Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2013-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-564/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-17
Bylos Nr.
2K-564/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Masiokas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Vladislovas Ranonis (pran.)
Civilinis ieškovas
J. P.
Nukentėjusysis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–564/2013Teisminio proceso Nr. 1-63-2-00039-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,nukentėjusiosios atstovui S. D.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovo advokato S. D. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutarties.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių ir 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, kuri Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeičiama į 90 parų laisvės atėmimą. Galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dvejiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys atmestas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. P. atstovo apeliacinis skundas atmestas. Priteista iš V. M. 1000 Lt J. P. už advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2008 m. spalio 15 d. nuvykęs pas nukentėjusiąją ūkininkę J. P., gyvenančią Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), UAB „V“ vardu su ūkininke J. P. sudarė ir pats pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-9 dėl prekių – naudoto arkinio sandėlio metalo konstrukcijų 18x40x9,5 m su nauja profiliuota skarda 0,5 mm storio pardavimo (bendra prekių kaina 106 200 Lt) ir UAB „V“ vardu išrašęs J. P. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą VRK Nr. 00050 nurodė jai pervesti į bendrovės UAB „V“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tuometiniame AB banke „Hansabankas“ 30 000 Lt avansą už perkamas prekes; gavęs minėtus pinigus jis sutarties su J. P. nevykdė, užsakytų prekių nepristatė, pinigų nukentėjusiajai J. P. negražino ir taip, panaudodamas apgaulę, pasinaudodamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą turtą – 30 000 Lt, priklausiusių nukentėjusiajai J. P.

Taip pat V. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovas advokatas S. D. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį ir tenkinti civilinį ieškinį, priteisti iš nuteistojo V. M. J. P. 30 000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir išlaidas už advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme.

Kasatoriai teigia, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalį, nes civilinis atsakovas šioje baudžiamojoje byloje (V. M.) ir atsakovas anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-306-753/2009) (UAB „V“) yra skirtingi civilinės atsakomybės subjektai, kurių atsakomybės pagrindai skiriasi: UAB „V“ atsakomybė yra sutartinė ir kildinama iš J. P. ir UAB „V“ sutartinių santykių, tuo tarpu civilinio atsakovo šioje baudžiamojoje byloje atsakomybė yra deliktinė ir kildinama iš V. M. nusikaltimu padarytos žalos.

Skunde pažymima, kad teismas būtų turėjęs pagrindą atmesti J. P. civilinį ieškinį tik tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, jog prievolė, kilusi iš konkretaus civilinio teisinio santykio, jau yra pasibaigusi, t. y. kad nors nusikaltimas ir yra padarytas, tačiau nėra nustatyta žala, kaip viena privalomų civilinės atsakomybės sąlygų.

Kasatoriai mano, kad įmonė, iš kurios yra priteista skola, turi galimybę prašyti atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje remdamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiam teismui priimant sprendimą, t. y. kad žalą J. P. patyrė dėl V. M. padaryto nusikaltimo. Tuo tarpu atmetus civilinį ieškinį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė (nukentėjusioji) nebeturi jokių teisinių galimybių apginti savo pažeistas teises dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, o žalą padaręs asmuo išvengia civilinės atsakomybės.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. P. patyrė ne tik jos civiliniame ieškinyje nurodytą žalą, bet ir papildomą turtinę bei neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais dėl prarasto turto. Be to, dėl išieškojimo iš atsakovo civilinėje byloje negalimumo nukentėjusioji J. P. patyrė dar 623,86 Lt žalą (vykdymo išlaidas), kurių antstolis negalėjo išieškoti iš nemokaus atsakovo UAB „V“.

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažeidė BPK 332 straipsnio 1 ir 5 dalis, nes nenurodė išsamių skundo atmetimo motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. atstovo advokato S. D. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį dėl nuteistojo V. M. nusikalstama veika (sukčiavimu) padarytos turtinės žalos atlyginimo, argumentuodamas tuo, kad ta pati suma yra priteista iš UAB „V“ ir antrą kartą ją priteisti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tais pačiais argumentais atmetė nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą. Su tokiais teismų argumentais ir priimtu sprendimu negalima sutikti, nes jie prieštarauja įstatymo nuostatoms.

Nuteistasis V. M., kaip UAB „V“ direktorius, padarė žalą nukentėjusiajai eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas, todėl pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalį UAB „V“ yra už tai atsakinga.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiline ieškove ir pareiškė ieškinį dėl jai padarytos ir neatlygintos 30000 Lt turtinės žalos. UAB „V“ nebuvo įtraukta į bylą kaip civilinis atsakovas ir joje nedalyvavo. Taigi, pagal baudžiamosios bylos duomenis, nukentėjusiajai J. P. padarytą žalą privalo atlyginti nuteistasis V. M.

BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Būtent civilinio proceso normomis privalėjo vadovautis teismai, spręsdami klausimą dėl teismo išnagrinėtos civilinės bylos ir joje priimto sprendimo reikšmės baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio išsprendimui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu J. P. ieškinys atsakovui UAB „V“ dėl 30 000 Lt avanso grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų patenkintas tuo pagrindu, kad UAB „V“ neįvykdė pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtos prievolės perduoti jai arkinio sandėlio metalo konstrukciją su nauja profiliuota cinko skarda. Taigi ieškinys buvo pareikštas ne tuo pačiu pagrindu ir ne tam pačiam asmeniui, kaip baudžiamojoje byloje. Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkte numatytas bylos nutraukimo (o ne ieškinio atmetimo) pagrindas, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šiuo atveju negali būti taikomas. Baudžiamojoje byloje ieškinys pareikštas ne UAB „V“, o nuteistajam V. M., t. y. kitam asmeniui, ir kitu pagrindu – dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kita vertus, pagal bylos duomenis, teismo sprendimas civilinėje byloje neįvykdytas, nes UAB „V“ neturi turto ar lėšų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas šią nuosprendžio dalį teisinga, pažeidė nurodytas baudžiamojo proceso normas ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Tuo pačiu nebuvo užtikrinta BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta nukentėjusiojo teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Baudžiamajame procese ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, todėl su šia žala susiję kasatoriaus argumentai nenagrinėjami. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Patirtų vykdymo išlaidų civilinėje byloje kompensavimas ir kasatoriaus samprotavimai dėl galimų tolesnių sprendimų toje byloje taip pat nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

Tarp nuteistojo V. M. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosios J. P. patirtos 30000 Lt turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, ši suma priteistina iš nuteistojo, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Tenkinant nukentėjusiosios atstovo kasacinį skundą, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas iš nuteistojo V. M. išieškotinos nukentėjusiosios J. P. turėtos išlaidos kasacinės instancijos teisme dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį.

Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 30 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 800 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Vytautas MasiokasTomas ŠeškauskasVladislovas Ranonis