Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Apsaugos komanda“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmoką ir atlyginusios namo savininkui žalą, padarytą nenustatytiems asmenims pavogus iš namo patalpų daiktų ir pinigų, subrogacinio reikalavimo namo apsaugos paslaugas teikusiai apsaugos bendrovei pagrįstumo klausimas.

Neteisėti veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui, subrogacijos tvarka reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos, padarytos nenustatytiems asmenims pavogus daiktų ir pinigų iš atsakovo saugomo gyvenamojo namo, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolius teigdamas, kad atsakovas pažeidė jo ir R. Š. sudarytą stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį, t. y. jog atsakovas, suveikus signalizacijai, į nurodytą gyvenamąjį namą atvyko vėliau negu per 6 min.

Šioje civilinėje byloje subrogacijos tvarka pareikštas reikalavimas kilo iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių, kurie atsirado atsakovo ir R. Š. 2011 m. rugpjūčio 16 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu (CK 6.716 straipsnis). Nurodyta sutartis nėra pasaugos sutartis, nes neatitinka pasaugos sutarties dalyko (CK 6.830 straipsnis). Dėl to nagrinėjamoje byloje nustatytina, yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ar ne.

Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovo ir R. Š. Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartyje (toliau – Sutartis) atsakovas įsipareigojo teikti R. Š. gyvenamosiose patalpose įrengtos signalizacijos būvio stebėjimo ir reagavimo į gautus aliarminius signalus paslaugas (Sutarties bendrosios dalies 1.1 punktas). Atsakovas įsipareigojo reaguoti į apsauginės, gaisrinės ir pavojaus signalizacijos aliarmus per 6 min. nuo saugomo objekto signalizacijos aliarminio signalo gavimo atsakovo centralizuoto stebėjimo pulto kompiuteryje iki atsakovo darbuotojų atvykimo prie saugomo objekto ar į jį. Nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad atsakovas į gyvenamąjį namą 2016-02-27 atvyko vėliau negu per 6 minutes. Iš atsakovo pateiktos signalizacijos ginčo name aliarmų ataskaitos matyti, kad pirmieji signalai atsakovo kompiuteryje užfiksuoti 19 val. 49 min. 5 sek. Atsakovo darbuotojai prie ginčo namo atvyko 20 val. 00 min. Taigi, atsakovo darbuotojai prie saugomo objekto atvyko praėjus 10 min. 55 sek. nuo pirmojo aliarminio signalo gavimo atsakovo centralizuoto stebėjimo pulto kompiuteryje. Pažymėtina, kad šalys Sutartyje aiškiai nustatė atsakovo reagavimo į signalizacijos aliarmą minučių tikslumu. Dėl to darytina išvada, kad precizinis šio sutartyje nustatyto termino laikymasis sutarties šalims turėjo esminę reikšmę. Be to, atsakovas yra savo srities profesionalas, užsiimantis apsaugos paslaugų ir reagavimo į pavojaus aliarmus teikimu, todėl jis privalo vykdyti sutartį taip pat ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę – pavėlavo per sutartyje nustatytą terminą atvykti į saugomą objektą – ir tai yra neteisėti atsakovo veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Žala.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 517,38 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovas išmokėjo namo savininkui. Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio, ieškovas pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, todėl 1 517,38 Eur žalos dydis laikytinas pagrįstu.

Kaltė.

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Atsakovas nepaneigė nurodytos kaltės prezumpcijos. Įvertinęs pirmiau šiame teismo sprendime aptartus atsakovo veiksmus – 4 min. 55 sek. pavėlavimą atvykti į saugomą objektą, teismas daro išvadą, kad atsakovo kaltės forma yra neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

Priežastinis ryšys.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovas pavėlavo atvykti į ginčo namą 4 min. ir 55 sek., t. y. atvyko per beveik dvigubai ilgesnį laiko tarpą. Vis dėlto, atsakovas tvirtina, kad sprendžiamoje situacijoje priežastinis ryšys nesieja žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nes iš ginčo namo vagys pasišalino daugiausiai per 4 min. 9 sek. (paskutinis aliarminis signalas atsakovo kompiuteryje gautas 19 val. 53 min. 14 sek.), todėl net ir atvykę per 6 min., atsakovo darbuotojai vagių būtų neberadę ir neužkirtę kelio nusikalstamai veikai užbaigti.

