo su S. C. metu, jie aptare, kaip sutvarkyti sandori, - S. C. prieš atsiskaitydamas norejo dar su mergina pasikalbeti, ja patikrinti. Jie sutare, kad S. C. duos 200 litu rankpinigiu. Gavus 200 litu, jis nuvede S. C. parodyti pastarojo ketinama pirkti mergina. S. C. , priejes prie taksi automobilio, kuriame sedejo mergina – liudytoja Nr. 2, jos paklause ar ši važiuos, i ka mergina atsake teigiamai. Iš esmes analogiškus parodymus dave ir liudytojas A. B. , patvirtindamas, kad liudytojo Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymuose nurodytas aplinkybes apie S. C. nora isigyti mergina, kuri verciasi prostitucija, išvežimui dirbti i užsieni, sutarta merginos pirkimo kaina (1500 litu), 200 litu avanso sumokejima. Ivertinus byloje surinktus irodymus, kolegijai nera pagrindo netiketi šiais liudytoju parodymais, ju parodymu teisinguma patvirtina ir objektyvus duomenis, užfiksuoti techniniu priemoniu panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokoluose ir ju prieduose – garso – vaizdo irašuose, apžiuros protokoluose. Iš protokolo ir jo priedu matyti, kad pokalbiuose su liudytoju Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, S. C. aiškiai išreiške ketinima isigyti prostitute darbui užsienyje ir aktyviai dalyvavo šiame sanderyje: pats derasi del kainos, domisi merginos išvaizda, užsienio kalbu žinojimu, jos seksualiniais sugebejimais, ar ji pati nori važiuoti i užsieni ir užsiimti prostitucija, prašo liudytojo Nr. 1, kad jam surastu daugiau merginu, kurias galima butu parduoti, tariasi del kito susitikimo datos. Ivykusio 2004 m. gruodžio 9 d. susitikimo metu, neatsisake savo ketinimo nupirkti mergina už 1500 litu, tik pareiške nora isitikinti merginos išvaizda, ar ji dar nori išvažiuoti, dave už tai 200 litu rankpinigiu, pažadedamas likusius pinigus duoti ir paimti merginos pasa ir daiktus, kai isitikins, kad viskas tvarkoje (t. 1, b.l. 5-9, t. 1, b.l. 10-13). Tokie užfiksuoti S. C. teiginiai, kaip ,,man reikia dabar pasiskambint už kiek devyniolikine, nes Europoje jos dvidešimt vieneriu metu pilnametyste tik igauna“, ,,aš su tarpininku, kuris meta i Europa supranti ir pas mus gausis taip uždirbsim po šimta litu“ ir kiti (b. t. 14, l. 115-154) leidžia daryti kategoriška išvada, kad S. C. save identifikuoja kaip prostitutes, reikalingos darbui užsienyje, pirkeja, kad prostitutes pirkima jis vertina ne kaip asmuo tik ketinantis pasinaudoti jos paslaugomis, o kaip tiesiogiai suinteresuotas nusipirkti prostitute ir išvežti ja darbui užsienyje, iš to gaunant asmenines turtines naudos. Byloje esantys vaizdo irašai patvirtina, kad S. C. pats aktyviai sieke nupirkti mergina, - liudytoja Nr. 2. iš liudytojo Nr. 1 (b.t. 14, l. 115-166). Šiu irodymu viseto pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad S. C. sieke isigyti mergina – liudytoja Nr. 1, butent, prostitutes darbui užsienyje, turedamas tiksla gauti už tai turtines naudos, ir norejo taip veikti, tik savo nusikalstamos veikos nebaige, nes sumokejus tik dali sutartos pinigu sumos – 200 litu, nespejo faktiškai merginos igyti. Byloje surinktai irodymais nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji S. C. inkriminuoto nusikaltimo, už kuri pirmosios instancijos teismas ji pripažino kaltu ir nuteise, sudeties požymiai.

