Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2015-12-01, apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą savo mažamečio sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Dėl šios priežasties jo žmona I. R. su jų mažamečiu sūnumi buvo patalpinta į Vilniaus krizių centrą. Savo veiksmais M. R. pažeidė vaiko teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jo dvasinį ir dorovinį vystymąsi, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

M. R. 2015-11-26, apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus sukėlė konfliktą, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kai namuose buvo jo mažametis sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Savo veiksmais M. R. nevykdė pareigos auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tam pačiam asmeniui surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai ir bylą nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), bylos sujungtos (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

M. R. apklaustas teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Dėl pirmo įvykio (2015-11-26) paaiškino, kad su žmona įvyko konfliktas, bet triukšmo nebuvo, M. R. nerėkavo ir nesikeikė mažamečio sūnaus akivaizdoje. Tuo metu M. R. buvo išgėręs. Žmona pasakė einanti pas mamą, kuri tuo metu buvo pas draugę namuose, toje pačioje laiptinėje. M. R. užsirakino duris ir užmigo, pabudo, kai policija įėjo į namus. Policijos pats į namus neįleido, nes miegojo ir negirdėjo. Dėl antro įvykio (2015-12-01) paaiškino, kad šnekėjo telefonu su bendradarbe, darė pokalbio įrašą, kurį po to paleido žmonai, jai nepatiko. Žmona buvo išgėrusi ir pradėjo M. R. provokuoti, jis nekreipė dėmesio, tuomet žmona supyko ir išėjo iš namų. M. R. tą vakarą buvo blaivus. Žmona grįžo su policija, iki pareigūnų atvažiavimo nebuvo jokio konflikto, surinko daiktus ir su vaiku išvažiavo į krizių centrą, bet po trijų dienų grįžo. Nurodė, kad jo žmona yra linkusi provokuoti, yra gavusi įspėjimą dėl melagingo iškvietimo. Šiuo metu I. R. gyvena pas M. R., kol kas jų santykiai geri.

Liudytoja I. R. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-11-26 grįžo namo po darbo, su vyru M. R. dėl buitinių dalykų kilo konfliktas. Nurodė, kad pagąsdino vyrą, jog jos mama miega kitame aukšte ir ji (I. R.) išeis pas mamą. Konflikto jų vaikas negirdėjo, nes jis buvo kambaryje, o I. R. su vyru koridoriuje. Išėjusi pro duris I. R. paskambino policijai, nes norėjo pagąsdinti vyrą. Vyras užsirakino duris, liudytoja nebegalėjo įeiti, o vaikas liko namuose. Atvykę pareigūnai padėjo užeiti į namus – pareigūnai į butą įlipo pro kaimynų langus, tuomet įleido I. R. į namus. I. R. rado vyrą surakintą antrankiais, nematė, kad jis būtų priešinęsis. Prieš pareigūnams įlipant į butą pro kaimynų langus, I. R. su pareigūnais skambino į buto duris, tuo metu vaikas neverkė, tačiau reikėjo patekti į butą, nes liudytoja buvo plonai apsirengusi, reikėjo pasirūpinti vaiku. Įėjus į butą vaikas buvo lovytėje, pabudęs, neverkė. Dėl 2015-12-01 įvykio parodė, kad tą dieną susipyko su vyru, vyras konflikto metu buvo blaivus. Kadangi I. R. atsibodo pykčiai, ji išėjo pėsčiomis iki pareigūnų, kad jie padėtų, nuvežtų į krizių centrą. Konfliktas kilo dėl buitinių dalykų, vaikas tuo metu miegojo, konflikto negirdėjo. Į policijos komisariatą I. R. išėjo viena, o grįžo su pareigūnais, tuomet jie išvežė ją su vaiku į krizių centrą. Paaiškino, kad šiuo metu su vaiku yra krizių centre, gali būti, kad dėl įvykių ne viską gerai atsimena, turi problemų su atmintimi.

Liudytojas A. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto, iš namų išvaryta moteris. Tikslios datos nepamena, bet gali būti, kad tai buvo 2015-11-26. Pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko žmona, kuri atidarė laiptinės duris. Pareigūnams moteris pasakojo, kad susipyko su vyru, konflikto metu ją išvarė iš buto ir užrakino duris. Kiek. A. S. suprato, vaikas visą laiką buvo bute, pareigūnai girdėjo vaiko verksmą bute. Į butą pareigūnai pateko pro balkoną iš aukštesnio buto balkono. Bute rado girtą miegantį M. R., lovytėje buvo vaikas. Vyro kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas R. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2015 m. tikslios datos nepamena, ar 2015-11-26, nežino. Buvo gautas iškvietimas, kad moteris išvyta iš namų. Pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Pareigūnus pasitiko moteris lauke prie įėjimo, pasakė, kad ją išvijo vyras ir ji negali patekti į butą. Dėl ko konfliktas kilo, R. M. nurodė nepamenantis. Konflikto metu bute buvo mažametis vaikas. Pareigūnai bandė įeiti į butą, skambino į duris, durų niekas neatidarė. Po to pareigūnai iškvietė gaisrininkus, į butą pareigūnai pateko per viršutinio aukšto butą. Bute rado betvarkę, vaikas verkė. Ką tuo metu darė M. R., nurodė nepamenantis. Pagarsinus nutarimą atsiakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-4), nurodė, kad jis surašytas teisingai, pareigūnai, būdami už durų, girdėjo vaiko verkimą.

