- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-152-361-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- R. T.
- Nukentėjusysis
- R. T.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. T. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 01 22 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausta laisvės apribojimu devyniems mėnesiams (9 mėn.). Priteista iš V. B. 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios R. T. naudai ir 2000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 23 d., apie 1 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), prie laisvalaikio salės, tarpusavio konflikto metu, tyčia, su peiliu, įdūrė R. T. į kairės pusės šoną, padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį, nuteistajai V. B. skiriant realią 3-jų metų laisvės atėmimo bausmę, priteisti nukentėjusiosios naudai visą prašomą piniginę kompensaciją turtinei 10 000 (dešimt tūkstančių) litų ir neturtinei žalai 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų atlyginti bei visas išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti 3500 (trys tūkstančiai penki šimtai) litų.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje surinktos medžiagos bei pačios nuteistosios prisipažinimo akivaizdžiai matosi, kad nuteistoji siekė nukentėjusiąją nužudyti, t.y. susirado peilį su kuriuo nukentėjusiajai dūrė tyčia į tokią kūno vietą, į kurą duriant galėjo mirtinai ją sužaloti, tačiau ne nuo nuteistosios priklausančių aplinkybių, tik atsitiktinumo dėka nukentėjusioji liko gyva. Nuo galimo pakartotino dūrimo nukentėjusiąjai, t.y tolimesnės nusikalstamos nuteistosios veikos tęstinumo sulaikė jos draugai buvę netoliese. Todėl tokia nuteistosios veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti labai sunkų nusikaltimą. Todėl nukentėjusioji mano, kad teismas skirdamas bausmę kaip už nesunkų nusikaltimą, akivaizdžiai netinkamai pritaikė įstatymą, kas atsiliepė vertinant ir žalos atlyginimo dydį. Kad nuteistoji pakartotinai siekė įdurti peiliu, patvirtino teisme apklausti liudytojai. Nuteistosios pakartotinumas įdurti, duoda pagrindą manyti, kad pastarajai įdūrus vieną kartą, nebuvo jokio jaudulio, gailesčio ar noro padėti nukentėjusiajai, dėl ko pastaroji buvo priversta kentėti nežmonišką skausmą, o dėl šių pasekmių kartu pergyveno ir visa šeima, todėl ši aplinkybė vertinama, kaip sunkinanti aplinkybė.
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas visiškai nepriteisė turtinės žalos, kuri atsirado ją slaugant ir gydant, nors byloje yra pateikti įrodymai - atliktų darbų aktas, kuris visiškai nevertintas ir dėl jo nepasisakyta apkaltinamajame nuosprendyje. Tokiais veiksmai teismas nukrypo nuo vienodos teismų praktikos ir aiškinimo.
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad neturtinė žala priteista pernelyg maža. Vertinant nuteistosios turtinę padėti netinkamai vertinta tai, kad pastaroji neturi pajamų ir bus sunku atlyginti prašomą žalą, tačiau teismas pamiršo, kad pastaroji būdama jauna ir dirbdama, turi realias galimybes atlyginti visą prašomą žalą, ją atskaičiuojant iš pastarosios darbo užmokesčio. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinė žala kituose teismuose vertinama kitaip (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 08 03 nuosprendis nuteistojo A. M. Baudžiamoji byla Nr. 1-223-298/2006 ).
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir dėl išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti, nes advokato kvitas byloje yra pateiktas 3500 litų, tačiau nemotyvuotai ir be argumentų priteista tik 2000 litų, tuo tarpu LR Teisingumo ministerijos išaiškinimas šiuo klausimu neprieštarautų visai 3500 litų sumai. Juolab akivaizdu, kad advokatas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu iš Vilniaus atvyko 5 kartus. Nukentėjusioji nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog be advokato ji jau nebegalėjo gintis, kadangi dėl galimai nuteistosios nusikalstamo skundimo nebūtais dalykais ją apšmeižiant, prieš ją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tik dėka advokato minimas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Nukentėjusioji apeliacinį skundą motyvuoja ir tuo, kad teismas nevertino nuteistosios sunkinančios aplinkybės, kada pastaroji po nusikaltimo padarymo, be nukentėjusiosios bei jos tėvų suderinimo atvyko į nukentėjusiosios tėvų sodybą su būriu pažįstamų ir tęsė pasityčiojimą iš nukentėjusiosios, reikalaudama atsiimti pareiškimą iš policijos, priešingu atveju pagrasino susidorojimu, t. y. terorizavo tėvus.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji toliau pažymi, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pasiekti LR BPK l str. ir 6 str. numatyti tikslai, todėl šis nuosprendis keistinas, nuteistąjai taikant bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, ir tik atlyginus visas prašomas žalas, susijusias su pastarosios tyčiniu nusikaltimu, pastaroji paleistina į laisvę.
Nuteistoji V. B. prašo nukentėjusiosios R. T. apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistoji atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. Nukentėjusiajai R. T. su peiliu įdūrė ir ją sužalojo po to, kai laisvalaikio salėje tarp jos ir nukentėjusiosios buvo įvykęs konfliktas ir ji buvusi R. T. sužalota. Šio konflikto išdavoje, lauke prie laisvalaikio salės, pamačiusi, kad R. T. eina link jos piktai nusiteikusi ir būdama įsitikinusi, kad nukentėjusioji vėl ją užsipuls, ji iš automobilio paėmė peilį, o, kai R. T. priėjo prie jos arti ir užsimojo jai, ji dūrė nukentėjusiajai su peiliu. Jos veiksmai prie laisvalaikio salės buvo atlikti iš asmeninių paskatų, t.y. po to, kai buvo įvykęs konfliktas laisvalaikio salėje. Ji tikrai nenorėjo nukentėjusiosios nužudyti ir to nesiekė, o įdūrė R. T. bijodama, kad nukentėjusioji ją sumuš. Be abejo, ji supranta, kad, durdama su peiliu nukentėjusiajai R. T. turėjo numatyti pasekmės ir jos veiksmai laikomi tyčiniais veiksmais. Todėl jos padaryti veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal atsiradusias pasekmes, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nuteistoji pažymi, kad nusikalto pirmą kartą, praeityje teista nebuvo. Labai nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Keletą kartų bandė atsiprašyti nukentėjusiosios R. T. , tačiau nukentėjusioji nenori jos atsiprašymo girdėti ir jai neatleidžia. Ji tikrai supranta, kaip blogai pasielgė ir tai yra jai didžiausia gyvenimo pamoka. Nuteistoji teigia, kad ateityje daugiau tokie dalykai tikrai nepasikartos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinimo tai, kad ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( LR BK 59 str. l d. 2 p.).
Nuteistoji teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal savo finansines galimybes ji atlygino padarytą žalą Teritorinei ligonių kasai, susijusią su nukentėjusiosios R. T. gydymu. Norėjusi susitarti su nukentėjusiąją R. T. dėl žalos atlyginimo ir jai atlyginti šią žalą tačiau nukentėjusiosios R. T. pareikšti reikalavimai jai yra neįmanomi, nes ji tokių lėšų neturi ir ateityje neturės, nes jos pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, kurį praktiškai sudaro minimali alga.
Nusikaltimą už kurį ji nuteista 2007 01 22 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ji padarė jau būdama pilnametė, tačiau pilnametystė jai buvo sukakusi tik prieš septynis mėnesius iki nusikaltimo padarymo. Todėl skiriant bausmę tokio amžiaus asmenims, teismai vertina šias aplinkybes ir net gali taikyti normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą nepilnamečiams (Lietuvos Respublikos BK 81 str. 2 d. ). Jos atžvilgiu ši įstatymo norma nebuvo taikyta, tačiau ji yra įsitikinusi, kad teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į jos amžių nusikaltimo padarymo momentu.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nuteistoji teigia, kad 2007 01 22 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pirmą kartą teisiama už nesunkų nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 55 str. yra numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pasielgė teisingai ir jai paskyrė teisingą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo išsprendimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusiajai R. T. padaryta neturtinė žala 2000 Lt. sumoje, kurią nuteistoji sumokėjo iš savo gaunamo darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.2 d. yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu, atsižvelgė į visas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatė teisingą neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti motyvai ir argumentai dėl ko nukentėjusioji R. T. mano, kad jai priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas.
Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sumažinti proceso išlaidas, skirtas nukentėjusiosios atstovo pagalbai apmokėti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 106 str.2 d. nuostatoms, taip pat atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji R. T. klaidina teismą, nurodydama, kad ją atstovavęs advokatas į apklausas ir teismo posėdį važiavo iš Vilniaus, nes minėtas advokatas gyvena ir dirba Šilalėje, nepriklausomai, kad kontorą turi įregistravęs Vilniuje.
Šalies argumentai
Atsikirtimuose taip pat teigiama, kad nukentėjusioji R. T. , galimai pagauta pykčio, apeliaciniame skunde nurodo visiškai išgalvotas ir absurdiškas aplinkybes, kad nuteistoji po nusikaltimo padarymo atvykusi į jos tėvų sodybą, tęsė pasityčiojimą iš nukentėjusiosios, reikalaudama atsiimti pareiškimą iš policijos, priešingu atveju pagrasinusi susidorojimu, t.y. terorizavusi tėvus. Ši aplinkybė labai išsamiai buvo tiriami pirmosios instancijos teisme ir visiškai nepasitvirtino. Nuteistoji tikrai su savo dviem giminaitėmis buvo atvykusi pas nukentėjusiąją R. T. į namus, turėdama vienintelį tikslą jos atsiprašyti už savo padarytus veiksmus. Kieme sutikusi nukentėjusiosios motiną, kuri jas visas iškeikė ir išvijo iš kiemo, ne tik neleisdama joms susitikti su nukentėjusiąją R. T. , bet ir joms neleisdama visiškai nieko pasakyti. Apie jokius grasinimus ar terorizavimą negali būti net kalbos. Su nukentėjusiosios tėvu visiškai nebuvo susitikusios ir jį pamatė tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės.
Kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 255 str. 1 d.). Prašymų pakeisti kaltinimą į sunkesnį nagrinėjant bylą prokuroras nepateikė. Kita vertus, kolegijos nuomone, veika kvalifikuota teisingai. Tikslo nužudyti nukentėjusiąją V. B. neturėjo. Konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios kilo spontaniškai, merginoms konfliktuojant laisvalaikio praleidimo salėje. Peiliu buvo durta vieną kartą, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl veika buvo tinkamai įvertinta pagal BK 138 str. 1 d. Skirdamas pačią lengviausią bausmę apylinkės teismas išsamiai nurodė jos skyrimo motyvus. Paskirta bausmė atitinka BK 54 str. reikalavimus ir nėra aiškiai per švelni.
Dėl civilinio ieškinio.
Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog turtinė žala nėra įrodyta. Dokumentų, kurie pagrįstų turėtas išlaidas nukentėjusioji nepateikė. Darbų atlikimo akto, sudaryto tarp nukentėjusiosios ir jos tėvų negalima laikyti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu galimai turėtas išlaidas.
Neturtinės žalos, kuris turi būti priteistas, dydį turi įvertinti teismas ( Civilinio kodekso 6.250 str.. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas turi atsižvelgti tik į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kitų teismų priimti sprendimai teismo nesaisto. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai priteisė žymiai mažesnę neturtinę žalą negu prašė nukentėjusioji. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji ligoninėje praleido tik tris dienas, specialisto išvadoje yra pažymėta, jog jos gydymas buvo sėkmingas ( b.l.10-11). Priteisiant žalą apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistosios turtinę padėtį. Kaltinamoji yra jauna, tik pradėjusi dirbti, jos atlyginimas yra nedidelis ( b.l.155). Kolegijos nuomone, priteistas neturtinės žalos dydis yra optimalus.
Dėl proceso išlaidų.
Priteisiant proceso išlaidas, teismas gali atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį ( BPK 106 str. 2 d.), ką šiuo atveju ir padarė. Pabrėžtina ir tai, kad byla yra nesudėtinga, todėl priteistos išlaidos advokato pagalbai nėra per mažos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nukentėjusiosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.