Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.6; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė);

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuvos pilietis, iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, buvo vedęs, nedirba, neįgalus, teistas:

1) 2020-11-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste -BK) 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) 2020-11-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, o būtent: G. K. 2024-04-14 laikotarpyje nuo 15.00 iki 21.00 val. savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su kartu gyvenančia savo žmona - N. V. gim. (duomenys neskelbtini) metu tyčia, kumščiais ir metaliniais ramentais sudavė 70 smūgių nukentėjusiajai į galvą, kaklą, krūtinę ir šonus, pilvą, nugarą, sėdmenis, klubus, rankas ir kojas, tuo sukeldamas didelį skausmą bei kančias ir padarydamas kūno sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis ir intradermalinėmis kraujosruvomis su odos nubrozdinimais veide, galvos plaukuotoje dalyje, kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, aštuoniomis muštinėmis žaizdomis veide ir abiejų ausų kaušeliuose, dešinio ausies kaušelio kremzlės lūžiu, devyniomis muštinėmis žaizdomis pakaušyje, dešinio žastikaulio skeveldriniu lūžiu, dešinės pusės IV, V, VI viengubais šonkaulių lūžiais, subarachnoidinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kaktinėse skiltyse, ko pasekoje, nuo minėtų sužalojimų sukelto ūminio išorinio ir vidinio kraujavimo bei plaučių kraujagyslių riebalinės embolijos, nukentėjusioji įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu, G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 6 p.

Kaltinamasis G. K. teisme parodė, jog jis gyvena bendrabučio tipo name, mažos kvadratūros (12 m²) bute (duomenys neskelbtini) Ukmergėje. 2024-04-14 ryte nuėjo nusipirkti alkoholio, kurį iki vakaro (20:30 val.) vartojo su kaimynu V. pas jį bute. Vakare grįžęs namo rado žmoną gulinčią ant grindų, kas jai atsitiko – nežino, nuėjo pas kaimynę paprašyti kad iškviestų grietąją. Tą dieną žmonos nei ramentu, nei kumščiai nemušė, nes ir namuose nebuvo. Liudytojų parodymai melagingi, jis tą dieną namuose nebuvo, žmonos nemušė. Pripažįsta, kad pasitaikydavo kad smurtaudavo prieš savo žmoną, dėl to yra net teistas, tačiau jis savo žmonos, su kuria kartu gyveno 29 metus, nors susituokė tik 2020 metais, nenužudė. Jis yra neįgalus, nes 2018 metais miško kirtime nelaimingo atsitikimo metu neteko kojos. Dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje - tai uždavinėjo kvailus klausimus, tai jis ir juokavo, parodymų patikrinimo vietoje – jis neprisipažino nužudęs N. V., bet tik ramentu rodė, kur jis ją rado. Žmona, pati dažnai krisdavo turėjo žemą kraujo spaudimą, mažakraujystę, astmą, todėl susižaloti galėjo ir pati.

Nors kaltinamasis G. K. teisme kaltu neprisipažino, tačiau, tai jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Iš G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis, 2024-04-15 apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis yra darbingas tik 35 procentus, jam yra amputuota dešinė koja. Turi kojos protezą, tai pat vaikščioja su ramentų pagalba arba jam judėti padeda vežimėlis. Niekur nedirba, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Gyvena iš valstybės gaunamų išmokų. Alkoholį vartoja dažnai. Nuo alkoholio priklausomybės gydytas nebuvo. Gyveno kartu su savo žmona dviese. Pagal dokumentus buto nuosavybės teisė priklausė jo žmonai N. V.. Vaikų neturi. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė suprantama. 2024-04-14 apie 10 valandą nuėjo į parduotuvę, kad nupirkti alkoholio. Parduotuvėje nupirko degtinės lenkiškos ,,Zubrovka“, 1 butelį, 1 litro talpos. Į parduotuvę ėjo su ramentais, žmona buvo namuose. Galimai buvo biški sumušta, nes prieš tai buvo sudavęs jai kelis smūgius. Žmona dažnai šlapinosi, nes turėjo problemų su pūsle. Dėl to labai pyko ant žmonos ir ją mušė. Suduodavo jai smūgius į įvairias kūno vietas. Smūgius suduodavo rankomis arba ramentu. Dažniausiai smūgius suduodavo su rankoje laikomu ramentu. Gali stovėti ant vienos kojos ir be ramentų pagalbos. Jam išeinant iš buto žmona liko bute. Bute ji liko viena. Jis nupirko degtinę ir nuėjo pas kaimyną V., pavardės jo nežino, kuris gyvena tame pačiame name, jo butas yra (duomenys neskelbtini), jeigu gerai atsimena. V. bute gyvena vienas. Su V. suvartojo jo atneštą alkoholį. Ant dviejų išgėrė 1 litrą degtinės. Daugiau nurodytą dieną alkoholio nevartojo. Vakare, laiko tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena, grįžo į savo butą. Bute buvo žmona - N. V., ji buvo viena. Ji atrodė taip, kaip jam išeinant, sužalota nebuvo. Grįžus namo jis pradėjo žmonai priekaištauti, kad ji išgėrė jo paslėptą vyną. Tai pat labai supyko, kad ji vėl apšlapino daiktus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jis stovėjo su ramentais. Buvo girtas visų aplinkybių jis nelabai prisimena. Dešinėje rankoje laikydamas ramentą, pradėjo mušti savo žmoną. Ramentai yra aliuminiai. Ji stovėjo priešais. Smūgiai jo buvo stiprus, nes buvo pyktas ant jos. Mušė ją ir kumščiais. Ji priešinosi, apdraskė jam kaktą. Žmona šaukė, kad ne muštų jos. Ji šaukė lietuvių kalba. Jo smūgių buvo daug. Sudavė į galvą, į pilvą. Po kelių smūgių žmoną nukrito prie durų. Žmoną mušė koridoriuje, prie buto įėjimo durų. Žmonai nukritus ant grindų toliau ją mušė. Kaip minėjo mušė stipriai, nes buvo neblaivus ir pyktas. Tai ne pirmas kartas, kad žmonos atžvilgių naudoja smurtą. Prieš 8 metus buvo teistas, dėl smurto žmonos atžvilgiu. Grįžus iš kalėjimo susitaikė ir kartu gyveno. Mylėjo žmoną, jos nužudyti nenorėjo. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi, kad nužudė savo žmoną. Atsakydamas į klausimus, G. K. parodė, jog jam atrodo, kad įvykio metu jo žmona buvo išgėrusi, bet tiksliai nežino. Mušė dėl to kad ji buvo apsišlapinusi, arba dėl to, kad išgėrė jo vyną. Ko siekė mušdamas nežino. Nužudyti nenorėjo. Į klausimą: kada pastebėjote, kad žmonos būklė pablogėjo? G. K. atsakė: kai ji nukrito, pastebėjo, kad ji smarkiai kraujuoja, nuėjo pas kaimynę R. R. ir paprašė, kad ji iškviestų greitąją (1 t., b.l. 142-144).

