- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 1-12-670/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39385-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Kaltinamasis
- L. S.
- Nukentėjusysis
- D. T.
- Civilinis atsakovas
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Advokatai
- Gvidas Byčius
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bartusevičiui, kaltinamosios L. S. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, nukentėjusiajai D. T. ir jos atstovui advokatui D. R., civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui D. B., teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) dirbanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. 2015 m. liepos 9 d., 10 val. 50 min., Jurbarko mieste, Dariaus ir Girėno g. ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryžoje, vairuodama J. P. priklausantį automobilį „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, t. y. sukdama į kairę nedavė kelio važiuojančiam tiesiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi automobiliui „AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiam ir vairuojamam K. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „AUDI A4“ keleivė D. T., kuriai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nežymaus laipsnio stuburo kaklinės dalies antro slankstelio panirimas, nežymus dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimas, popetinio ir podeltinio tepalinių maišelių uždegimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nežymaus dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimo, popetinio ir podeltinio tepalinių maišelių uždegimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną automobiliu važiavo Dariaus ir Girėno gatve, nepastebėjo atvažiuojančio automobilio, jo nepraleido ir šis atsitrenkė. Buvo stresinėje situacijoje nes vyras Vokietijoje gulėjo ligoninėje po širdies operacijos. Viskas įvyko staiga, smūgis buvo stiprus. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sumokėjo baudą. Gailisi, kad taip atsitiko.
Nukentėjusioji D. T. parodė, kad reiškia civilinį ieškinį 1859,26 Eur turtinei ir 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro automobilio remonto išlaidos, 50 Eur už sąmatos sudarymą ir išlaidos susijusios su gydymu. Dvylika kartų važiavo į Kauną, patyrė dideles išlaidas. Neturtinė žala sudaro 4500 Eur. Ji augina dešimties mėnesių dukrytę. Niekas nesidomėjo kaip jos jaučiasi. Degė raudonas šviesoforo signalas, moteris staiga pasuko ir trenkėsi į juos. Ji susitrenkė galvą, rūpėjo kaip jaučiasi vaikai. Automobilio gale sėdėjo ir trijų metukų krikšto dukra. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Jai uždėjo kaklo įtvarą ir išvežė į Kauno klinikas. Atlikus tyrimus sekančią dieną paleido į namus. Grįžus negalėjo prižiūrėti savo vaiko, net paimti ant rankų. Vyras prižiūrėjo dukrą ir ją. Sugriuvo visi planai kur nors keliauti, visą laiką praleido namuose. Skausmo, kurį patyrė, jokie pinigai neatlygina. Po mėnesio nuėmus įtvarą skaudėjo ranką, reikėjo masažų. Gydytoja skyrė 5, reikėjo dar išsipirkti. Išlaidos vaistams, tyrimai, tai sudaro 249,60 Eur. Draudimas nieko neatlygino. Automobilis dar nesuremontuotas. Remonto išlaidos apskaičiuotos 1286,51 Eur.
Civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovas D. B. parodė, kad teismui pateikė automobilio remonto kaštų paskaičiavimus. Atlikus paskaičiavimus pagal civilinį atsakovą žalos suma sudaro 948,24 Eur. Nukentėjusiosios pateikta sąmata atlikta nesilaikant metodikos. Draudimo įmonė skaičiuotę atliko be PVM, todėl žala sudaro 948,24 Eur. Nesutinka su nukentėjusiosios reikalavimu dėl 50 Eur už sąmatos sudarymą, nes ji netiksli. Automobilis dar nesuremontuotas, todėl PVM suma negali būti laikoma pagrįsta. Jei automobilis senesnis kaip 15 metų, jam taikomas 70 procentų nusidėvėjimas. Pripažįsta 948,24 Eur sumą. Automobilis buvo apdraustas ERGO Insurance Lietuvos filialo draudime, sutartis nuo 2015-03-29 iki 2016-03-28. Įtvirtintos draudimo sumos ir ieškinys neviršija šių sumą. Nukentėjusiajai specialistai nustatė galvos smegenų sukrėtimą, nežymaus laipsnio stuburo kaklinės dalies antro slankstelio panirimą, nežymaus dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimą, popetinio ir podeltinio tepalinių maišelių uždegimą. Jų specialistai peržiūrėjo ligos istoriją pagal dokumentus ir pateikė, kad 2015-07-09 nukentėjusioji buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur atlikta galvos smegenų tomografija padarytas įrašas- be potologijos. 2015-09-18 ištirti kaklo minkštieji audiniai- potologinių pokyčių taip pat nerasta. Po avarijos apklausus nukentėjusiąją, jai skaudėjo galvą ir kaklą, o dabar skauda alkūnę ir ranką, jos ligų spektras plečiasi. Prašo teismo įvertinti išlaidų pagrįstumą, į vertinti išlaidas medikamentams, nes ne viskas pirkta nukentėjusiajai. Prašoma priteisti neturtinė žala neatitinka sumų pagal susiformavusią teismų praktiką. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš kaltinamosios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.– Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš byloje esančio G. Z. prašymo perduoti kaltininkę jo atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2, b. l. 3) matyti, kad jis yra L. S. giminaitis. Ją pažįsta daugiau nei 20 metų, charakterizuoja tik teigiamai. L. S. yra atsakingas ir pareigingas žmogus. Nors ji gyvena ir dirba Vokietijoje, tačiau tai jiems netrukdo bendrauti. Jie dažnai lanko vieni kitus, palaiko santykius ryšio priemonėmis. G. Z. prašo perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant minimalų vienerių metų laidavimo laikotarpį.
L. S. padarė neatsargų nusikaltimą. Ji nusikalto pirmą kartą, prisipažįsta ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, dirba ir gyvena Vokietijoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. G. Z. prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą, charakterizuoja ją teigiamai.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straispnio 2 dalyje išdėstytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 str. 1 d., 2 d. 1–4 p. nurodytos sąlygos. Dėl paminėtų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
G. Z. dirba Jurbarko kultūros centre renginių organizatoriumi, charakterizuojamas teigiamai, už gerą darbą apdovanotas (t. 2, b. l. 4). Teismas mano, kad G. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo. Atleidus L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nukentėjusioji D. T. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 85-91), patikslintus ieškinius (t. 2, b.l. 5-11, 16-22) prašydama priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1859,26 Eur turtinės žalos ir 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonės “Audi A3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. S., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau- TPVCAPD), jeigu prievolė atlyginti žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, atlyginti žalą privalo draudikas. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
Nukentėjusioji D. T. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1859,26 Eur turtinei žalai atlyginti. Šią žalą sudaro: išlaidos reikalingos automobilio remontui 1286,51 Eur (išlaidos reikalingos automobilio remontui 1286,51 Eur ir remonto išlaidų sąmatos sudarymas 50 Eur); gydymo išlaidos 214,51 Eur (masažai, vaistai, tyrimai); išlaidos susijusios su gydymu 349,60 Eur (lėšos išleistos degalams vykstant į gydymo įstaigas) ir kitos išlaidos 8,64 Eur (ligos istorijos švietimas, mokesti už automobilio stovėjimą aikštelėje). Taip pat prašo priteisti 4500 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti.
Civilinis atsakovas su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Bylos nagrinėjimo metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad nukentėjusiosios D. T. byloje pateikta sąmata dėl automobilio remonto yra sudaryta nesilaikant metodikos. Pagal civilinio atsakovo atliktus paskaičiavimus (atlikta be PVM) žalos suma automobilio remontui sudaro 948,24 Eur ir tokio dydžio sumą jie pripažįsta. Nesutinka su 50 Eur už sąmatos sudarymą, nes šios išlaidos nebuvo būtinos. Civilinio atsakovo atstovas taip pat nesutinka su gydymo išlaidomis, nes ne visi vaistai pirkti nukentėjusiajai. Nesutinka su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, kadangi ji viršija priteistų dydžių sumas pagal susiformavusią teismų praktiką.
Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realų išlaidų dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-20 nutartis bylos Nr. 3K-3-351/2011). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, kurių 15 punkte nurodyta kaip apskaičiuojamos remonto išlaidos. Šiame punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė. Iš byloje pateiktos nukentėjusiosios remonto sąmatos (t. 1, b. l. 92-96) matyti, kad sąmata paskaičiuota su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau-PVM) 214,60 Eur, detalių kainos į sąmatą suvestos rankiniu būdu, bet ne iš sistemos (tai patvirtina žvaigždutės esančios prie detalių kainų (t. 1, b. l. 93). Iš byloje esančios 2016-01-08 sąskaitos faktūros Nr. 03829 matyti, kad UAB “ZTS” už sąmatos sudarymą buvo sumokėta 50 Eur. Todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji atliko turto vertinimą savo iniciatyva, savo lėšomis, kuris nebuvo būtinas. Nukentėjusioji dar neturėdama duomenų, t. y. draudimo kompanijai neatlikus transporto priemonės vertinimo ir nenustačius atlygintinos žalos dydžio, (kadangi pagal TPVCAPD sutartį draudikas privalo atlikti eismo įvykio metu padarytos žalos paskaičiavimą) savanoriškai kreipėsi į UAB „ZTS“ dėl automobilio sugadinimų įvertinimo. Taip pat automobilis dar nesuremontuotas, PVM nesumokėtas, todėl šios lėšos taip pat negali būti laikomos nuostoliais. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atliko automobilio sugadinimo vertinimą ir byloje pateikė žalos sąmatą 948,24 Eur (t. 2, b. l. 30-32), civilinis atsakovas sutinka atlyginti šią sumą už automobilio remontą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pateikta žalos sąmata būtų nepagrįsta ir neteisinga, todėl už automobilio remontą priteistina 948,24 Eur.
Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt. Nukentėjusioji reikalavimą priteisti gydymo išlaidas grindžia į bylą pateiktais UAB “Gintarinė vaistinė”, UAB “Euro vaistinė”, UAB “Nemuno vaistinė” kvitais (t. 1, b. l. 98100), taip pat išlaidas už degalus grindžia UAB “Baltic Petroleum”, UAB “Gelvybė”, UAB Saurida”(t. 1, b. l. 102-105) byloje pateiktais kvitais. Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl sveikatos sutrikdymo turtiniams praradimams kompensuoti. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį.
Iš byloje pateiktų vaistų pirkimų kvitų matyti, kad nepagrįstai į gydymo išlaidas yra įtraukti šie byloje pateikti kvitai: Euro vaistinėje pirkti vitaminai Fito Kid arbata broncho 1,43 Eur, Coldrex Hotrem Lemon-4,95 Eur, Cevikap -2,31 Eur (t. 1, b. l. 100), ledai Eskimo-0,85 Eur (t. 1, b. l. 109), mineralinis vanduo-0,52 Eur, batonėlis Siesta-0,44 Eur (t. 1, b. l. 121). Nukentėjusioji prašo priteisti 30,55 Eur už masažus (t. 1, b. l. 101). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gydytoja nukentėjusiajai buvo paskyrusi nemokamus masažus, tačiau papildomai nusipirkti dar 5 masažus buvo subjektyvus nukentėjusiosios pasirinkimas. Teismas mano, kad būtinas masažų skaičius jai buvo suteiktas, o papildomi masažai už kuriuos ji sumokėjo nebuvo būtini, nes esant būtinumui nukentėjusiajai ir toliau masažai būtų suteikti nemokamai. Šios išvardintos išlaidos negali būti laikomos gydymo išlaidomis.
Priteistina suma už vaistus 105,22 Eur.
Prašoma priteisti 349,60 Eur išlaidų už sunaudotą kurą vykstant į gydymo įstaigas. Nukentėjusioji nurodė, kad 12 kartų vyko iš Jurbarko į Kauną automobiliu, kuris vienai išvykai vidutiniškai suvartoja 20 litrų dyzelinio kuro ir kurio vieno litro kaina vidutiniškai kainavo 1,04 Eur.
Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių automobilio, kuriuo buvo važinėta į gydymo įstaigas, kuro sąnaudas. Taip pat nėra duomenų kokiu automobiliu važiavo. Pateikti kuro įgijimo kvitai yra ne kelionės dienos, todėl nėra galimybės apskaičiuoti kuro kainą.
Eismo įvykio dieną 2015-07-09 nukentėjusioji D. T. buvo pristatyta į LSMU Kauno klinikas. Išraše iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 108) matyti, kad konsultuota neurologo. Minimalus kaklo pažeidimas, rekomenduota nešioti minkštą apykaklę 3-4 savaites, neurochirurgo konsultacija nėra reikalinga. Po eismo įvykio nukentėjusioji skundėsi kaklo ir galvos skausmu. Byloje esanti eksperto išvada Nr. 64-S-63949 (t. 1, b. l. 33) patvirtina kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai. Dėl sutrenkimo jokių kitų traumų nebuvo nustatyta.
Teismas vertindamas turtinės žalos dydį patirtą dėl kelionės išlaidų, atsižvelgia į atliktų tyrimų išvadas: 2015-08-21 magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (t. 1, b. l. 113) tirta stuburo dalis, išvada – ventralinė deformuojanti spondilozė (tai netrauminio pobūdžio susirgimas); 2015-09-08 atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (t. 1, b. l. 115) tirta kaklo minkštieji audiniai išvada – pokyčių nekonstatuota; 2015-11-10 - elektromiografijos tyrimas (t. 1, b. l. 122), išvada normos ribose.
Kadangi tyrimai nepatvirtino, jog sužalojimai yra trauminės kilmės ir kilo dėl įvykusio eismo įvykio, todėl darytina išvada, kad dalis ieškinio nėra susijusi su įvykio metu patirta trauma. Nukentėjusiajai nustatytas ne toks sužalojimo mastas.
Įvertinus tai, kad paslaugos nebuvo būtinos, atmestinas nukentėjusiosios reikalavimas priteisti išlaidas už automobilio sunaudotą kurą, vykstant į šias įstaigas bei vietinės rinkliavos išlaidų už automobilio statymą prie minėtų įstaigų. Nepriteistinos išlaidos už vaiko vežimą pas senelius ir kitos kelionės išlaidos, nes tai nėra tiesiogiai susiję su įvykiu ir dėl to kilusiomis pasekmėmis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtų išlaidų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui.
Priteistina 1,44 Eur už ligos istorijos kopijų padarymą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialusis turtas – negali atstoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 str. 1 d., nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista nuo 2250 Lt iki 10 000 Lt (651,64 Eur iki 2896,20 Eur) (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015 ir kt.).
Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios sukelto eismo įvykio, kurio metu jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė neturtinę žalą. Ji turėjo gydytis, atlikti tyrimus, kęsti skausmą, patirti nepatogumus. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Specialisto išvada nustatyta, kad D. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo išvežta į LSMU Kauno klinikas, sekančią dieną iš ligoninės išleista. Kaklo įtvarą nešiojo 1 mėnesį laiko, gydėsi ambulatoriškai. Šiai dienai dar skauda ranką, negali jos pakelti. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai reikėjo artimųjų pagalbos. Negalėjo prižiūrėti savo 10-ties mėnesių dukrytės, tai turėjo atlikti jos vyras, padėjo ir mama.
Tai įvertinęs, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė ir atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir nukentėjusiajai D. T. padarytą neturtinę žalą įvertina 1800 Eur (tūkstančiu aštuoniais šimtais Eur), kuri priteistina iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuri turi prievolę šią žalą atlyginti.
Byloje nukentėjusioji patyrė bylinėjimosi išlaidas, pateikti pinigų priėmimo kvitai (2015-11-25 kvitas Nr. 800539 ir 2016-01-14 kvitas Nr. 800549) (t. 2, b.l. 28-29), kurie patvirtina, kad nukentėjusioji D. T. už atstovo dalyvavimą byloje ir procesinių dokumentų paruošimą sumokėjo 400 Eur. Nukentėjusioji prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamosios L. S.. Šis prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ir jos priteistinos iš kaltinamosios L. S.. (BPK 104 str. 2 d., 105 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307, 310 str. str., teismas
nusprendžia:
L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais, ir perduoti ją laiduotojo G. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato vienerių metų laidavimo laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą L. S. atžvilgiu nutraukti.
Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.
Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į.k. 302912288, Vilnius, Geležinio Vilko 6a, 1054,90 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt keturis eurus 90 ct) turtinei ir 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) advokato paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti L. S. kad, jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei L. S. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl L. S. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui G. Z., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl L. S. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.