- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- T-40-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00300-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2014 m. vasario 10 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 36-2-61 „Dėl leidimo kirsti 92 saugotinus medžius (duomenys neskelbtini) sklype“.
Pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. sausio 6 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau skundžiamame atsakovo sprendime buvo nurodyta, jog saugotini medžiai buvo savavališkai sunaikinti ir nudžiovinti, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, o už tinkamą želdinių priežiūrą ir apsaugą yra atsakingas privataus žemės sklypo savininkas, todėl atsakovas prašė atlyginti 85 160 Lt dydžio padarytą žalą gamtai. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 12–14 punktais, už tinkamą želdinių priežiūrą ir apsaugą yra atsakingas ne tik privataus žemės sklypo savininkas, tačiau taip pat ir Kauno miesto savivaldybė. Teigė, jog pareiškėjas niekaip nesusijęs su padaryta žala gamtai, todėl jam nekyla pareiga atlyginti paskaičiuotą žalą. Nurodė, kad yra kreipęsis į Kauno miesto Petrašiūnų policijos nuovadą: su 2009 m. birželio 19 d. pareiškimu, nurodydamas, kad nepažįstamas asmuo neteisėtai naudojasi jo žemės sklypu; su 2014 m. vasario 6 d. pareiškimu dėl piktybiškai niokojamų medžių jo sklype. Rėmėsi Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, 34 straipsnio 2 dalimi ir teigė, jog aplinkai padarytos žalos atlyginimas turi būti sprendžiamas ne administracine tvarka, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nėra nubaustas ar nuteistas už aplinkos apsaugos teisės normų ir reikalavimų nesilaikymą, nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, dėl ko pareiškėjas neprivalo atlyginti atsakovo apskaičiuotos žalos. Pasak pareiškėjo, Kauno savivaldybės administracija arba Aplinkos ministerija turi visas galimybes kreiptis į teismą su ieškiniu dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo ir įrodyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau negali neišduoti leidimo medžių kirtimui, kol nebus sumokėta 85 160 Lt gamtai padarytos žalos suma. Tvirtino, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ patvirtintą aprašą, kadangi jame nėra įtvirtintas leidimo kirsti medžius neišdavimo argumentavimas nesumokėta žalos gamtai (už nuniokotus medžius) suma.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovų susiklostę santykiai nėra pagrįsti vien tik subjektų pavaldumu. Nagrinėjant bylą, būtina įvertinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų pobūdį, kuriais siekiama ne tik panaikinti administracinį aktą, bet ir įvertinti, ar 85 160 Lt nuostolių atlyginimas yra apskaičiuotas pagrįstai, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo. Be to, pats pareiškėjas savo skundą grindžia ne tik argumentais, susijusiais su administraciniais teisiniais santykiais, bet ginčija ir pačių priskaičiuotų nuostolių pagrįstumą. Todėl teismui kilo abejonių, ar šis ginčas, kaip nesantis grynai administracinio pobūdžio bei susijęs su nuostolių, padarytų gamtai, atlyginimu, taip pat darantis įtaką civiliniams teisiniams santykiams, yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Byloje keliamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2014 m. vasario 10 d. sprendimo „Dėl leidimo kirsti 92 saugotinus medžius (duomenys neskelbtini) sklype“ NR. 36-2-61, kuriuo pareiškėjo prašymas leisti iškirsti medžius minėtame sklype iš esmės nebuvo tenkintas, nurodant, jog leidimas medžių kirtimui bus išduotas atlyginus gamtai padarytą žalą. Pasak pareiškėjo, teisės aktuose nėra numatyta, jog leidimas kirsti saugotinus medžius gali būti neišduotas tuo pagrindu, kad nėra atlyginta gamtai padaryta žala. Savivaldybės, išduodamos tokio pobūdžio leidimus, laikosi aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo bei kitų specialių viešosios teisės aktų reikalavimų. Tokia viešojo administravimo subjekto veikla pagal savo pobūdį priskirtina viešajam administravimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Taigi pareiškėjas šiuo atveju skundžia viešojo administravimo subjekto administracinį aktą, priimtą viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys