Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. Š., nedalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą V. M. atžvilgiu, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. M. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūnės 2019-05-09 nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 481 straipsnio 1-ą dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūnės 2019-05-09 nutarimu (b. l. 6-7) nubaustas už tai, kad 2019-03-15 apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nepilnamečių A. K. ir G. Š. akivaizdoje demonstravo tyrimo metu tiksliai nenustatytos kategorijos ir modelio ginklą, iš kurio vieną kartą iššovė į šuns, buvusio netoliese minėtų nepilnamečių, pusę, tokiais veiksmais išgąsdino netoliese buvusius asmenis ir siekė pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

V. M. paskirta tokia nuobauda - 30 € bauda, jis nubaustas pagal ANK 481 str. 1 d. -už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Paminėto straipsnio 1 d. nurodyta – necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 €.

Nutarime nurodyta, kad nėra V. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

V. M., kadangi nepateikta pagrįstų įrodymų kaltei patvirtinti, skunde prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK (toliau Institucija) atsiliepimą į pateiktą skundą pateikė, atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį Institucija informuota tinkamai. Atsiliepime Institucija nurodė, kad V. M. ir jo žmona buvo apklausti tikrinant V. M. pareiškimą, dėl kurio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo apklausti V. M. ir S. M., kuri nurodė, kad paskambinus kaimynei jos vyro kambaryje nebuvo, ji išėjo į lauką ir perdavė telefoną vyrui, tą patį patvirtino ir V. M., nors skunde teigia, kad nebuvo iš namų išėjęs. Institucija nesutinka su V. M. skundu dėl nutarimo panaikinimo ir prašė skundo netenkinti.

V. M. posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su kaltinimu. Tą rytą apie 9 val. buvo namie, kai paskambino I. Š. ir pradėjo plūstis, kaltino jį, kad jos dukrą nušauti norėjo, šovė į jos šunį. Jis tą dieną tik 13 val. išvažiavo iš namų. Su nukentėjusiosios I. Š. vyro tėvu esą kaimynai apie 30 metų, tokio įvykio iš viso nebuvo. Nesutaria su kaimyne I. Š., mažai bendrauja, nežino, kodėl jį vaikai nori apkalbėti. Jis 30 metų turi orinį šautuvą, šautuvas nenaudojamas, tačiau policija nepaima. Kovo 15 d. išėjo į lauką tik kai jam paskambino I. Š.. Apie 13 val. policijai parašė pareiškimą dėl to, kad jį išplūdo I. Š., tačiau tyrimas buvo nutrauktas.

Nukentėjusioji I. Š. posėdžio metu paaiškino, kad kovo 15 d. buvo darbe, o jos dukra buvo namuose, nes sirguliavo. Jai paskambinusi duktė pasakė, kad pabėgo šuo, ji pasakė, kad duktė paieškotų šuns. Gal po 9 val. paskambino duktė ir pasakė, kad rado šunį, ėjo į namus, o prie namų užsipuolė kaimynas V. M., kuris šovė į šuns pusę. Kaimynas grasindamas išėjo ant kelio. Kai jai duktė paskambino, iš balso ji buvo labai išsigandusi. Ji paskambino V. M., atsiliepusi žmona pasakė, kad jis lauke. Kai V. M. buvo perduotas telefonas, ji pasakė, kad negąsdintų vaikų. V. M. ir dabar turi ginklą ir šaudo į palaidus šunis. Tuo metu namuose buvo senelis, duktė ir dukters draugas. Šuo iš viso buvo nutrūkęs tik 3 kartus, šiuo metu nebebūna nepririštas.

Liudytoja G. J., policijos pareigūnė, posėdžio metu paaiškino, kad pagal iškvietimą nuvažiavę į įvykio vietą namuose rado G. Š. ir senelį. Jai buvo paaiškinta, kad G. Š. ieškojo nutrūkusio šuns ir šunį suradusi vedėsi namo. Bėgiojantį šunį pastebėjo kaimynas V. M., kuris šovė į šuns pusę ir įsidėjo ginklą į kišenę. Dar pasakė, kad nušaus šunį. Kai nuėjo pas kaimyną V. M., jo iš pradžių nerado. Vėliau apklausus V. M. pastarasis nurodė, kad G. Š. nebuvo sutikęs, ginklo, telpančio į kišenę, neturi. Išeinant iš namų rūsyje pamatė seną ginklą, tačiau po namus nebuvo leista vaikščioti. Priimant I. Š. pareiškimą jai paskambino V. M. sūnus ir piktinosi pareigūnų darbu.