2024-04-18 parodymų patikrinimo vietoje metu G. K. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą ir aplinkybes, kaip įvykio dieną savo namuose (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kaip sudavė savo gulinčiai ant grindų žmonai ramentu daug kartų, nurodė, jog ji nesipriešino (1 t., b.l. 145-154).

Ikiteisminiame tyrime 2024-08-21 apklausos metu įtariamasis G. K. parodė, kad 2024-04-14 dieną buvo neblaivus, todėl gali visų aplinkybių neprisiminti. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, tačiau jis tik iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Jis nepamena iš viso, kad būtų būtent tą dieną smurtavęs prieš ją, tačiau gali būti, kad visko gerai neprisimena. Kodėl pirmos apklausos metu pilnai pripažino dėl šios nusikalstamos veikos, jis nežino. Jis, kaip ir minėjo, tos dienos nelabai pamina, tik pamena, kad jis grįžęs namo, maždaug 20:40 val. rado savo žmoną gulinčią ant žemės, todėl nuėjo pas kaimynę ir paprašė, kad ji iškviestų greitąją pagalbą. Jo žmona vartodavo alkoholį ir dažnai pati krisdavo. Ji taip pat jį dažnai išprovokuodavo, yra anksčiau smurtavęs prieš ją, tačiau ar smurtavo būtent tą dieną, jis nepamena, todėl daugiau aplinkybių nurodyti negali (t. 1, b.l. 163-166).

Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisme BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad namas kuriame jis gyvena yra bendrabučio tipo. Yra bendras koridorius ir padalinti butai. Bute gyvena vienas. Nurodytu adresu gyvena nuo 1990 metų. Bendrabutyje turi daug kaimynų. Vieni kitus pažįsta, nes naudojasi bendra virtuve. Tiksliai datos neatsimena, bet nelabai senai, pas juos į bendrabutį atsikraustė gyventi N. V. ir jos sugyventinis G. K.. G. neturi kojos, todėl vaikšto su ramentais. Jie dažnai vartojo alkoholį. Retkarčiais G. ateidavo pas jį į butą ir jie kartu vartojo alkoholį. G. ir N. santykiai buvo nelabai geri. Visi kaimynai žinojo, kad K. dažnai mušdavo N.. Tarpusavyje bendrojo virtuvėje kalbėjo, kad vieną dieną G. užmuš N.. Asmeniškai praeidamas bendru koridoriumi, prie jų buto durų girdėdavo, kai N. dejuodavo. Iš to aišku būdavo, kad G. mušdavo N.. Jie gyveno tik dviese. Jų butas yra labai mažas ir netvarkingas, todėl pašaliniai asmenys neateidavo pas juos. Nežino, ar kada nors jų adresu buvo kviesta policija. Tik žino, kad G. mušdavo N., visi kaimynai tai žinojo. N. niekada nesiskundė, kad G. ją muša. Įvykio dieną, datos neatsimena, apie 18 valandą sutiko G.. Sutiko jį bendrame koridoriuje. Turėjo butelį degtinės, todėl pakvietė G. pas save į svečius. Jie išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės. Vakare, laiko tiksliai neatsimena, G. išėjo pas save į butą. Jis jam pasakė, kad eina namo. Pokalbiu metu G. skundėsi, kad nesutaria su N. Kad jie dažnai pykstasi. Iš jo žodžių suprato, kad dėl to jis dažnai muša N. Pokalbio metu jis nesakė, kad muša N. G. išėjo iš jo buto, o jis nuėjo miegoti. Įvykio dieną nei policijos, nei greitosios nematė. Sekančią dieną girdėjo, kaip kaimynai tarpusavyje kalbėjo, kad G. užmušė N. ir jį sulaikė policija. Daugiau neturi ką pasakyti (t.1, b.l. 109-110).

Iš liudytojos J. R. parodymų duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 103-104) matyti, kad ji Ukmergės mieste, (duomenys neskelbtini) gyvena apie 20 metų. Visus labai gerai pažįsta. Kaimynai G. K. ir N. V. gyvena (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Jie čia gyvena apie 7 metus. Jie nuolat konfliktuodavo būdami girti. Girtaudavo, kai gaudavo pašalpas. G. K. būdamas neblaivus nuolat mušdavo savo žmoną - N. V. Ji dažnai būdavo sumušta, mėlynu veidu. 2024-04-14 jie vartojo alkoholį, pradėjo vartoti nuo 2024-04-12. Nuo tos dienos jie konfliktuodavo ir G. K. mušė savo žmoną. 2024-04-14 ji buvo namuose ir nuo 15 val. girdėjo jų bute konfliktą, girdėjo, kaip G. K. mušė savo žmoną, keikė ją, kad ji išeitų iš buto, nuolat girdėjosi duslus daužymo garsas, tarsi daužytų su kokiu daiktu. N. V. prašė, kad jis baigtų, kad jos nemuštų. Jis ją nuolat mušė iki pat vakaro. Smūgių girdėjosi labai daug. Apie 21 valandą N. V. užtilo, nebesigirdėjo jos, o ir pats G. K. jos nebekeikė. Vėliau 21 val. G. K. atėjo į bendrą virtuvės patalpą ir prašė iškviesti policiją, nes jo žmona nugriuvo ant grindų ir nekvėpuoja, į nieką nereaguoja. J. R. nuėjo į jų butą ir ant grindų pamatė visą mėlyna, sumuštą ir jau galimai nebegyvą N. V. Jos sesuo R. R. iškvietė policiją. J. R. dieną nekvietė policijos, nes N. V. niekada nepripažindavo, kad G. K. ją muša ir policija nieko padaryti negali. Kitų asmenų įvykio dieną pas juos nebuvo, tai tvirtina, nes įvykio dieną ji tvarkėsi namuose, skalbė, todėl nuolat vaikštinėjo koridoriumi ir jokių pašalinių asmenų nematė.

Liudytoja R. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 106-107) patvirtino, kad gyvena bendrabučio tipo name. Yra bendras koridorius ir padalinti butai. Bute gyvena viena. Nurodytu adresu gyvena nuo 2000 metų. Po kažkiek laiko į bendrabutį atsikraustė gyventi N. V.. Po kažkiek laiko pas ją butą gyventi atsikraustė jos sugyventinis G. K.. Jis turi invalidumą, nes neturi vienos kojos. Jis vaikšto su ramentais. Kaip jie gaudavo ,,pašalpą“ - pinigus, jie pastoviai vartojo alkoholį. Girtas G. kartais buvo agresyvus. Su kaimynais neturėjo konfliktų. Tik G. pastoviai rėkdavo ant N. ir pastoviai ją mušė. Ne vieną kartą kaimynai kvietė policiją, bet po to, kai ji atsisakydavo rašyti pareiškimą, nustojo kviesti policiją. Pati N. niekada nekviesdavo policijos, tai pat ji niekuo nesiskundė, o paklausus iš kur atsirado jos sužalojimai ji visada atsakydavo, kad ji nukrito. Pati R. R. nematė, kad G. K. muštų, nes jų buto duris būdavo uždarytos, tačiau pagal garsus galima buvo suprasti, kad jis mušdavo N.. 2024-04-14 apie 21:00 val. į bendrą virtuvę atėjo G. K. ir paprašė jos paskambinti į greitąją. Jis nepaaiškino jai, kas įvyko, tik pasakė, kad N. nejuda. Jų buto duris buvo praviros ir ji pamatė ant grindų gulinčia N.. Jos nelietė. Tik iškarto paskambino 112 ir pranešė. Iš visko suprato, kad G. ją mušė. Sužalojimų ant jos kūno nepastebėjo. Vakare girdėjo triukšmą jų bute. Bet jau visi kaimynai nekreipė į tai dėmesio. Nes kai jie vartojo alkoholį, G. galėjo triukšmauti. Visi kaimynai žinojo, kad G. mušdavo žmona. Kiek jai žinoma, nurodytą dieną G. vartojo alkoholį pas kaimyną V.. Tikrai G. buvo neblaivus. Atvyko greitoji ir policija. Ką sakė policijai G., ji nežino. Ji tik jo prašymu iš kvietė greitąją.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės, matyti, kad 2024-04-14 21.40 val. gautas R. R. skambutis iš telefono (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ji bute (duomenys neskelbtini), Ukmergė rado mirusią N. V., jos kūnas su daugybiniais sumušimais. Bute buvo ir N. V. sugyventinis G. K.. Iškviesta policija sulaikė G. K. ir pristatė į Ukmergės r. PK (1 t., b.l. 9-10).

Iš BPC garso įrašo (ID 92271905085), matyti, jog skambučio pradžia 2024-04-14, 21:40:11 val., trukmė yra 2 minutės 10 sekundžių, pokalbis tarp BPC darbuotojo ir liudytojos R. R..

2024-04-14 laikas 21:40:07 į Bendrą pagalbos centrą skambina liudytoja R. R..

BPC darbuotoja pasako: ,,112“. Liudytoja pasisveikina. BPC darbuotoja irgi pasisveikina. R. R. klausia, ar galima į (duomenys neskelbtini) gatvę iškvieti policija. BPC darbuotoja paklausia, koks būtų miestas. Moteris atsako, kad Ukmergė. BPC darbuotoja tikslina, (duomenys neskelbtini) gatvė, kuris namas būtų. Liudytoja atsako, kad (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja klausia, ar tai nuosavas namas. Moteris atsako, kad tai bendrabutis. BPC darbuotoja klausia pranešėjos buto numerio. Moteris atsako, kad antras. Tęsiant BPC darbuotoja klausia pranešėjos, durų kodo. Pranešėja atsako, kad durų kodo nėra. BPC darbuotoja klausia pranešėjos, kas atsitiko. Pranešėja nurodo, kad lavonas, nežino ar dar gyva, ar negyva. BPC darbuotoja tikslina, ką tai reiškia. Fone girdisi moters balsas „užmušė“. BPC darbuotoja tikslina, ar tai vyras ar moteris. R. R. atsako, kad moterį. BPC darbuotoja tikslina, kas atsitiko tai moteriai. Pranešėja nurodo, kad vyras prašė, kad ji paskambintų. Fone girdisi moters balsas „tai sakyk tiesiai šviesiai, užmušė ir viskas, nahuj“. BPC darbuotoja klausia: ,,Vyras užmušė moterį?“ Pranešėja nurodo, kad taip. Fone girdisi moters balsas ,,užmušta guli“. BPC darbuotoja klausia: ,,O kas čia kalba, vyras, kuris užmušė tą moterį?“ Pranešėja atsako, kad „ne, ne čia kaimynė“. Tęsia ir nurodo, kad vyras atėjo ir sako, kad ją paimtų. BPC darbuotoja: ,,Tai bute rasta negyva moteris?“ Pranešėja atsako, kad taip, taip. BPC darbuotoja klausia kokio amžiaus yra moteris. Pranešėja atsako, kad pensininkė. BPC darbuotoja klausia koks būtų amžius apie. Tęsiant pokalbį R. R. atsako, kad apie 70 metų. BPC darbuotoja klausia kas įtaria, kad jis ją užmušė. Pranešėja atsako, kad jis pats sako, kad ji kalbėjo, kalbėjo, o dabar nebekalba, prašo atvažiuoti. BPC darbuotoja nurodo, kad nuo to priklauso policijos reagavimas, yra svarbu ar ji tikrai užmušta, ar ji mirė savo mirtimi. Pranešėja atsako, kad ekspertai paskys ar ji pati mirė. BPC darbuotoja tikslina, kas atsitiko tenai, ar jūs žinote. Pranešėja atsako, kad nežino. BPC darbuotoja klausia, kas atėjo sūnus, vyras. R. R. atsako, kad vyras atėjo. BPC darbuotoja klausia, ar tos moters vyras. Pranešėja atsako, kad taip. Tęsiant BPC darbuotoja klausia, ar ji ją rado tokią, ar jis pats ją nuskriaudė. Pranešėja atsako, kad nu turbūt pats ją skriaudė. BPC darbuotoja klausia, ar mažamečių yra ten namuose. Pranešėja atsako, kad nėra, nėra. BPC darbuotoja klausia pranešėjos vardo ir pavardės. Pranešėja atsako – R. R.. BPC darbuotoja klausia kelintas aukštas yra. R. R. atsako, kad pirmas. BPC darbuotoja: ,,Kaip suprantu, čia jūsų kaimynė ir kaimynas atėjo, taip?“ R. R. atsako, kad taip. BPC darbuotoja atsako, kad suprato ir informuos tarnybas (t. 1, b.l. 78-81).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad iškvietimo gavimo laikas - 21:45 val.; perdavimo laikas – 21:46 val.; išvykimo – 21:47 val.; atvykimo – 21:49 val.; įvykdymo laikas 22:21. Šioje kortelėje be kitų aplinkybių nurodyta, kad pulsas neapčiuopiamas, fiksuotas širdies ar kvėpavimo sustojimas, lavondėmės, lavoninis sustingimas ( 1 t., b.l. 97-98)

2024-04-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas, esantis vieno aukšto name (bendrabutyje). Įėjimas į bendrabutį iš vidinio kiemo pusės. Bendrabučio įėjimo duris yra atidarytos ir nerakinamos. Už minėtų durų yra veranda, kurioje yra šaldytuvas ir šiukšlių maišas. Verandos dešinėje pusėje yra koridorius, kuriame iš kairės ir dešinės pusės yra butai. Apžiūrimas butas (duomenys neskelbtini) yra pirmas kairėje eilėje. Buto įėjimo duryse yra viena įleidžiamoji spyna. Ant durų ir spynos akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Už buto įėjimo durų yra kambarys, kuriame prie durų yra moteriškos lyties lavonas. Kambario kairėje pusėje yra dujų balionas ir šaldytuvas, tarp kurių yra du ramentai. Ant ramento Nr.1 yra sulaužyta atrama ir ant jos nėra viršutinės minkštos dalies. Ramentas Nr.2 yra akivaizdžiai nepažeistas. Ant abiejų ramentų aptikti raudonos spalvos dėmės. Nuo ramento Nr.1 paimta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr.1 (plomba 025181). Ramentas Nr.1 supakuotas į paketą Nr.2 (plomba 025166). Nuo ramento Nr.2 paimta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr.3 (plomba 025180). Ramentas Nr.2 supakuotas į paketą Nr.4. (plomba 025165). Ant grindų, prie ramentų, aptikta sulaužyto ramento atramos minkšta dalis, kuri supakuota į voką Nr.5 (plomba 025164). Toliau, palei kairę sieną, yra lentyna, ant kurios kaba drabužiai ir yra įvairūs daiktai. Toliau, palei kairę sieną, yra lova. Dešinėje pusėje nuo įėjimo durų yra sieninė spinta, kurioje yra indai. Spintos dešiniosios duris stovi atskirai nuo spintos. Ant jų aptiktos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr.6 (plomba 025179). Toliau, palei dešinę sieną, yra spintelė, ant kurios yra nešvarūs indai ir prie kurios, ant grindų, yra plastikiniai kibirai. Toliau yra lova, ant kurios yra patalinė ir drabužiai, ir stalas, ant kurio yra televizorius, nešvarūs indai, laikrodžiai, dokumentai ir kiti įvairūs daiktai. Kitų pėdsakų, ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, nukreiptų į įvykio vietą, nepastebėta. Po apžiūros buto įėjimo duris yra užrakintos su raktu, kuris supakuotas į voką Nr.7 (plomba 025167). Buto įėjimo duris užplombuotos plomba Nr. 025168 (t. 1. b.l. 14-41).