Iš 2005 m. sausio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima del K. V. , matyti, kad nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu jo kalte del nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje, padarymo, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (t. 1, b.l. 94). Bylos duomenimis (nuteistojo, liudytojo K. V. parodymais, duomenimis, užfiksuotais techniniu priemoniu panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokoluose ir ju prieduose) nustatyta, kad S. C. ketinimai nesutapo su K. V. . Šis sieke pats pasinaudoti mergina, o S. C. ketino ja nupirkti prostitutes darbui užsienyje ir gauti turtines naudos. Ta aplinkybe, kad K. V. neparode, jog S. C. turejo tokiu ketinimu, nera pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinemis aplinkybemis. K. V. , S. C. kalbant su liudytoju Nr. 1 del merginos isigijimo darbui užsienyje prostitute, ju pirmame pokalbyje, užfiksuotame 2004 m. gruodžio 8 d., nedalyvavo, jam ju pokalbio turinys nebuvo žinomas, todel galejo nežinoti apie tikrus S. C. ketinimus (t.1, b.l. 5-9).

Nepagristi apelianto argumentai, kad S. C. ir jo gynejui nebuvo sudaryta galimybe apklausti liudytoju Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikytas anonimiškumas. Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistas irodymu tyrimo betarpiškumo principas. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, buvo apklausti 2005m. balandžio 5 d. surengtame teismo posedyje (t.2, b.l. 33, 34), visi proceso dalyviai turejo galimybe suformuluoti ir pateikti raštu klausimus liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2. Šios aplinkybes leidžia daryti išvada, kad S. C. gynejo apeliacinio skundo teiginys, kad jie neturejo galimybes pateikti liudytojams Nr. 1 d. ir Nr. 2 klausimu, tebuvo deklaratyvaus pobudžio.

Nuteistojo apeliacinio skundo dalis, kurioje nurodoma, kad S. C. atžvilgiu neteisetai buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, jis padare jam inkriminuota nusikalstama veika išprovokuotas operatyvines veiklos subjektu, yra taip pat atmetama kaip nepagrista.

Kolegija, ištyrusi bylos medžiaga, neturi pagrindo manyti, kad S. C. buvo provokuojamas padaryti nusikalstama veika. Iš byloje esanciu protokolu apie techniniu priemoniu panaudojima atliekant operatyvinius veiksmus (t.1, b.l. 5-9, 10-13) matyti, kad atliekant operatyvinius veiksmus Operatyvines veiklos ir kitu istatymu pažeidimu nepadaryta. NVIEM dalyviai nespaude, aktyviai neskatino, neikalbinejo ir negrasino S. C. . Jo veiksmu pasirinkimo laisve nebuvo apribota. Priešingai, kaip matyti iš minetu protokolu, S. C. buvo gana aktyvus pokalbiu del prostitutes darbui užsienyje pirkimo dalyvis – nurodo NVIEM dalyviui savo reikalavimus, kuriuos turetu atitikti mergina, eina patikrinti merginos, klausineja jos ar ji nori važiuoti, derasi del kainos, kitu susitikimu, kalba apie tolesni bendradarbiavima, tai yra S. C. atliko savo iniciatyva aktyvius veiksmus, siekdamas isigyti mergina, - liudytoja Nr. 2 prostitutes darbui užsienyje. S. C. suprato, kad daro nusikaltima, suvoke savo veikos pavojinguma ir priešinguma teisei ir žinojo, jog už tokia veika yra numatyta kriminaline bausme. Esant tokioms aplinkybems, kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad operatyvines veiklos subjektai savo veiksmais paskatino ji nusikalsti, yra niekuo nepagristas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo S. C. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali, 147 straipsni. Už šia veika nuteistajam S. C. paskyre bausme, artima istatymo sankcijoje numatytai minimaliai laisves atemimo bausmei. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. C. bausme, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimu nepažeide, tokios bausmes paskyrima išsamiai ir itikinamai motyvavo. Buvo atsižvelgta tiek i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, tiek i kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. S. C. paskirta bausme nera neteisinga ir bausmes švelninti pagrindo nera.

Teismas, spresdamas S. C. kaltes klausima, baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, kuriuos butu galima pripažinti turejusiais esmines reikšmes išsamiai išnagrineti byla ir paveikusiais teiseto ir pagristo nuosprendžio priemima, nepadare.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. C. gynejo Dainiaus Svirinaviciaus apeliacini skunda atmesti.