Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-271 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007-04-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. ir 307 str. 3 d. paskiriant bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-13 nuosprendžiu pakeista Šiaulių apygardos teismo 2007-04-26 nuosprendžio dalis ir iš Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. ir 307 str. 3 d. nusikalstama veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. bei paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2012-12-05, bausmės pabaiga – 2015-10-23.

Komisijos 2014 m. birželio 17 d. priimtu nutarimu Nr. 95-271 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-271 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

D. B. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Pažymi ir tai, kad visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, kadangi skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus. Teismas vieną kaip atsisakymo tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymo argumentą laiko tai, jog jis vieną kartą bausmės atlikimo metu buvo įspėtas už vidaus tvarkos pažeidimą, nors nuobauda net nebuvo paskirta ir įspėjimas yra išnykęs, o trys paskatinimai už aktyvų dalyvavimą socialinėje reabilitacijoje sudaro pagrindą manyti, jog yra teigiamas proveržis jo asmenybės taisymo programoje. Taip pat mano, kad santykinai didelė neatlikta bausmės dalis negali būti besąlygiškas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Mano, kad teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo.

Nuteistojo D. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, D. B. yra atlikęs minimalią įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis D. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (vaiko pirkimas ar pardavimas), nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra gana didelė – 1 metai 2 mėnesiai 2 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, itin pavojingą visuomenei, darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės, paskirtos D. B., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis D. B. anksčiau buvo ne kartą teistas, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės bei jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, t. y. jis padarė labai sunkų nusikaltimą, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skunde nurodyti motyvai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas grindė savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir pilnai išnagrinėjo jam pateiktus visus nuteistąjį charakterizuojančius dokumentus bei savo nutartyje nurodė konkrečius motyvus, pagrindžiančius savo priimtą sprendimą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo D. B. asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi neatlikta bausmės dalis dar neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis jau pasitaisė ir ateityje naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nedarys. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.