Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro Vytauto Budrio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) teistas 2 kartus (ankstesni teistumai išnykę), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. (duomenys neskelbtini) 10.38 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė L. G., t. y. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad L. G. (duomenys neskelbtini) 8.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia koja vieną kartą spyrė R. G. į nugaros sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, dėl ko, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. G. pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Praeitų metų gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, bet tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, žinodamas davė melagingus parodymus apie L. G.. Su buvusia žmona L. G. yra išsiskyrę, kartu turi du vaikus, kurie auga su L. G., o jis moka alimentus. Minėtą 2023 metų gruodžio mėnesio dieną jis nuvyko pas tuometinę žmoną L. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kad galėtų nuvežti jų bendrus vaikus į darželį. Nuvežęs vaikus į darželį, grįžo atgal adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo vėl iki L. G., norėdamas su ja pasikalbėti, apie ką tiksliai norėjo pasikalbėti, neatsimena. Kiek pamena, pokalbio metu tarp jų kilo žodinis konfliktas ir nenorėdamas eskaluoti konflikto, jis išėjo iš L. G. ir atsisėdo į kieme stovėjusį automobilį. Automobilyje sėdėjo kelias minutes, norėdamas nusiraminti. Tuomet pamatė, kad L. G. kažką apie jį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, jį įžeidžiantį turinį. Tuomet jis pradėjo daryti „Live“ transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“, bandydamas apsiginti nuo L. G. teiginių, transliacija truko apie 2-3 minutes. Tuomet jam paskambino draugas V., kuris pasakė, kad L. G. daro „Live“ transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“. Tuomet jį L. G. dar labiau supykdė, ir jis jai paskambino, reikalaudamas grąžinti jam priklausančius daiktus, kurie buvo pas ją, L. G. atsisakė. Jis bandė vėl nueiti iki jos, tačiau jos namuose jau nebebuvo. Jis dar kartą paskambino L. G., reikalaudamas jam atiduoti jam priklausančius daiktus, L. G. nesutiko. Neatsimena, koks tiksliai tarp jų vyko pokalbis, bet žino, kad, supykęs ant L. G. dėl jos veiksmų, jis išsikvietė pareigūnus. Nuvykęs į policijos komisariatą, žinodamas, suprasdamas ir būdamas rašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė jam žinomai melagingus parodymus apie tai, kad L. G. jam sukėlė fizinį skausmą. Vėliau po kiek laiko pyktis atslūgo, jis suprato, kad pasielgė negerai. Pakviestas į apklausą ikiteisminio tyrimo tyrėjai papasakojo kaip viskas buvo iš tiesų ir kad fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas. Daugiau įvykio aplinkybių neatsimena. Papasakojo viską, kas jam yra žinoma. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, kad jam būtų paskirta bauda (b. l. 91-92).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 10.38 val. R. G., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kreipėsi dėl žinomai nebūto nusikaltimo ir davė melagingus parodymus (b. l. 5-6).

Dokumentų kopijų duomenys iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-58):

- R. G. (duomenys neskelbtini) įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą;

- (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) R. G. išaiškinimo protokolas, iš kurio matyti, kad R. G. pasirašytinai išaiškintos teisės ir pareigos;

- (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo;

- (duomenys neskelbtini) R. G. asmens apžiūros protokolas ir fotolentelė, kuriuose užfiksuota nukentėjusiojo R. G. asmens apžiūra, nustatyta, kad ant jo nugaros jokių sužalojimų ar odos paraudimų nėra, ant kitų kūno vietų jokių sužalojimų taip pat nėra;

- (duomenys neskelbtini) R. G. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys apie L. G. (duomenys neskelbtini) 8.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. G. sukeltą fizinį skausmą, L. G. tyčia koja spyrus R. G. į nugaros sritį;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota, jog R. G. nugaros krūtininėje ir juosmeninėje srityje, dešinėje šlaunyje nukentėjusiojo nurodytose vietose, sužalojimo žymių nėra;

- liudytojo R. G. (duomenys neskelbtini) papildomos apklausos protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad R. G., supykęs ant žmonos L. G. dėl jos jam negrąžinamų asmeninių daiktų, draugo informacijos apie L. G. transliacijos „Facebook“ puslapyje metu R. G. šmeižimą, paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie nebūtą įvykį, kad žmona prieš jį smurtavo, atvykęs į policijos komisariatą,, kad ir įspėtas, davė melagingus parodymus apie žmonos smurtą jo atžvilgiu, ją apkalbėjo, nors žmona prieš jį nesmurtavo, jis jokio skausmo nepatyrė, dėl ko nuoširdžiai gailisi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti;

- 2023 m. gruodžio 21 d. pranešimas apie L. G. įteiktą įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

- 2023 m. gruodžio 21 d. įtariamosios L. G. apklausos protokolo duomenys, kuriame ji parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) jokio nusikaltimo prieš sutuoktinį R. G. nepadarė, fizinio skausmo jam nesukėlė, kaltės nepripažįsta;

- 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. sausio 9 d. kitų objektų (skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo, kurioje užfiksuotas pokalbis su R. G., ir policijos pareigūnų turimų kūno kamerų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, pokalbiai su pranešėju R. G. bei L. G.) apžiūros protokolai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-46517-23, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika, panaikinti įtariamajai L. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarimui įsiteisėjus, spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. G. atžvilgiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 10-11).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo ar pranešimo apie nusikaltimą – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-458/2011, 2K-307-648/2016).

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis R. G. melagingai įskundė policijos įstaigai nekaltą asmenį – L. G. kaip padariusią nusikalstamą veiką, kai dėl to prieš L. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje,

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis teistas, jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas ir šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, dirbantis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą baudą, kurios dydis mažesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Kaltinamasis sutiko su prokuroro prašoma skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką bausme – bauda, jos dydžiu (60 MGL), tačiau prašė, esant galimybei, baudą sumažinti (b. l. 99-102).

Teismas pažymi, kad BK už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda, prokuroro siūlomos 60 MGL baudos dydis yra artimas įstatyme numatytam minimaliam baudos dydžiui, kaltinamasis yra teistas, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl skirti kaltinamajam dar mažesnę baudą nėra pagrindo.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam nustatomas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis, BPK 352 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000,00 Eur) (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

R. G. privalo savanoriškai sumokėti paskirtą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.