Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma pripažinti nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, gynėjai advokatei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautą Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo prašymą dėl šio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamojo įsakymo, priimto S. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas subendrinta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausme už 3 nusikalstamas veikas – svetimo daikto pasisavinimą, neteisėtą įsibrovimą į kito asmens gyvenamąją vietą bei žalos svetimam turtui padarymą. Bausmės atlikimas atidėtas 3 metų laikotarpiui. 2019-08-06 Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo nutartimi S. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis S. J. pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę į kalėjimą. Nutartis įsiteisėjo 2019-08-10.

2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo prašymas dėl Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamojo įsakymo, priimto S. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo S. J. gynėjas prašė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, užsienių valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnį, Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

S. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji (deklaruota) vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). S. J. sutiko, kad baudžiamojo įsakymo vykdymas būtų perduotas Lietuvos Respublikai, nes savo prašyme nurodė, kad bausmės atlikimo vietoje, Čekijos Respublikoje jaučiasi nepatogiai, nesusikalba su kalėjimo darbuotojais, taip pat nesusikalba ir su kartu sėdinčiais kaliniais, Čekijos Respublikoje neturi sveikatos draudimo, sveikatos draudimu gali naudotis tik savo gimtojoje šalyje ir juo naudotųsi, nes geria vaistus, todėl Čekijos Respublikoje jam viskas komplikuota, nes reikia mokėti (b. l. 23). Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamojo įsakymo nenustatyta. Todėl Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo prašymas dėl šio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamojo įsakymo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tenkintinas ir šis baudžiamasis įsakymas, priimtas S. J. atžvilgiu, pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 50 straipsnio 3 dalimi, parenka bausmės atlikimo vietą. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu S. J. pripažintas kaltu įvykdęs baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 205 str. 2 d., 178 str. 1 ir 2 d., 228 str. 1 d., ir jam paskirta subendrinta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalį (tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu), 165 straipsnio 1 dalį (tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų) ir 187 straipsnio 1 dalį (tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų). S. J. Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija LR BK 165 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos, todėl S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nekeistinas, kadangi tam nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnyje numatytų pagrindų.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 8 dalį, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2021-06-13 (b. l. 20). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotinas nuteistojo S. J. kardomojo kalinimo laikas nuo 2018-12-08 iki 2018-12-10 (2 dienos) ir visas Čekijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,

nutaria:

Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo prašymą tenkinti.

Pripažinti Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio S. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kuriuo S. J. pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 205 str. 2 d., 178 str. 1 ir 2 d., 228 str. 1 d. paskirta subendrinta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Čekijos Respublikoje įvykdytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas), ir vykdyti ją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

S. J. palikti tą pačią 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

S. J. laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo S. J. perėmimo iš Čekijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.

S. J. į bausmės laiką įskaičiuoti S. J. kardomojo kalinimo laiką nuo 2018-12-08 iki 2018-12-10 (2 dienas) ir visą Čekijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką iki jo perėmimo iš Čekijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.

Nutarties nuorašą nedelsiant (ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priėmimo) išsiųsti nuteistajam S. J., jo gynėjui, prokurorui. Nuteistajam S. J. nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti per Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismą su prašymu įteikti nutarties nuorašą nuteistajam S. J. ir apie tai informuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Išsiunčiant įsiteisėjusios nutarties nuorašą Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismui, nurodyti, jog nuteistojo perdavimas iš Čekijos Respublikos Lietuvos Respublikai jau gali vykti, t. y. Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui pavesta organizuoti nuteistojo praktinį perėmimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos nuteistojo, jo gynėjo ir prokuroro gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą. Nuteistajam S. J. terminą nutarčiai apskųsti skaičiuoti nuo tos dienos, kai jam nutarties nuorašas bus įteiktas per Čekijos Respublikos Pisek apygardos teismą.