Liudytoja G. Š. posėdžio metu paaiškino, kad kovo 15 d. ji su draugu A. K. išėjo ieškoti nutrūkusio šuns. Šuniuką rado toli nuo namų ir vedėsi atgal. Grįžtant į namus ėjo ne pro V. M. namus, o iš kitos pusės. Grįžtant su šuniuku sutiko kaimyną V. M., kurį pažįsta. Šuo pribėgo gal 1 m atstumu prie V. M. ir pradėjo staugti. Tada V. M. išsitraukė ginklą ir vieną kartą šovė į šuns pusę. Ji su kaimynu nesikalbėjo, nes labai išsigando ir greitai parėjo į namus. Su V. M. kalbėjo A. K., ji kuo greičiau norėjo pririšti šunį. Tikrai šovė V. M., kurį pažįsta. Tikriausiai kaimynas nepatenkintas palaidais šunimis.

Liudytojas A. K. posėdžio metu paaiškino, kad esąs G. Š. draugas, V. M. pažįsta. Kovo 15 d. buvo atvažiavęs pas draugę G. Š. į (duomenys neskelbtini), jai reikėjo važiuoti į polikliniką. Susiruošę važiuoti pamatė, kad nėra šuns, tai su G. išėjo šuns ieškoti. Netrukus šunį rado ir vedėsi namo, paskui G. šunį nešė, kad būtų greičiau. Netoli G. namų šunį paleido ir šuo nubėgo link nedidelio miškelio. Prie miškelio buvo V. M., o šuo sustojo netoli V. M. ir tris kartus sukaukė. V. M. iššovė į šuns pusę, bet nepataikė, iš kur ištraukė ginklą nematė. Ginklas buvo pistoleto tipo, jis išsigando. G. tuo metu labai išsigando ir greitai ėjo į namus, šuo pribėgo prie jų. Jis paklausė V. M. – ką daro, ar žino, kad negalima šaudyti, ar turi ginklui licenciją. V. M. atsakė, kad viską žino, jis tik gynėsi nuo šuns. Konfliktas vyko ne prie V. M. namų, ką V. M. veikė prie miškelio jis nežino. V. M. jis nieko blogo nepasakė, bet kalbantis ginklo, kuris buvo kišenėje, vamzdis buvo atsuktas į jį. Nurodė, kad šovė V. M., jam nekyla jokių abejonių. Įvykio nesukūrė ir neturėjo jokio tikslo V. M. apkaltinti įvykiu, kurio nebuvo.

Liudytoja S. M., V. M. sutuoktinė, posėdžio metu paaiškino, kad kovo 15 d. apie 9.30 val. paskambino moteris ir pradėjo gąsdinti, jog trečią dieną jos vyras vaikosi skambinusios dukrą su šautuvu. Padavė vyrui telefoną, pasisakė sūnui, nes grasinimas rimtas, sūnus patarė rašyti pareiškimą policijai. Apie 13 val. parašė pareiškimą policijai, vėl paskambino I. Š., kuri juos išplūdo. Apie 16 val. atvažiavo 2 pareigūnės, kurios pasakė, kad jos vyras šovė. Parodė rūsyje buvusį apdulkėjusį šautuvą, kito neturi. Neturi nei žiūronų, nei rūbų, kurie nurodyti vaikų paaiškinimuose. Kai rytą paskambino I. Š., jos vyras buvo virtuvėj. Visą rytą jos vyras iš namų nebuvo išėjęs. Mano, kad vaikai susitarė apkalbėti jos vyrą, nežino, kokio tikslo siekiant reikėjo sukurti tą istoriją.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 str. numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 618 str. nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisingas. Nutarimo skiltyje „pažeidimo esmė“ aiškiai nenurodyta, jog nutarimas priimtas remiantis nepilnamečių liudytojų G. Š. ir A. K. parodymais, tačiau iš paties nutarimo matyti, jog iššauta buvo nepilnamečių akivaizdoje, kitų asmenų nebuvo, todėl darytina išvada, jog pareigūnė rėmėsi liudytojų G. Š. ir A. K. parodymais, o V. M. parodymus vertino kaip siekį išvengti atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju yra ginčas dėl paties įvykio – V. M. nurodė, kad 2019-03-15 apie 9 val. 30 min. G. Š. ir A. K. iš viso nebuvo sutikęs, iš ginklo nešovė, vaikai jį apkalba. Negali nurodyti priežasčių, kodėl, jo nuomone, G. Š. ir A. K. turėtų sugalvoti įvykį su ginklu. Liudytoja S. M. taip pat nurodo, kad tokio įvykio negalėjo būti, nes jos vyras tą dieną iki pietų nebuvo išėjęs iš namų. V. M. nurodė, kad blogai sutaria su kaimyne I. Š., tačiau su I. Š. vyro tėvu, gyvenančiu kartu su I. Š., esantys kaimynai apie 30 metų ir gerai sutariantys.