Ieškovas su tuo nesutinka, teigia, kad vagims dar reikėjo pasišalinti iš namo patalpų, jo kiemo, peršokti tvorą, todėl atsakovo darbuotojai galėjo spėti aptikti vagis ir juos sulaikyti. Be to, name esantys signalizacijos davilkiai galėjo būti užklijuoti, dėl ko signalas galėjo atsistatyti anksčiau, nei iš namo pasišalino vagys. Dar daugiau, atsakovo darbuotojai galėjo pamatyti bėgančius ar einančius įtartinus asmenis ir juos sulaikyti.

Su šiais ieškovo argumentais teismas nesutinka. Visų pirma, byloje nėra duomenų, jog signalizacijos davikliai buvo uždengti. Šią aplinkybę taip pat paneigia atsakovo pateikta signalizacijos veikimo išklotinė, iš kurios matyti, jog policijai vaikštant po namą, signalizacija vis suveikinėjo, ko nebūtų buvę, jei davikliai būtų uždengti. Be to, jei davikliai būtų buvę uždengti, tai atsispindėtų ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Nors ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotojai galėjo sulaikyti įtartinus asmenis gatvėje, tačiau tokiu atveju atsakovo darbuotojai į įvykio vietą būtų atvykę kur kas vėliau. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 7 straipnio 1 dalies 4 punktas numato, kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to. Vis dėlto, tokia apsaugos darbuotojų teisė neturi būti suprantama kaip teisė sulaikyti bet kokius netoli saugomo objekto vaikščiojančius asmenis, todėl abejotina, kad atsakovo darbuotojai galėjo sulaikyti įtartinus asmenis. Be to, kaip pažymėjo atsakovas, iki atvykimo į objektą nebuvo žinoma, ar yra įvykdyta kokia nors nusikalstama veika.

Tikėtina, kad vagys buvo keli, o daiktai buvo pavogti tik iš vienos patalpos (miegamojo kambario), pavogti daiktai buvo smulkūs (papuošalai, pinigai, navigacijos), kuriems išnešti nebuvo reikalingos specialios pastangos. Nors kieme buvo šuo, tačiau byloje nėra duomenų apie jo agresyvumą – esant šuniui ne tik vagys, bet ir policija pateko į namą ir nebuvo šuns užpulti.

Ieškovas rėmėsi civiline byla Nr. e2A-470-881/2016, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija ir buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, tačiau teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad minėtoje byloje ir šioje byloje skiriasi vagių pasišalinimo iš patalpos laikas – minėtoje byloje vagys pasišalino po 5 min. 26 sek., o šioje po 4 min. 9 sek. Byloje Nr. e2A-470-881/2016 teismas vertino, kad 36 sek. – tai pakankamas laiko tarpas spėti aptikti vagis ir juos sulaikyti, nes nuo paskutinio pavojaus signalo suveikimo vagims dar reikėjo laiko pasišalinti iš degalinės patalpų. Nagrinėjamu atveju, vagys pasišalinti iš namo turėjo 1 min. 51 sek. Toks laiko tarpas yra žymus ir pakankamas, turint omenyje tai, kad vagys nenešė sunkių daiktų, namo tvora nebuvo išskirtinai aukšta, duomenų, kad vagys yra fiziškai nepajėgūs asmenys byloje nėra, todėl per tokį laiko tarpą jie galėjo pasislėpti (namas stovi gan atokioje vietovėje), nueiti nuo namo bent 200 metrų, o nubėgti žymiai toliau. Be to, vagystė įvykdyta žiemos vakarą, kas dar labiau padėjo vagims slapstytis.

Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad net atsakovo darbuotojams atvykus laiku, jie nebūtų spėję sulaikyti vagių, dėl ko negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 390 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 390 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Apsaugos komanda“, į. k. 122668722, iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 390 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.