Įvykių vietoje buvusių pareigūnų Body kamerų įrašų vaizdo/garso įrašo data ir laikas sutampa su realiu laiku. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20240414-215151UTC+0300(1)“, nustatyta, jog vaizdo įrašo trukmė - 9 minutės 46 sekundės. Vaizdo įraše matomas Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobilis. Iš minėto automobilio išlipa GMP specialistė. GMP specialistė: ,,kur čia eiti reikia?“ Policijos pareigūnas: ,,į galą.“ Įraše matomas policijos pareigūnas, kuris prieina prie namo, užeina į daugiabutį namą. Policijos pareigūnas pasisveikina. Policijos pareigūnas: ,,o vyras kur?“ Balsas:,, va sėdi čia.“ Policijos pareigūnas: ,,kas pasidarė čia?“ Balsas: ,,nukrito ir nukrito“. Policijos pareigūnas: ,,visa mėlyna, kaip ji galėjo nukristi?“. GMP specialistė: ,,O Jėzus, kada jinai čia nukrito?“ Liudytoja R. R.: ,,jis atėjo ir pasakė, kad negyva.“ J. R.: ,,mes skambinome, čia ne vienas kartas, jinai nevažiuodavo.“ Įraše matomi GMP specialistai. GMP specialistė: ,,atšalus jinai biški.“ GMP specialistė užduoda klausimą G. K.: ,,jinai sirgo kažkom?“ G. K.: ,,mažas spaudimas pas ją buvo.“ GMP specialistė: ,,kodėl jinai visa sudaužyta? Kas ją sudaužė?“ G. K.: ,,nežinai.“ GMP specialistė: ,,kiek jinai laiko, va tokia, sutinus visa?“ G. K.: ,,ankščiau eina, griūna jinai“. GMP specialistė: ,,eina griūna, kad tokia subaladota visa?“ G. K.: ,,ne, ne.“ Policijos pareigūnas: ,,galva visa kvadratinė“. GMP specialistė: ,,akis užtinusios, net nesimato akių. Kas ją čia mušė, kas ją čia daužė?“ G. K.: ,,Niekas nedaužė.“ Policijos pareigūnas klausia moters vardo ir pavardės. Moteris atsako, kad J. R.. Liudytoja J. R.: ,,kiek žinau labai, labai mušė“, kaip pradėjau plauti“. Policijos pareigūnas: ,,tai jus ir paskambinote?“ Liudytoja J. R.: ,,jis išėjo ir pasakė seseriai, kad jinai negyva.“ Policijos pareigūnas: ,,kelintu gimimo?“ Liudytoja J. R.: ,,aš?“ Liudytoja J. R. pasako savo gimimo metus. Liudytoja J. R.: ,,jis nenori prisipažinti, suprantat.“ Policijos pareigūnas: ,,tai jis ir nepripažins“. Vaizdo įraše matosi GMP specialistė. GMP specialistė klausia įtariamojo, kas jam galvą prakirto. G. K. atsako, kad nežino. Įtariamasis nerišliai kalbant, aiškina policijos pareigūnui, kur guli dokumentai. Iš buto išeina policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas klausia įtariamojo koks yra jo vardas ir pavardė. Įtariamasis atsako, kad G. K.. Policijos pareigūnas GMP specialistei: ,,buvo čia pranešimų, bet niekada pretenzijų neturėjo.“ GMP specialistė: ,,aiškina, kad virto pati.“ G. K.: ,,mažas spaudimas pas ją buvo, eina ir griūna“. Policijos pareigūnas: ,,ir visa ištinsta nuo griuvimo“. Vaizdo įraše matomas butas, ant grindų guli N. V. lavonas. GMP specialistė apžiūri lavoną. Policijos pareigūnas: ,,sudaužyta?“ Vaizdo įraše matomas G. K.. Tęsiant apžiūrą matomas butas. Policijos pareigūnas išeina į lauką.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ''PSS-20240414-215201UTC+0300" nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė - 05 minutės 37 sekundės. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnas, kuris prieina prie daugiabučio namo. Policijos pareigūnas pasisveikina. Policijos pareigūnas: ,,o vyras kur?“ J. R.:,,va sėdi čia.“ Įraše matome butą, ant grindų guli N. V. lavonas. Policijos pareigūnas: ,,kas pasidarė čia?“ G. K.: ,,nukrito ir nukrito“. Policijos pareigūnas: ,,visa mėlyna, kaip ji galėjo nukristi?“. GMP specialistė: ,,O Jėzus, kada jinai čia nukrito?“ G. K.: ,,prieš pusvalandį.“ Policijos pareigūnas moterims užduoda klausimą, kada jos pastebėjo. Liudytoja R. R.: ,,jis atėjo ir pasakė, kad jinai negyva.“ J. R.: „ jis pusę dienos mušė ją, daužė ją.“ Policijos pareigūnas: ,,ko ankščiau nepaskambinote?“ J. R.: ,,mes skambinome, čia ne vienas kartas buvo, niekas nereagavo.“ Policijos pareigūnas klausė, ar niekas neatvažiuodavo. Liudytoja R. R.: ,,ne, jinai nevažiuodavo.“ Policijos pareigūnas: ,,pretenzijų neturėjo.“ R. R.: ,,sako: ,,neturiu“. J. R.: ,,jis ją mušė“. Balsas: ,,sutinus galva visa.“ J. R.: ,,būtų nevažiavusi, vėl tą pati būdavo“. Liudytoja J. R.: ,,jis išlindo ir pasakė“. Policijos pareigūnas: ,,senokai, čia viskas nutiko.“ Liudytoja J. R.:,, tai jis pasakysiu, kažkur nuo kokių trijų valandų va šitaip, dienos.“ Policijos pareigūnas kviečia budėtoją. Įraše girdisi GMP specialistės balsas. Policijos pareigūnas užeina į butą, ieško asmens dokumento. Įraše girdisi GMP specialistės balsas. Įraše matomas G. K., kuris nurodo, kad ji šiaip nugriuvo. Policijos pareigūnas prašo jo atsisėsti. Įraše matoma GMP specialistės ir policijos pareigūnas, bei G. K.. Policijos pareigūnas klausia įtariamojo koks yra jo vardas ir pavardė. Įtariamasis atsako, kad G. K.. Policijos pareigūnas prašo įtariamojo atsisėsti. GMP specialistės: ,,pensininkai įtaria, kad vyras muša savo žmoną“. Policijos pareigūnas: ,,buvo čia pranešimų, sako, kad niekada pretenzijų neturėdavo.“ GMP specialistė: ,,nubrozdinimas, atsisako vykti į ligoninę, aiškina, kad virto pati.“ Policijos pareigūnas: ,,sustingus, tai nuo pietų ją čia ,,dubasino.“ GMP specialistė: ,,jinai visą šalta jau.“ GMP specialistė: ,,čia kaimynai pamatė dabar, ar jis išėjo?“ Policijos pareigūnas: ,,jis išėjo dabar ir pasakė kaimynams.“ Policijos pareigūnas išeina į lauką. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b.l. 82-86).

