- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- 1-2536-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55982-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- BK
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-09-15, Vilniuje, gyv(duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta Vilniaus miesto savivaldybėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 2011-05-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 1 d., paskirta 9 MGL (910 Lt) bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
2015-10-08 apie 23 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.17 promilės) savo nepilnametę dukrą I. J. tempė už plaukų, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais A. J. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad su N. S. gyvena jos bute (duomenys neskelbtini) ir augina du jų vaikus – I. J. ir A. J.. 2015-10-08 vakare jis girtas namuose miegojo, o grižus namo Natalijai, naktį tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu dukra Ieva atsistojo tarp jų ir jis pastarąją pastūmė į šalį, už plaukų dukros netempė, ginklu niekam negrasino. Pneumatinis pistoletas IZH-40 be šovinių buvo visada namuose (b. 1. 59–60).
Motyvuojamoji dalis
Papildomos apklausos metu A. J. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, patikslindamas, kad ginklu pagrasino sugyventinei Natalijai, norėdamas ją pagąsdinti, o ant dukros Ievos supykęs, kad ji kišasi į jų konfliktą, už plaukų patempė ją į šoną. Po šio įvykio jis persikėlė gyventi pas savo motiną Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, daugiau sugyventinės namuose nebūna. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. (b. 1. 65–66).
Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:
– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios N. S. parodymai, kad jos bute (duomenys neskelbtini) gyveno A. J. ir jie augino jų nepilnamečius vaikus – I. J. ir A. J.. 2015-10-09 vakare Algimantas girtas miegojo, naktį prabudo ir pradėjo triukšmauti, kabinėtis prie jos ir pasakė, kad išvažiuos į sodą kartu su sūnumi, pastarasis pradėjo verkti, todėl ji užrakino buto duris, iškvietė policiją. D. I. paprašė jo, kad apsiramintų, nustotų rėkti. T. A. nuėjo į virtuvę, iš kur grįžo rankoje laikydamas pneumatinį ginklą, kuriuo pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad daugiau ji negalės iškviesti policijos. Vaikai pradėjo verkti ir prašė liautis, tada jis dukrą tampė už plaukų. Prieš ją ir sūnų A. J. fizinio smurto nenaudojo. Po šio įvykio pastarasis gyvena sode kartu su savo motina (b. l.31–32, 35–36).
– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. J. parodymai, kad gyvena kartu su tėvais ir broliu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Jos tėvas A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, o girtas būna labai agresyvus ir konfliktuoja su mama. 2015-10-08 namo grįžo tėvas girtas ir atsigulė miegoti. Apie 23 val., grįžo iš darbo mama ir paprašė tėvo išvažiuoti iš namų, o tėvas pasakė, kad jei išvažiuos, paims kartu Artiomą. Brolis pradėjo verkti ir mama iškvietė policiją. Tėvas kažkur išėjo, po kelių minučių grįžo į kambarį, laikydamas rankose ginklą, kuriuo pradėjo grasinti mamai. Ji labai išsigando ir prašė tėvo liautis, tada jis ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo tempti link grindų, tada mama ji pastūmė ir jis pargriuvo ant lovos. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai (b. 1. 41–42).
– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymai kad
2015-10-09 apie 01.12 val., patruliavimo metu kartu su Vilniaus AVPK PR 3-ios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu Ž. B. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad bute,
esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra nepilnamečių vaikų, smurtauja neblaivus vyras.
Atvykus į nurodytą butą, duris atidarė apsiverkęs berniukas, kuris prisistatė A. J..
Kambaryje ant lovos sėdėjo girtas vyras, šalia kurio gulėjo pneumatinis pistoletas. Mergaitė ir
moteris verkė. Vyras rėkė ant moters, kodėl ji iškvietė policiją. Moteris paaiškino, kad ji paprašė
girtą sugyventinį išeiti iš namų, tada jis atsinešęs iš virtuvės pistoletą pradėjo grasinti jai ir vaikams. Vaikai ją užstojo, tada jis dukrą tampė už plaukų. Moteris patvirtino, kad anksčiau sugyventinis nei prieš ją, nei prieš vaikus fizinio smurto nenaudojo. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į 3 PK (b. 1. 45).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, tačiau prašo bausmę sumažinti (b. l. 107–108, 109–110).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino A. J. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis 2015-10-08 apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu tyčia savo nepilnametę dukrą I. J. tempė už plaukų, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimus asmenis), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad A. J. yra padaręs ne vieną administracinį teisės pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. J. – baustas administracine tvarka (b. l. 73–82). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 6 kartus, paskutinį kartą nuo 2012-11-03 iki 2012-11-08 (b. 1. 98). Nuo 2006-12-11 konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas. (b. 1. 99).
Nors teismui pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo prašoma paskirti A. J. galutinę 60 parų arešto bausmę (kaltinamasis prašė šią bausmę sumažinti), teismas įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. J. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 9 mėnesių laivės apribojimo terminą bei tokius draudimus ir įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 48 str. 3 d. 1 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio (BK 48 str. 7 d.); pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).
Įvertinus tai, kad A. J. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš savo artimą šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.), šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Atsižvelgus į tai, kad A. J. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatas ir kaltinamajam paskirta laisvės pribojimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-10-09 01.12 val. iki 2015-10-09 15.00 val. (1 para) (b. l. 55–56). Vadovaujantis BK 65 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61–62) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
V. B. kodekso 64¹ str. 1 d., A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant A. J. tokius apribojimus ir draudimus:
būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio;per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-10-09 1.12 val. iki 2015-10-09 15 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.