Teismo nuomone, V. M. teiginiai apie sugalvotą įvykį yra gynybinė versija, tokią versiją, stengdamasi padėti vyrui, palaiko ir V. M. sutuoktinė S. M.. Tyrimo metu V. M. nurodė, kad 2019-03-15 apie 9 val. G. Š. ir vaikiną (A. K.- teismo pastaba) matęs tik pro langą, su vaikais nekonfliktavęs, neturi tokio ginklo ir iš viso nebuvo tą rytą išėjęs už savo kiemo ribų ( b. l. 14-15). Teismas kritiškai vertina V. M. ir S. M. parodymus teismo posėdyje ir jais nesiremia, tokius parodymus laiko siekiu bet kokiu būdu išvengti atsakomybės, nes konfliktai su kaimyne I. Š. tęsiasi senokai, ir ginčas tarp kaimynų tapęs principiniu.

Teismas remiasi nepilnamečių liudytojų G. Š. ir A. K. parodymais.

Liudytojai G. Š. ir A. K. apklausti teismo posėdyje, jie taip pat apklausti liudytojais administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 12-13, 18). Liudytojų G. Š. ir A. K. duoti paaiškinimai tiek teisme, tiek tyrimo metu dėl pagrindinių aplinkybių yra nuoseklūs ir išsamūs nuo pradžių, parodymų nuoseklumas nekelia abejonių tyrimo metu nustatytu faktu, jog V. M. 2019-03-15 apie 9.30 val. šovė į G. Š. šuns pusę, kai šalia buvo G. Š. ir A. K., kurie šūvio buvo stipriai išgąsdinti.

Liudytojas A. K. apklausoje administracinio nusižengimo tyrimo metu nurodė (b. l. 12-13), kad 2019-03-15 rytą buvo pas draugę G.. Kai pastebėjo, kad nutrūkęs šuo, su G. išėjo šuns ieškoti. Radę šunį iš pradžių jį nešė, kai buvo nebetoli G. namų, paleido bėgti. G. šuo pamatė kairėje kelio pusėje už medžių stovintį vyrą ir nubėgo link jo, vyro nepuolė, bet sustojo per keturis žingsnius. Tada vyras iš už nugaros ištraukė ranką su ginklu ir šovė link šuns, ginklas buvo delno dydžio, po šūvio vyras vėl ranką pradėjo laikyti už nugaros. Jis pradėjo kalbėti su vyru dėl tokio elgesio, vyras jam atsakė, jog ginasi nuo šuns. Tuo metu nepažino to vyro, tačiau G. jam pasakė, kad tai jų kaimynas ir gyvena šalia geltoname name. Dėl to įvykio jis labai išsigando.

Posėdžio metu A. K., pažiūrėjęs į V. M. pusę, patvirtino, kad tą dieną link šuns vieną kartą šovė būtent V. M..

Liudytoja G. Š. apklausoje administracinio nusižengimo tyrimo metu nurodė (b. l. 18), kad pabėgusio šuns ieškojo su A. K., suradę su šunimi ėjo link namų. Eidami link namų pastebėjo šalia kelio stovintį vyriškį, prie kurio pribėgo šuo ir pradėjo loti. Tas vyriškis iš kišenės išsitraukė šautuvą, kurį nukreipė į šunį, ir vieną kartą šovė, bet į šunį nepataikė. Ji labai išsigando ir su šunimi greitai grįžo į namus, o jos draugas liko kalbėti su tuo vyriškiu. Tas vyras, kuris šovė į šunį, yra kaimynystėje gyvenantis M., vardo nežino.