2024-04-15 lavono apžiūros protokole Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Vilniaus skyriaus ekspertas nurodė, kad:

Lavonas rastas gulintis ant kairio šono. Rankos ir kojos sulenktos per sąnarius. Lavonas aprengtas rožiniu sportiniu megztiniu, rudais marškinėliais, mėlynomis tampriomis kelnėmis. Apžiūrėjus, veido dešinėje, dešinio antakio srityje yra 2x4,5 cm dydžio, vidutinio intensyvumo tamsiai violetinė poodinė kraujosruva. Analogiškos kraujosruvos: 3x3 dešinio skruosto centrinėje dalyje, 5 cm. dešiniau vidurinės linijos; 4x5 cm apatinio žandikaulio krašto srityje, 2 cm nuo vidurio linijos; 2,5X1,2 cm, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, 9 cm nuo vidurinės linijos.

Galvos plaukuotosios dalies dešinėje 4 cm dešiniau vidurinės linijos, 8 cm aukščiau antakių linijos yra 2,7x1,2 rausvas odos nubrozdinimas, dugnu esančiu žemiau aplinkinės odos lygio pasidengęs šlapiuojančiu krauju. Analogiški odos nubrozdinimai: 1,5x0,5 dešinės ausies kramslyje; 3,5x1, 2 apatinio žandikaulio dešinio krašto, viso ilgio projekcijoje.

Nugaros dešinėje, juosmens srityje, yra 13x4 tamsi violetinė poodinė kraujosruva, kiek pageltusiais pakraščiais. Analogiška poodinė kraujosruva, 8x2 cm dydžio kairio juosmens srityje.

Pakaušio dešinėje,4 cm aukščiau išorinio pakauškaulio gumburo, 3 cm dešiniau vidurinės linijos yra 2.3 cm ilgio žaizda, nelygiais kraštais ir audiniu tilteliais galuose.

Dešinio žasto, viršutinio trečdalio srityje, jaučiamas patologinis paslankumas, girdisi lūžgalių krepeticija.

Lavondėmių trečioji stadija, kairiame šone, menko intensyvumo, violetines spalvos. Sustingimas stiprus visuose, įprastai tiriamuose raumenų grupėse. Tiesiosios žarnos temperatūra 00.50 val. 23,4 laipsniai pagal celcijų, aplinkos temperatūra - 13 C laipsnių. PO 30 min 22,4 C.

Tikėtina mirties priežastis dauginiai intrakranijiniai sužalojimai arba riebalinė embolija dėl dešinio žąstikaulio lūžio (1 t., b.l. 42-45).

Tai, kad N. V. nustatyti sužalojimai, dėl kurių ji mirė, buvo smurtiniai, patvirtina ir

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M567/2023(01), kurioje nurodyta, kad remiantis N. V., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo, lavono teismo medicinos tyrimu, laboratorinių tyrimų duomenimis bei atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada:

1. N. V. lavono tyrimo metu rasti šie sužalojimai: daugybinės poodinės ir intradermalinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais veide, galvos plaukuotoje dalyje, kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, aštuonios muštinės žaizdos veide iš abiejų ausų kaušeliuose, dešinio ausies kaušelio kremzlės lūžis, devynios muštinės žaizdos pakaušyje, dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžis, dešinės pusės IV, V, VI viengubi šonkaulių lūžiai, subarachnoidinės kraujosruvos galvos smegenų kaktinėse skiltyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, apie 70-80 trauminių poveikių.

2. Odos nubrozdinimas pilve ir poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryti 3-7 parų laikotarpyje iki mirties. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ne daugiau kaip 1 paros laikotarpyje iki mirties.

3. Pailgos formos kraujosruvos su prašviesėjimais centre ir linijiniais bei puslankio formos nubrozdinimais galėjo būti padarytos pailgu, cilindro formos, kietu-buku daiktu.

4. Sužalojimai, dėl sukelto kraujavimo ir riebalinės embolijos, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 6.6.15 punktas).

5. N. V. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio šiais sužalojimais: daugybinės poodinės ir intradermalinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais veide, galvos plaukuotoje dalyje, kakle, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, aštuonios muštinės žaizdos veide ir abiejų ausų kaušeliuose, dešinio ausies kaušelio kremzlės lūžis, devynios muštinės žaizdos pakaušyje, dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžis, dešinės pusės IV, V, VI viengubi šonkaulių lūžiai, subarachnoidinės kraujosruvos galvos smegenų kaktinėse skiltyse. Sužalojimai sukėlė išorinį ir vidinį kraujavimą bei plaučių kraujagyslių riebalinę emboliją (1 t., b.l. 53-60).

Nors G. K. teisme savo kaltę neigė, tačiau iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos J. R. parodymų, matyti, jog 2024-04-14 G. K. nuo 15 val. iki 21 val. smurtavo prieš nukentėjusiąją N. V.. Liudytoja J. R. nurodė, jog įvykio dieną jokių pašalinių asmenų pas G. K. ir N. V. atėję nebuvo, nes tikrai ji tai būtų pastebėjusi. Tokių asmenų nenurodė ir pats G. K.. Iš liudytojų J. R., R. R., V. B. parodymų matyti, jog G. K. išgėręs nuolat smurtaudavo prieš savo žmoną, G. K. patvirtino jog jis jau kelias dienas (nuo 2024-04-12) gėrė. G. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio (2024-04-15), parodymų patikrinimo metu duoti paaiškinimai, iš esmės sutampa su liudytojų parodymais dėl 2024-04-14 ilgalaikio (apie 6 valandas) smurtavimo prieš N. V., todėl šiais parodymais teismas ir remiasi, o G. K. parodymus teisme laiko jo gynybos versija, kuri yra atmetama. Atmetami ir G. K. parodymai, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tiek apklausos, tiek parodymų patikrinimo vietoje yra iškraipyti, neteisingai/melagingai užrašyti, neatspindi kaltinamojo parodymų. Teismas sutinka su gynėjo nuomone, kad šie parodymai yra užrašyti pernelyg sklandžiai lyginant su G. K. kalbėjimo maniera, tačiau šiuose veiksmuose dalyvavo gynėjas, todėl netikėti jų turiniu teismas neturi pagrindo.

G. K. byloje kaltinimas pagal BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 punktus dėl šeimos nario itin žiauraus nužudymo. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką, teismas privalo įvertinti visus kaltinamajam inkriminuojamus nusikalstamos veikos požymius ir motyvuotai dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi kaltinamajam inkriminuoti nusikalstamą veiką – nužudymą kvalifikuojantys požymiai, teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino.

G. K. teisme patvirtino, jog su N. V. kartu gyveno 28-29 metus, o 2020 metais susituokė. Nors butas buvo įformintas nukentėjusiosios vardu, tačiau tiek G. K., tiek liudytojais apklausti kaimynai J. R., R. R., V. B. patvirtino, kad jie ilgą laiką gyveno kartu, be to bute rasti tiek nužudytosios, tiek ir kaltinamojo asmens dokumentai, rūbai, kitai daiktai, iš 2020-11-09 nuosprendžio (2 t., b.l. 40- 46) matyti, jog R. K. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl 2019-11-14 ir 2020-02-13 smurtavimo prieš savo šeimos narį – N. V. (nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo), todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagrįstai šioje byloje R. K. ir N. V. laikytini sutuoktiniais, o kaltinamojo veiksmai, baudžiamosios teisės prasme, vertinami, kaip padaryti prieš savo šeimos narį (BK 129 str. 2 d. 3 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas ir nužudymo itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.) požymis. Bendrai, N. V. lavono tyrimo metu buvo nustatyta, kad jai yra padaryti sužalojimai 70-80 trauminiais poveikiais, iš esmės būdingais kito asmens padaromiems sužalojimams.

Byloje apklausti liudytojai patvirtino nevienkartinius kaltinamojo smurtavimo prieš nukentėjusiąją faktus, kaip jau minėta aukščiau, iš liudytojos J. R. parodymų matyti, jog įvykio dieną (2024-04-14) smurto/mušimo garsus ji girdėjo nuo 15 val., kurie nutilo apie 21 val., kad tuo metu nukentėjusioji prašė baigti, nemušti.

Tai, kad būtent kaltinamasis mirtinai sumušė nukentėjusiąją, kolegijos vertinimu, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija specialisto išvados Nr. S197/2024(01).

Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti ramentai, nuoplovos nuo įvairių buities daiktų (1 t., b.l. 14-16), o 2024-04-15 asmens kratos metu iš G. K. paimti jo viršutiniai rūbai - žalios palvos striukė, žali marškinėliai be rankovių, pilkos treninginės kelnės (1 t., b.l. 125-129).

1. Nuoplovose nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų ant sulaužyto ramento Nr.1 (1mėg.), ramento Nr.2 (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas G. K. DNR profilis su 99,99999999999999999997896 tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo raudonos spalvos dėmių, aptiktų ant spintos durų (3 mėg.), sulaužyto ramento Nr.1 5 mėg., ramento Nr.2 (6 mėg.), pilkų sportinių kelnių (7,8 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas N. V. DNR profilis su 99,99999999999999999999684 tikimybe.

3. Ant marškinėlių (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas mišrus N. V. ir G. K. DNR profilis su 1090 tūkstančių milijardų karių didesne tikimybe, nei tikimybė kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

4. Ant ramento atramos minkštos dalies (4 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, DNR profilio, tinkančio asmens identifikavimui, negauta. 5. Ant pilkų sportinių kelnių (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas, DNR profilio, tinkančio asmens identifikavimui, negauta.

5. Ant pilkų sportinių kelnių (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas, DNR profilio, tinkančio asmens indentifikavimui, negauta.

6. Ant striukės dėmių ir sutepimų, tinkančių asmens identifikavimui, nerasta (t. 1, b.l. 67-77).

Nors kaltinamasis teisme neigia mušęs nukentėjusiąją kumščiais, ramentu, nurodydamas, kad negalėtų pastovėti, vienok, teismas tiki jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie nukentėjusiosios mušimą, juo labiau, kad ant ramento buvo rasta N. V. kraujo, o 2024-04-23 specialisto išvadoje Nr. G1145/2024(01) be kitų konstatuoti sužalojimai rankose/plaštakose pačiam G. K.. Teismo vidinį įsitikinimą ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu stiprina ir tai, jog ir iš 2020-11-09 nuosprendžio (2 t., b.l. 40- 46) matyti, jog R. K. prieš N. V. yra smurtavęs suduodamas jai tiek kumščiais, tiek ir ramentais.

Padarytų sužalojimų kiekis, naudoti įrankiai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Iš liudytojų parodymų matyti, jog prieš nukentėjusiąją buvo nuolat smurtaujama, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai buvo suduota daugybė smūgių, panaudotos kelios priemonės (kumščiai, ramentai), o smūgių ir padarytų sužalojimų lokalizacija - visame kūne. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusioji mirė nuo kūno sumušimo, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

Padarytų sužalojimų lokalizacija (iš esmės visame kūne), tiek pačių sužalojimų pobūdis – daugybinių smūgių (kaltinamas 70 – inkriminuotas mažiausias specialisto nustatytų smūgių skaičius) sudavimas tiek rankomis, tiek ramentais, padarytų sužalojimų kiekis, jų lokalizacijos visame kūne, daugybiniai kaulų lūžiai, smurtinių veiksmų tęsimasis ilgą laiką (apie 6 valandas), ką patvirtina ir specialisto išvada, kad pastarajai buvo padaryta 70-80 trauminių poveikių, kad ji mirė nuo kūno sumušimo (1 t., b.l. 53-60), liudytojų parodymai, leidžia teismui teigti, jog nukentėjusioji mirė kęsdama dideles kančias, t. y., kad ji buvo nužudyta itin žiauriai, todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas.

Nors 2024-04-23 specialisto išvadoje Nr. G1145/2024(01) nurodyta, jog 2024-04-15 03.30 G. K. buvo apžiūrėtas ir jam nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje, nubrozdinimas dešiniame žaste su aplinkine kraujosruva, odos nubrozdinimai kairės plaštakos II ir V pirštuose, kairės plaštakos, V delnakaulio nugarinio paviršiaus projekcijoje. Jie padaryti 12-36 val. laikotarpyje iki apžiūros (1 t., b.l. 172-177), tačiau aplinkybių, kad kaltinamajam būtų reikėję nuo ko nors gintis, R. K. nenurodo, todėl tai, jog ir pačiam R. K. buvo konstatuoti sužalojimai, kaltinamojo veiksmų baudžiamumo nešalina ir/ar jo nepanaikina. Byloje nėra duomenų kad N. V. ar kas kitas būtų užpuolęs kaltinamąjį, atvirkščiai buto, kuriame gyveno R. K. ir N. V. kaimynai nurodo, jog moteris nuolat kentėjo nuo kaltinamojo smurto ir dėl to nesiskųsdavo.

2024-04-14 23.03 val. sulaikyto G. K. kraujyje rasta 2,44 proc. alkoholio (t. 1, b.l. 130-132), visgi, teismo nuomone, šie alkotesterio duomenys, neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis dėl girtumo negalėjo suprasti/suvokti savo veiksmų, atvirkščiai, iš liudytojų parodymų matyti, jog G. K., gavęs išmokas, nuolat ir ilgalaikiai girtaudavo, o išgėręs darydavosi agresyvus savo sutuoktinės atžvilgiu, ją mušdavo. Pastaroji nuolat buvo užtinusi, nusėta mėlynėmis.

Taigi jokių R. K. atsakomybę šalinančių aplinkybių bylojo nenustatyta, o esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, dėl kurių ši mirė. Duomenų, kad kaltinamasis įvykio metu būtų buvęs blaivus, o alkoholį būtų vartojęs po N. V. nužudymo – nėra. Atvirkščiai tiek pats kaltinamasis, tiek kaltinamojo kaimynai liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis nuolat, tame tarpe ir įvykio dieną, gėrė, o išgėręs nuolat (tame tarpe ir įvykio dieną) smurtaudavo prieš N. V.. Kolegijos vertinimu, tarp kaltinamojo R. K. veiksmų ir įvykusių pasekmių nukentėjusiosios N. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir R. K. veiksmai pagal pasekmes kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 punktus.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

G. K. anksčiau teistas 2 kartus už smurtinius nusikaltimus, yra baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 20-46 ), ankstesnis teismo nuosprendis (2022-11-09) patvirtina, kad jis ir anksčiau ne kartą yra smurtavęs prie nukentėjusiąją N. V. (2 t., b.l. 40-46). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. 89TPK-185/2024 nurodyta, kad skirti G. K. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b.l. 57). Taigi, G. K. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamas tiek dėl amžiaus, tiek dėl savo psichinės būklės.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Iš liudytojų parodymų matyti, jog jo agresiją smurtauti prieš nukentėjusiąją lėmė ir jo apsvaigimas nuo alkoholio. Pats G. K. patvirtino, jog prieš nusikaltimą jis jau keletą dienų vartojo alkoholį. Iš byloje esančios medžiagos, tiek G. K., tiek liudytojo V. B. parodymų matyti, jog ir nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs, tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2024-04-14 23.03 val. (t. 1, b.l. 130-132) sulaikius kaltinamąjį buvo nustatytas 2,44 prom. girtumas, todėl, kolegijos nuomone, G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to jis yra teistas už smurtą, tame tarpe ir prieš savo žmoną – N. V., todėl laikytina, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

BK 129 str. 2 d. numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (ankstesnius teistumus bei paskirtas bausmes, kurios teigiamos įtakos kaltinamojo veiksmams nepadarė, taip pat tai, kad veika padaryta prieš moterį – šeimos narę – kuri negalėjo efektyviai pasipriešinti, žalodamas nukentėjusiąją iš esmės be priežasties, ją mušė ne tik rankomis, bet ir ramentu, nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. itin žiauriai), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nužudymą skiriant sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2024-04-14 (t. 1, b.l. 112-115) iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina ir vykdytinas nuosprendis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

3 nuoplovos, sulaužytas ramentas Nr.1., ramentas Nr.2., ramento atramos minkšta dalis, raktas nuo buto įėjimo durų, striukė žalios spalvos, žali marškinėliai be rankovių, pilkos spalvos treninginės kelnės laikinai perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus patalpas (nurodyta kaltinamajame akte, akto ir/ar kvito byloje nėra), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Dėl išlaidų už advokatų teisines paslaugas apmokėjimo

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 str. 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Gynėjo dalyvavimas teisminiame procese buvo būtinas, nes kaltinamajam viso proceso metu buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, įtarimai/kaltinimai pareikšti dėl nusikaltimo, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 str. 1 d. 5 ir 7 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 4045,8 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo advokatui teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam pirmosios instancijos teisme.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Prašomų priteisti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistasis turto neturi ir neturėjo materialinės galimybės pas sau pasikviesti pasirinktą gynėją, yra neįgalus, o kaltinamojo gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas - atmestini.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo nėra.

Civilinio ieškinio nėra.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 p. ir paskirti jam laisvės atėmimą 14 metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2024-04-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

3 nuoplovas, sulaužytą ramentą Nr.1., ramentą Nr.2., ramento atramos minkštą dalį., raktą nuo buto įėjimo durų, žalios spalvos striukę, žalius marškinėlius be rankovių, pilkos spalvos treningines kelnes, laikinai perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus patalpas (nurodyta kaltinamajame akte, akto ir/ar kvito byloje nėra), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas apmokėjimo – atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.