Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovo atstovui buvo pranešta tinkamai (b.l. 29). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl byla nagrinėta Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Iš pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų (b. l. 1–3, 9–14,), pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b. l. 15–16) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2008-06-13, iš Lukiškių TI-K išvyko 2008-12-12. Pareiškėjas, jo vertinimu, atsiradusią neturtinę žalą kildina iš jo laikymo Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t.y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo, taip pat kamerų neatitikimo higienos reikalavimams. Pareiškėjo vertinimu, jis patyrė 6 600 Eur dydžio neturtinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pareiškėjas surašė 2015-05-14, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio senatis – įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo. Ieškinio senaties nustatymas reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Šių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu (skundu), kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista.

CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundą prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį pagal CK 1.125 str. 8 d.

Pareiškėjas teigė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, teismo posėdžio metu remdamasis CK 1.134 str., nurodė, kad šiuo atveju netaikytina ieškinio senatis, kadangi ji nėra taikoma asmeninių neturtinių teisių pažeidimams. Šiuo aspektu pažymėtina, jog CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tuo tarpu CK 1.134 str. nustatyta, kad ieškinio senatis netaikoma: 1) iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas; 3) kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. Taigi iš įvardinto teisinio reguliavimo matyti, kad ieškinio senatis netaikoma, be kita ko, tik tais atvejais kai reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, tuo tarpu reiškiamam turtiniam reikalavimui, pvz., kaip šiuo atveju atlyginti neturtinę žalą, ieškinio senatis yra taikoma ir ji yra numatyta CK 1.125 str. 8 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1493/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senatis netaikoma būtent reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos, patirtos 2008-06-13 - 2008-12-12 laikotarpiu, atlyginimo paštu išsiuntė 2015-05-14 (b. l. 4, spaudas ant voko), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K (2008 m. birželio mėn.) ir atitinkamai baigėsi 2011 m. gruodžio mėn. Pareiškėjas A. V. skunde nurodė, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, o materialų jo reikalavimo tenkinimo pagrindą sudaro Konvencijos 3 straipsnis. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį (2008-06-13 - 2008-12-12) suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015-05-14, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytiną trejų metų senaties terminą.

Dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą teismas gali atnaujinti (CK 90 str. 2 d.). CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Ieškovas prašymo dėl praleisto ieškininės senaties termino atnaujinimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad laiku kreiptis teisminės gynybos negalėjo dėl sveikatos būklės.

Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Iš byloje esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės (b. l. 43) matyti, kad pareiškėjas 2010-01-05 buvo hospitalizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios buvo išrašytas 2010-01-12. Pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktas 2013-07-31 išrašas iš ambulatorinio ligonio medicininės kortelės (b. l. 53) patvirtina, kad dėl skrandžio skausmų 2010 sausio mėnesį ir 2012 m. sausio mėnesį pareiškėjas tirtas ir gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Iš pareiškėjo per teismo posėdį pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas su 2013-07-25 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kurios prašė pateikti informaciją apie tai, kokiose ir kokio ploto Lukiškių TI-K kamerose jis buvo kalinamas. Lukiškių TI-K administracija į pareiškėjo 2013-07-25 prašymą 2013-08-23 raštu Nr. 22-1216 pateikė atsakymą (b. l. 47-50). Pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikta 2015-05-21 epikrizė (b. l. 52) patvirtina, kad pareiškėjas 2015-05-18 buvo hospitalizuotas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, išrašytas – 2015-05-22, nurodant tęsti reabilitacinį gydymą iki trijų mėnesių.

Net ir įvertinant aplinkybę, jog pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo gavęs 2013-08-23 raštu Nr. 22-1216 pateiktą informaciją apie kameras, kuriose jis buvo laikytas, pareiškėjas skundą teismui surašė tik 2015-05-14. O minėta epikrizė patvirtina, kad pareiškėjas teismui skundą surašė dar prieš hospitalizavimą į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, todėl gydymas niekaip negalėjo įtakoti jo teisės kreiptis į teismą realizavimo. Tai, kad pareiškėjas gavęs minėtą informaciją, į teismą kreipėsi beveik po dvejų metų, patvirtina pasyvų pareiškėjo elgesį, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises.

Teismo vertinimu byloje esantys medicininiai dokumentai (gydymas 2012 m. sausio mėnesį ir 2015 m. gegužės mėnesį (b. l. 32-43) neįrodo, kad pareiškėjas per trejų metų laikotarpį (iki 2011 m. gruodžio mėnesio) visiškai neturėjo galimybių surašyti skundą ir laiku kreiptis į teismą dėl galimo jo teisių pažeidimo, t. y. šie dokumentai ir nurodomos aplinkybės negali pateisinti trejų metų ieškinio senaties termino nesilaikymo.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio jam padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo A. V. skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.