Liudytojų A. K. ir G. Š. parodymai nuoseklūs ir vienodi dėl ginklą panaudojusio vyriškio – tai kaimynas V. M., kuris šovė į šuns pusę ir liudytojus tokiu elgesiu labai išgąsdino. Nedideli netikslumai parodymuose neturi lemiamos reikšmės – A. K. nurodė, kad apie 10 val. pastebėjo, jog nėra šuns, G. Š. nurodė, jog apie 9 val. pastebėjo, kad pabėgęs šuo. Esminis dalykas – liudytojai aiškiai patvirtino, kad 2019-03-15 apie 9.30 val. į šuns pusę šovė kaimynas V. M..

Neturi lemiamos reikšmės V. M. nurodomos aplinkybės, kad jis neturi kareiviškos striukės ir žiūronų (A. K. parodymai dėl aprangos), neturi tokio ginklo, pareigūnės tokio ginklo nerado. Tačiau liudytoja policijos pareigūnė posėdžio metu G. J. patvirtino, kad V. M. po namus vaikščioti neleido, tik leido apžiūrėti kitokį orinį ginklą (b. l. 16-17), kai iš pareigūnams nurodytų apie įvykį aplinkybių buvo aišku, jog šauta iš kito ginklo. G. J. posėdžio metu nurodė, kad tarnybiniame pranešime pateikė teisingą informaciją (b. l. 9-10). Tame pranešime nurodyta, kad „bendraujant su G. Š. seneliu K. Š. jis aiškino, kad apie šį įvykį žino tik tiek, kiek papasakojo G. Š., tačiau pats, būdamas namuose, negirdėjo jokio šūvio. Taip pat K. Š. patvirtino, kad kaimynas M. tikrai turi orinį ginklą, nes pats ne kartą yra girdėjęs ir matęs, kaip M. šaudo nedideliu oriniu ginklu į paukščius“.

Posėdžio metu nukentėjusioji I. Š. taip pat patvirtino, kad kaimynas V. M. iki dabar turi ginklą ir šaudo palaidus šunis. Protokole-pareiškime I. Š. nurodė (b. l. 11), kad po incidento su V. M. jos dukra buvo labai išsigandusi, kalbėdama telefonu verkė. Taip pat protokole- pareiškime nurodė, kad vasaros metu yra mačiusi, kaip kaimynas naudojasi oriniu ginklu.

ANK 481 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareigūnė, surašiusi nutarimą, V. M. netinkamą elgesį – vieną šūvį link šuns nepilnamečių G. Š. ir A. K. akivaizdoje- teisingai priskyrė kitiems tyčiniams veiksmams, kurie atlikti viešoje vietoje. Tačiau nutarimo dalyje – „pažeidimo“ esmė“ - nurodyta, kad tokiu elgesiu V. M. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismo manymu, V. M. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl nutarime „pažeidė“ pakeičiama į „siekė pažeisti“. Kai kuriais atvejais toks elgesys su ginklu gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę (BK 284 str. – Viešosios tvarkos pažeidimas), šiuo atveju teismas pritaria nuostatai, kad V. M. taikytina administracinė atsakomybė, todėl pakoreguoja nutarimą.

Kaip minėta, teismas V. M. parodymus vertina kritiškai ir laiko siekimu išvengti administracinės atsakomybės, sutuoktinė S. M. palaiko vyrą. V. M. gynybos argumentas – toks įvykis pilnai vaikų išgalvotas, tačiau negali nurodyti priežasčių, kodėl nepilnamečiams reikėtų jį apkalbėti. Nagrinėjamu atveju aišku – kaimynai V. M. ir I. Š. konfliktuoja jau senokai ir nepalaiko draugiškų kaimyniškų santykių. Galima būtų manyti, kad G. Š. tėvai galėjo paskatinti dukrą G. meluoti ir tokiu būdu keršyti kaimynui už įvairias nuoskaudas. Tačiau nagrinėjamu atveju G. Š. tėvų namuose nebuvo, ji pati paskambino mamai ir tėčiui ir pranešė, jog kaimynas šovė į šunį ir ją bei A. K. labai išgąsdino. Sunkiai įsivaizduojama, kad G. senelis K. Š. galėjo paskatinti anūkę fantazuoti, nes K. Š. su V. M. kaimynai yra virš 30 metų, šiltai apie K. Š. atsiliepia ir V. M.. Nėra jokio motyvo A. K. apkalbėti V. M. – iš pradžių A. K. vyro su ginklu net nepažino, tik netrukus jam G. Š. pasakė, jog tai kaimynas. Be to, pats V. M. nurodė, kad A. K. nepažįstą ir jį kieme pas I. Š. 2019-03-15 matė pirmą kartą. Darytina išvada, kad G. Š. ir A. K. neturėjo motyvo apkalbėti V. M., nors ir stengiasi V. M., motyvuodamas bloga kaimynyste su I. Š., tai įrodyti. Teismas daro išvadą, kad G. Š. su A. K. neapkalba V. M., o G. Š. mamai ir tėčiui telefonu pranešė apie tikrą įvykį, kurio metu buvo stipriai išgąsdinta. G. Š. yra tik 15 metų, tą dieną ji ruošėsi važiuoti į polikliniką, nėra jokių motyvų kurti netikrus įvykius ir apkaltinti kaimyną nebūtais dalykais.

