Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagri­nė­­­jęs civilinę bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pa­reiš­kėjų M. J. ir V. G. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Lazdijų ra­jono savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Laz­dijų skyriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad minėtą pastatą pareiškėjai gavo išstodami iš Aštriosios Kirsnos že­mės ūkio bendrovės ir atsiimdami pajus pastatais. Iki 1993 m. minėta kiaulidė priklausė Ašt­rio­sios Kirsnos žemės ūkio bendrovei, objekto inventorinis Nr. 1421, šifras 10-02-120. Nuo 1993 m. pa­baigos dalis pastato priklauso M. J., o nuo 1995 m., likvidavus že­mės ūkio ben­dro­vę, kita dalis – V. G.. Pareiškėja M. J. įnešė 221,55 pajus, pa­reiškėjas V. G. – 277,17 pajų. Pareiškėjai ilgą laiką naudojosi šiuo pastatu, tačiau nuo­sa­vybės do­ku­mentų nesitvarkė. 2011 m. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus fi­lia­lą dėl kadas­t­ri­nių matavimų, buvo sudaryta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vals­ty­bės įmonės Registrų centro Alytaus filialas atsisakė įregistruoti pareiškėjų nuo­sa­vybės teises į ne­kil­no­jamąjį daiktą – kiaulidę, nes pateikti dokumen­tai ne­pa­tvirtina jų nuosa­vy­bės tei­sių į minėtą pas­ta­tą atsiradimo fakto. Pareiškėjai daugiau kaip 10 metų, nuo 1993 m. nepert­rau­kia­mai valdo šias ne­gy­venamąsias patalpas, jas tvarko, remontuoja, prižiūri. Pagal susita­ri­mą M. J. nau­do­ja­si patalpomis 1-1 ir 1-2, kas sudaro 49/100 pastato, o V. G. – patalpomis 1-3, 1-4 ir 1-5, kas sudaro 51/100 pastato. Iš pradžių pareiškėjai šia­me pastate patys lai­kė galvijus, vėliau M. J. leido laikyti gyvulius A. J. bei J. A., o V. G. – P. M., dabar – K. M.. Žemės skly­pas, ant kurio sto­vi pastatas ir aplink jį, pri­k­lau­so valstybei ir yra laisvos valstybinės žemės fon­de. Šių negy­ve­na­mų­jų patalpų (kiaulidės) val­dy­mas yra prasidėjęs sąžiningai, pastatas nėra įre­gis­t­ruo­­tas kito priva­taus ar juridinio asmens vardu, kiau­lidę pareiškėjai val­do daugiau kaip dešimt me­tų, nuo 1993 m., visą valdymo laikotarpį pastatą valdo tei­sėtai, sąžiningai, at­virai ir neper­trau­kia­mai, kaip savą turtą, todėl prašo nustatyti nuo­sa­vy­bės teisės įgijimo pagal įgy­jamąją se­natį faktą.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 str. 1 d. pranešimas apie bylos na­grinėjimą 2012-05-04 buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 43-44), ta­čiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Vienas iš daikto (turto) įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją se­na­tį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 str. 11 p.). Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savi­nin­kas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą val­dęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip tre­jus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti sa­vo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgy­jamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės tei­sės objektais (CK 4.69 str. 1 d.). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į vals­ty­bei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daik­­tus (CK 4.69 str. 3 d.). Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą neper­trau­kia­mai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja sena­ti­mi (CK 4.71 str. 1 d.).

Teisėjas sprendžia, kad pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgi­­­ji­mo pagal įgyjamąją senatį faktas yra visiškai įrodytas surinktais įrodymais: aktu valstybiniam pas­ta­tui priimti, kuriuo nutarta priimti naudojimui 1000 vietų kiaulidę su pašarų virtuve, adresas: A. Kirs­nos t.ū. centrinis sektorius, pastatų sąrašu, kiaulidės charakteristika (b. l. 6-7, 8, 10); protokolu Nr. 25, kuriuo nutarta atleisti M. J. iš bendrovės narių ir grąžinti jai pri­klausančius pa­jus pastatais A. Kirsnos kiaulidėje (b. l. 9); pažymomis apie M. J. tenkančias iš­mo­kos sumas (b. l. 11-12); važtaraščiu Nr. S93401, patvirtinančiu, kad M. J. grąž­inta įneš­tas pajus visas natūra – kiaulidės dalimi, jai priklausanti dalis – 221,55 (b. l. 13); ne­kil­no­jamojo tur­to kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančia, kad Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) yra kiaulidė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas įkai­no­tas, at­likti ma­ta­vi­mai (b. l. 14-19); susitarimu, patvirtinančiu, kad M. J. naudojasi 1-1 ir 1-2 patal­po­mis, V. G. – 1-3, 1-4 ir 1-5 patalpomis (b. l. 20); Valstybės įmonės Re­gis­t­rų centro Aly­taus filialo 2012-01-16 sprendimu Nr. 2.16.14.-13, kuriuo nuspręsta ne­ten­kinti V. G. ir M. J. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į ne­­­kil­­­nojamąjį daik­tą – kiauli­dę, esančią (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., nes pateikti dokumentai nepatvirtina jų nuo­savybės tei­sių į minėtą pastatą atsiradimo fakto, t.y. pateiktuose dokumentuose nėra būtinų duo­me­nų iden­ti­fi­kuoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktinių teisių įgijėjus, dokumentai neatitinka tei­sės aktų reika­la­vimų (b. l. 23); Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Būdviečio seniūnijos pa­žy­ma, pa­t­vir­ti­nančia, kad V. G. ir M. J. daugiau kaip 10 metų nau­do­jasi (duomenys neskelbtini) k. esan­čia kiaulide (b. l. 24); pastato planu (b. l. 40). Šie įrody­mai patvirtina, kad pa­reiš­kė­jai, nors ir ne­bu­vo nekilnojamojo daikto – kiaulidės, savininkai, bet yra jį sąžiningai įgiję ir dau­giau kaip de­šimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukia­mai ir kaip savą valdo. Todėl lai­ky­tina, jog pa­reiš­kėjai yra teisėti ir sąžiningi pastato valdytojai. Šis nekilnojamasis daiktas gali būti pri­va­čios nuo­savybės teisės objektu. Nenustatyta aplinkybių, jog pastatas bū­tų užvaldytas per prievartą, jis nė­ra registruotas kito asmens vardu. Iki teismo po­sėdžio dienos nie­­­kas neginčijo šio nekil­no­ja­mo­jo daik­to valdymo sąžiningu­mo, teisėtumo, atvirumo ir neper­trau­­kia­mu­mo. Įverti­nus tai, yra vi­si pa­g­rin­dai konstatuoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), pagal įgy­jamąją senatį faktą (CK 4.68 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad negyvenamoji patalpa (kiaulidė), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Lazdijų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad plane nurodytos patalpos 1-1 ir 1-2, kas su­da­ro 49/100 pastato, nuosavybės teise priklauso M. J., o patalpos 1-3, 1-4 ir 1-5, kas sudaro 51/100 pastato, nuosavybės teise priklauso V. G..

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.