Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-26 · Byla Nr. ATP-550-255/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
ATP-550-255/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01783-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-550-255/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01783-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. (perkvalifikuota) ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. S. P. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. kovo 26 d., apie 18.50 val., vairuodamas transporto priemonę Chevrolet Corvete, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Minijos/ Kuosų g., Klaipėdoje, apsisukinėdamas reguliuojamoje sankryžoje didino greitį, automobilis pradėjo suktis, ant kelio dangos palikdamas ratų žymes, iš ratų kylant dūmams. Pažeidėjas, nemažindamas greičio važiavo toliau iš antros eismo juostos į pirmą, ant kelio dangos palikdamas juodas ratų žymes, tuo keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Iš vairuotojo veiksmų nustatė, kad jis tai darė norėdamas tyčia įžeisti kitus eismo dalyvius, sukeldamas jiems realų pavojų. Savo veiksmais aiškiai parodė nepagarbą visuomenei, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.. Šį nutarimą S. P. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. priėmė nutartį, kuria S. P. skundas netenkintas.

Šalies argumentai

S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas iš bylos medžiagos, surinktų įrodymų, pažeidėjo ir pareigūnų paaiškinimų nustatė ir padarė išvadą, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.. Apeliantas pažymi, kad pažeidimo, už kurį jis traukiamas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. S. P. akcentuoja, kad surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole net neužsimenama apie tai, kad minėtu protokole laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, vienu metu ar paeiliui jis padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o tai savo ruožtu rodo, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 124² str. 1 d. požymių. Be to, nei protokole, nei nutarime visiškai nėra nurodyta, kas liudija jo neva padaryto administracinio teisės pažeidimo faktą, kas dėl to nukentėjo ir kokius (kuriuos) eismo dalyvius privertė staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad jis yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus. Pasak S. P., vadovaujantis jau minėta teismų praktika, tai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 124² str. 1 d..

Apeliantas pažymi, kad jis neneigė, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje ir netgi patikslino įvykio vietą, kuri administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta neteisingai, ir vairavo automobilį, paaiškino, kad privažiavus Minijos- Varnėnų-Agluonos gatvių sankryžą, esant leidžiamam šviesoforo signalui, jis šioje sankryžoje apsisuko. Neįvertinęs automobilio variklio galingumo per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą, ko pasekojei, po šio veiksmo, automobilio ratai prasisuko ir galimai iš po ratų iškilo dūmai. Pasak S. P., tuo metu aplinkui nebuvo jokių automobilių ir žmonių, kuriems jo vairuojamas automobilis būtų galėjęs kelti pavojų ar grėsti jų saugumui. Apeliantas nurodo, kad teismas tokią jo išdėstytą poziciją vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažeidėjo manymu, teismas taip teigdamas turėjo nurodyti to motyvus ir argumentus, tačiau pirmos instancijos teismas to nepadarė. Teismas taip pat nemotyvavo savo išvados, kad pažeidimas padarytas darbo dieną 18.50 val., kai eismas būna vis dar intensyvus. Apelianto manymu, teismas be pagrindo atmetė jo teiginį, kad manevro metu nebuvo automobilių, kuriems jo vairuojama transporto priemonė būtų galėjusi kelti pavojų, nurodydamas, kad pirminiame 2013 m. kovo 3 d. paaiškinime pažeidėjas nurodė, kad norėdamas apsisukti reguliuojamoje sankryžoje, praleido automobilį ir pradėjo manevrą, o kad gatvėje buvo ir kitų transporto priemonių patvirtino ir policijos pareigūnas. Pasak S. P., tokie jo parodymai kaip tik patvirtina, kad jis prieš darydamas manevrą, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes praleido automobilį. O tai, kad policijos pareigūnas nurodė, jog buvo gatvėje kitų transporto priemonių, turi patvirtinti faktiniai duomenys, tai yra kokie automobiliai, kurioje vietoje ir pan. Apeliantas nurodo, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime visiškai nėra nurodyta, kas liudija jo padaryto administracinio teisės pažeidimo faktą, kas dėl to nukentėjo ir kokius (kuriuos) eismo dalyvius privertė staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų jo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pasak pažeidėjo, jo veiksmai truko labai trumpai, automobilio ratai prasisuko tik vieną kartą, jie nesitęsė ir jo veiksmai neturi pakartotinumo požymių, todėl daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta visų ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą kvalifikuojančių požymių, todėl buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, prašo atkreipti dėmesį, kad už Kelių eismo tiesyklių pažeidimus šis asmuo yra baustas 16 kartų, o padarytas pažeidimas- vienas iš pavojingiausių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

S. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, kuriame įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo. S. P. tiek savo paaiškinime (b. l. 16), tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu apylinkės teisme (b. l. 34-36) parodė, kad darė manevrą, apsisukinėjo, neįvertino mašinos galingumo, ratai prasisuko, mašina slydo. Šių aplinkybių apeliantas neneigia, tačiau nesutinka, kad tai darė tyčia, sukeldamas pavojų aplinkiniams. Priešingai jo parodymams, vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 13) ir patrulio V. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 14) nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu duoti vyriausiojo patrulio R. V. parodymai (b. l. 35) patvirtina, jog sankryžoje pastebėjo apsisukinėjantį automobilį, kuris chuliganiškai vairuodamas didino greitį, automobilis pardėjo suktis ant kelio dangos palikdamas juodas ratų žymes, iš ratų kilo dūmai, be to, vairuotojas nemažindamas greičio važiavo toliau iš antros juostos į pirmą ant kelio dangos palikdamas juodas padangų žymes, taip keldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumu. Padangų juodas žymes ant kelio patvirtina byloje esančios nuotraukos ( b. l. 10-11). Be to, S. P. pasirašydamas asmens pasiaiškinimą (b. l. 10) su pažeidimu sutiko, nurodė, kad darydamas manevrą neįvertino automobilio galios, galisi. Minėtų pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes, sutampa su bylos medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai patvirtina ir pareigūnas R. V. teismo posėdžio metu paaiškindamas, kad jie tik surašė protokolą, nupaveikslavo asfaltą ir nurodė, kad protokolą nagrinės kitas pareigūnas Šermukšnių g., be to nurodė, kad šį asmenį matė pirmą kartą, o apie kitus jo pažeidimus nieko nežino (b. l. 35).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22.1. punkte nurodyta, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti (Žin. 2011, Nr. 96-4537). Policijos pareigūnai pamatę, kaip sankryžoje apsisukinėja automobilis Chevrolet Corvette nemažindamas greičio pardėjo slysti, palikdamas juodas padangų žymes ant kelio, nemažindamas greičio rikiavosi iš antros juosto į pirmą taip sukeldamas pavojų eismo dalyviams, todėl automobilis buvo nedelsiant sustabdytas. Tai leidžia daryti išvadą, jog S. P. vairavo automobilį neatsargiai, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, asmenų ir jų turto saugumui. Pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad <...> chuliganiškai vairuodamas didino greitį <...>, <...> nemažindamas greičio važiavo toliau <...>. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai pagrįstai stabdė automobilį, nes matė, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, šiuo atveju minėtų taisyklių 4 ir 9 punktus..

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad turi būti nustatytas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, kai tuo tarpu kitų automobilių nebuvo. Įstatymas nenumato, mažiausiai keliems eismo dalyviams turi kilti pavojus dėl pažeidėjo vairavimo. Pats S. P. nurodo, kad sustojo prie sankryžos praleisti automobilio (b. l. 16), policijos pareigūnas R. V. posėdžio metu nurodė, kad kiti vairuotojai, kurie važiavo prie jų matė įvykį (b. l. 35). Taigi pavojingi S. P. veiksmai kėlė realią grėsmę eismo dalyviams. Apeliantas nurodo, kad turi šešiolikos metų vairavimo stažo, dirba autoservise. Atsižvelgiant į šias apelianto nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. P. privalėjo įvertinti automobilio galingumą ir suprasti, kad neatsakingai valdydamas automobilį galėjo lengvai prarasti transporto priemonės kontrolę, taip sukelti pavojų ne tik sau, bet ir šalia važiavusiam asmeniui. Tai, kad automobilyje buvo ne vienas, patvirtino pats pažeidėjas, nurodydamas, kad draugo paprašytas sukosi važiuoti atgal į centrą (b. l. 34), todėl neabejotina, jog S. P. veika kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad S. P. teiginiai, jog neįvertino automobilio galingumo, todėl automobilis pardėjo slysti, yra tik gynybinė pozicija norint išvengti administracinės atsakomybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. P. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė