Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ netiesioginį ieškinį atsakovui G. B. dėl palikimo priėmimo ir daiktinių teisių įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. vasario 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyse numatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Netiesioginis ieškinys tenkintinas visiškai

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šis butas asmeninės nuosavybės teise priklausė J. B., (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sūnus, atsakovas G. B. yra galimas įpėdinis, kuris po palikėjo mirties iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Pagal Testamentų registro išrašą, po J. B. mirties palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų nėra įregistruota. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos matyti, kad atsakovui už suteiktas paslaugas ieškovė paskaičiavo 19 401,79 Eur dydžio įsiskolinimą. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad jų duomenimis, po J. B. mirties, jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sūnus G. B..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas - netiesioginis ieškinys. Netiesioginio ieškinio paskirtis - apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį, netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas.

Pagal CK 5.50, 5.60 straipsnių nuostatas, įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus.

Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (LAT 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008). Nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju, atsakovas ieškovei už suteiktas paslaugas yra skolingas 19 401,79 Eur.

Iš bylos dokumentų matyti, kad G. B. savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šis butas asmeninės nuosavybės teise priklausė J. B., (duomenys neskelbtini). Sūnus G. B. yra galimas J. B. turto paveldėtojas, kuris po palikėjo mirties iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir naudojasi AB „Panevėžio energija“ teikiamomis paslaugomis. Pagal Testamentų registro išrašą po J. B. mirties, palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų nėra įregistruota.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas G. B. po palikėjo J. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. iki palikėjo mirties ir po to liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, negalima priimti palikimo iš dalies, arba su išlygomis, tad konstatavus, kad įpėdinis priėmė palikimą, jis laikomas priėmusiu visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d., nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d., nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad G. B. aktyviais veiksmais po J. B. mirties, nuolatinis, ilgalaikis naudojimasis likusiu turtu, patvirtina įpėdinio valią naudotis turtu kaip savo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys yra tenkintinas.

Šiuo teismo sprendimu yra priverstinai įgyvendinama atsakovo paveldėjimo teisė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 dalį. Šis sprendimas, po jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, sukels tas pačias pasekmes kaip palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminis mokestis priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas G. B., (duomenys neskelbtini) po J. B., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pripažinti ieškovei AB „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, teisę įregistruoti atsakovo G. B., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), viešame valstybės įmonės „Registrų centras“ registre , paduodant prašymą be atskiro atsakovo sutikimo.

Priteisti ieškovei AB „Panevėžio energija“ iš atsakovo G. B. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.