Atmetamas skundo argumentas dėl to, nepilnamečių A. K. ir G. Š. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes paminėti nepilnamečiai yra artimi draugai ir ištisas dienas leidžia (duomenys neskelbtini) kaime esančiame name. Tačiau tiek V. M. nurodė, kad 2019-03-15 A. K. matė pirmą kartą, tiek A. K. nurodė iš pradžių nepažinęs vyriškio, tik posėdžio metu patvirtino, kad tai tas pats vyras, tą dieną turėjęs ginklą. Nepaaiškinama logiškai – koks tikslas A. K. apkalbėti praktiškai nepažįstamą žmogų. Be to, G. Š. iš tėvų pokalbių gal ir galėjo žinoti apie konfliktus su kaimynu, tačiau A. K. yra visiškai nesusijęs su ginčais tarp kaimynų ir neturi jokio tikslo meluoti. Nėra jokio pagrindo manyti, kad A. K. ir G. Š., kuri tą dieną turėjo važiuoti į polikliniką, ieškodami šuns susimokė apkalbėti V. M., o grįžusi į namus G. Š. vaidino susijaudinusią ir verkiančią bei skambino tėčiui ir motinai fantaziją pateikdama kaip įvykį. G. Š. motinai, tyrėjams ir teismui papasakotas įvykis, analizuojant parodymus, yra realus, nuoseklus ir tikroviškas, todėl nėra jokio pagrindo manyti apie įvykio sukūrimą turint tikslą pakenkti V. M..

Teismas daro išvadą, kad V. M. 2019-03-15 apie 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), nepilnamečių A. K. ir G. Š. akivaizdoje demonstravo tyrimo metu tiksliai nenustatytos kategorijos ir modelio ginklą, iš kurio vieną kartą iššovė į šuns, buvusio netoliese minėtų nepilnamečių, pusę, tokiais veiksmais išgąsdino netoliese buvusius asmenis ir siekė pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

V. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, liudytojų G. Š. ir A. K. parodymais teismo posėdžio metu ir nusižengimo tyrimo metu, liudytojos G. J. ir nukentėjusiosios I. Š. parodymais.

Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK V. M. veiką pagal ANK 481 str. 1 d. kvalifikavo teisingai, skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo atmetamas.

Dėl nuobaudos dydžio V. M. pagal 2019-05-09 nutarimą.

V. M. pateiktame skunde dėl nuobaudos dydžio nepasisako, nes neigia pažeidimą, už kurį nubaustas. Teismas pasisako dėl paskirtos nuobaudos dydžio pagrįstumo.

ANK 481 str. 1 dalis nurodo – necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį- užtraukia baudą nuo 30 iki 140 €.

Ginčijamu nutarimu už pažeidimo, numatyto ANK 481 str. 1 dalyje, padarymą V. M. paskirta 30 € bauda, tai reiškia, kad paskirta minimali bauda.

Baudos skyrimo taisyklės reglamentuotos ANK 34 straipsnyje, kurio 2 dalis nurodo- baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie teistumą ar ankstesnius baudimus administracine tvarka nepateikta.

Baudų skyrimo taisyklės nedraudžia asmeniui skirti minimalią nuobaudą ir tuo atveju, jei nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl, V. M. paskyrus minimalią nuobaudą, baudos skyrimo taisyklės nepažeistos.

Teismas dar kartą konstatuoja, kad Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūnės 2019-05-09 nutarimas dėl V. M. nubaudimo yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 626, 627, 632 straipsniais, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūnės 2019-05-09 nutarimą, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1-ą dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.