Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), užsiimanti individualia veikla, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., vykdydama individualią veiklą, vykdydama darbdavio funkcijas, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamuose butuose leido dirbti nelegaliai kambarinėmis: G. S. nuo 2018 m. gegužės 4d. iki 2018 m. birželio 20d. nuo 08.00 val. iki 19.00 val., G. Z. nuo 2018m. birželio 4d. iki 2018 m. birželio 20 d. nuo 10.00 val. iki 19.00 val., K. R. nuo 2018 m. gegužės 3d. iki 2018 m. birželio 2d. nuo 10.00 val. iki 20.00 val. bei vadybininke D. O. nuo 2018 m. balandžio 1d. iki 2018 m. birželio 20d. nuo 08.00 val. iki 22.00 val. Taigi, D. K. darbuotojoms leido dirbti ne vėliau kaip prieš jų darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus ir tuo neužtikrino, kad visi jos naudai dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, D. K. leido darbuotojoms dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, jų nesupažindinusi su naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai, neinstruktavusi ir neapmokiusi darbuotojų saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Šiais savo veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau išsamesnių paaiškinimų teismo posėdžio metu nepateikė.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. S. paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėnesį buvo gautas anoniminis pranešimas dėl galimo nelegalaus darbo D. K. vykdomoje individualioje veikloje, todėl 2018 m. birželio 20 d. buvo atliktas patikrinimas. Jo metu trečio aukšto laiptinėje buvo rastos dvi merginos, tai G. S., kuri valė langus, bei prie jos stovėjo D. O.. Jos paaiškina, kad dirba „Kauno apartamentai-G. S. kambarine, D. O. vadybininke, ir jų vadovė yra D. K., tačiau darbo sutarčių nėra pasirašiusios. Jos pateikė paaiškinimus. Patikrinus VSDFV sistemos duomenų bazę, apie jų įdarbinimą duomenų nėra. Tolesnio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais D. K. naudai dirbo kambarinėmis G. Z. ir K. R., su kuriomis nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys bei apie jų įdarbinimą nebuvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius. Jos taip pat pateikė paaiškinimus. Taip pat buvo nustatyta, kad darbuotojos dirbo su cheminėmis medžiagomis, tačiau nebuvo supažindintos su naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai, neinstruktuotos ir neapmokintos saugiai dirbti su jomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir D. K. kaltę įvykdžius protokole nurodytus nusižengimus įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 2); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 3-5); duomenys iš darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos (b. l. 6); VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai (b. l. 7); G. S., D. O., G. Z., K. R. paaiškinimai (b. l. 8, 9, 15, 16); fotonuotraukos (b. l. 10-11); susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis tarp D. O. ir D. K. išrašai (b. l. 12-13); skelbiu skelbimas, jog siūlomas kambarinės darbas (b. l. 14); D. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 17); administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad D. K. bausta administracine tvarka (b. l. 18).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. K., vykdydama individualią veiklą, tai yra būdama darbdave ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jai, (duomenys neskelbtini) nuomojamuose butuose leido dirbti nelegaliai G. S., G. Z., K. R. kambarinės pareigose, o D. O. - vadybininkės pareigose, nesudarius su darbuotojomis darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokia D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jos kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų naudojimu, darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad D. K. leido darbuotojoms dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, jų nesupažindinusi su naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai, neinstruktavusi ir neapmokiusi darbuotojų saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tokia D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ir jos kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. K. bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Nors ir nustatyta, kad nelegaliai dirbo keturi asmenys, tačiau nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad D. K. iš karto pilnai pripažino visus nelegalaus darbo faktus, netrukdė tyrimui, nebandė išvengti administracinės atsakomybės, į tai, kad yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei į tai, kad praeityje ji nebuvo bausta už analogiškus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. K. skirtinos baudos, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio 3 dalies sankcijose, nustatant minimalius jų dydžius. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. (ANK 38 straipsnio 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

D. K. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, skirti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18088016078.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.