Liudytoja D. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog žmona su vaiku naktį praleido krizių centre. I. R. paaiškino, kad M. R. yra paėmęs tėvystės atostogas, bet nuolatos geria. I. R. dirba, nori pailsėti. Kai D. B. bendravo su I. R., ji jau buvo krizių cente. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b. l. 8) patvirtino pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad I. R. grįžo iš darbo, buvo pavargusi, norėjo miegoti, o vyras buvo išgėręs, norėjo linksmybių, moteriai ir sūnui trukdė miegoti. Todėl moteris su vaiku nakties metu turėjo važiuoti į krizių centrą.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar už kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.

Nors M. R. kaltės dėl 2015-12-01 padaryto pažeidimo nepripažino, ji įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė; ROIK medžiaga Nr. 0115000679035, iš kurios matyti, kad 2015-12-01, 07.01 val., į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi I. R., kuri paprašė, kad būtų nuvežta į Vilniaus krizių centrą; specialistės D. B. 2015-12-02 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog buvo bendrauta su I. R., kuri paaiškino, kad 2015-12-01 jos vyras M. R. buvo išgėręs ir nakties metu pradėjo konfliktuoti, neleido ilsėtis jai ir jos mažamečiui sūnui, dėl šios priežasties ji kreipėsi į policijos pareigūnus ir paprašė patalpinti ją su sūnumi į Vilniaus krizių centrą; kita rašytine bylos medžiaga. D. B. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu. I. R., apklausta teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2015-12-01 tarp jos ir vyro kilo konfliktas, dėl ko ji išėjo iš namų ir kreipėsi į policijos pareigūnus, kad ją su vaiku patalpintų į krizių centrą. Nors M. R. teismo posėdžio metu teigė, kad su žmona nekonfliktavo, toks jo teiginys laikytinas gynybiniu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybę, kad tarp sutuoktinių vyko konfliktas, patvirtina tai, kad I. R. po konflikto kreipėsi į policijos pareigūnus dėl patalpinimo į krizių centrą. Nors I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad konflikto vaikas negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje, tai nepaneigia pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto – net jei vaikas ir negirdėjo konflikto, naktį dėl tėvų konflikto mažametis vaikas kartu su motina turėjo vykti į krizių centrą, kas neabejotinai pažeidė vaiko teises.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Nors M. R. kaltės dėl 2015-11-26 padaryto pažeidimo nepripažino, ji įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė; nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2015-11-26 buvo gautas pranešimas, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėjos neblaivus sutuoktinis namuose grasina, triukšmauja, neleidžia ilsėtis. Nuvykusius policijos pareigūnus pasitiko I. R., kuri pranešė, kad jos neblaivus sutuoktinis konflikto metu buvo agresyvus, grasino. Kadangi M. R. buto durų neatidarė, o patruliai už durų girdėjo mažamečio vaiko verkimą, į butą pateko pro balkoną, kur buvo sulaikytas M. R.; kita rašytine bylos medžiaga. Tokias įvykio aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai R. M. ir A. S., kurie nurodė girdėję, kaip už durų verkė vaikas, be to, R. M. paaiškino, kad pareigūnams pagaliau patekus į butą, jame rado betvarkę ir verkiantį vaiką. Kad tarp M. R. ir I. R. įvykio dieną kilo konfliktas, patvirtino ir posėdžio metu apklausta I. R.. Nors ji ir nurodė, kad konflikto vaikas negirdėjo, be to paaiškino, kad nei atvykus pareigūnams, nei jiems patekus į butą, vaiko verksmo negirdėjo, tai nepaneigia M. R. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tiek teismo posėdžio metu apklausyti pareigūnai, tiek pati I. R. patvirtino, kad skambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad M. R. negirdėjo skambučio į duris, patvirtina, kad jis negalėjo tinkamai prižiūrėti su juo bute esančio mažamečio vaiko ir užtikrinti jo saugumo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad M. R. 2015-12-01, apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą savo mažamečio sūnaus A. R., gim. 2014-10-12, akivaizdoje. Dėl šios priežasties jo žmona I. R. su jų mažamečiu sūnumi buvo patalpinta į Vilniaus krizių centrą. Savo veiksmais M. R. pažeidė vaiko teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jo dvasinį ir dorovinį vystymąsi, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje. Be to jis, 2015-11-26, apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kai namuose buvo jo mažametis sūnus A. R., gim. 2014-10-12. Savo veiksmais M. R. nevykdė pareigos auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek po 2015-12-01, tiek po 2015-11-26 įvykio nebuvo patikrintas M. R. girtumas, iš abiejų M. R. surašytų protokolų šalintina aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus.

M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, todėl jam skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 181³ straipsnio 1 dalies ir 181 straipsnio 1 dalies sankcijose - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 23 str., 30 str., 181³ str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

M. R. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

M. R. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. R. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.