Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui M. V., išvadą byloje teikiančiai institucijai Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Plungės rajone, dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga tenkinti pareiškėjo S. R. prašymą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą mažamečio S. A.-R. vardu, siekiant apsaugoti turtinius vaiko interesus, tačiau siūloma palikimą priimti pagal apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo

Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo pareiškime pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė S. A.-R., gim. (duomenys neskelbtini)., mama V. A.. Po jos mirties testamentų registre registruotas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo – M. V.. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė dėl teisinių žinių stokos bei neturėjęs galimybės įvertinti po V. A. atsiradusio palikimo dydį, vertę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi praėjus beveik šešiems mėnesiams po V. A. mirties. Pareiškėjas nurodė, jog palikimo nepilnamečio vaiko vardu nepriėmė dėl informacijos, apie palikimą sudarantį turtą, stokos, taip pat teisinių žinių trūkumo. Konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas ne dėl nepilnamečio S. A.-R. kaltės, kadangi jis būdamas nepilnametis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas nepilnamečio S. A.-R. atstovu pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiui S. A.-R.. Priešingai, neatnaujinus termino palikimui priimti, būtų pažeisti nepilnamečio S. A.-R. teisės ir teisėti interesai.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat pateikė išvadą, jog tikslinga tenkinti pareiškėjo S. R. prašymą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po V. A. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl leidimo išdavimo

Pareiškėjas taip pat prašė išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko S. A.-R., gim. (duomenys neskelbtini)., vardu priimti visą jam tenkančią, po jo motinos V. A. mirties, atsiradusio palikimo dalį.

Pažymėtina, kad spręsdamas klau­si­mą, ar iš­duo­ti lei­di­mą tė­vams sa­vo ne­pil­na­me­čio vai­ko var­du pri­im­ti ar at­si­sa­ky­ti pri­im­ti pa­li­ki­mą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.), teis­mas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko S. A.-R., motina V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėjas įstatyminiai V. A. pirmos eilės įpėdiniai yra du: S. A.-R. ir M. V..

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/140 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini); 1/121 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įregistruota hipoteka. Vidutinė minėto buto vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 72 405 Eur. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. Drackienės pateikta informacija apie tai, kad V. A. suteiktas būsto kreditas, negrąžintos sumos likutis 15 664,68 Eur. 1/140 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apie 5 885,71 Eur. 1/121 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė – apie 3297,52 Eur. Transporto priemonių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nėra nurodyta. Pagal 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartį palikėja taip pat turėjo kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui S. P., paskolos suma 48 656 Eur (168 000,00 Lt), iki 2024 m. balandžio 9 d. Negrąžintos paskolos dydis, pagal minėtą paskolos sutartį, nėra žinomas. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nors palikėjos nekilnojamasis turtas apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, tačiau bendra turimo turto vertė, vertinant preliminariai, yra didesnė nei hipoteka užtikrintos prievolės dydis, t. y. paveldimo turto balansas yra teigiamas.

Pagal įstatymą, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad palikimą sudaro vertingas nekilnojamasis turtas taip pat ir kilnojamasis turtas, į tai, kad palikimą priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą, nepilnametis vaikas už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsni), dėl ko teismas neturi pagrindo manyti, kad palikimo priėmimas galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl prašymas tenkintinas, išduotinas leidimas pareiškėjui pagal antstolio sudarytą apyrašą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3.244 straipsnis).

Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal CK 5.52 straipsnio 2 dalį ir 5.53 straipsnio 2 dalį, dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuriame turi nurodyti, jog pageidauja priimti palikimą pagal turto apyrašą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites privalo pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Jei po turto aprašo sudarymo įpėdinis sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, įpėdinis privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo išdavimo. Duomenų, kad būtų sumokėjęs žyminį mokestį nepateikė. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas 50 Eur žyminis mokestis, kuris indeksuojamas CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimas), tai kad pareiškėjas, atstovaudama nepilnametį vaiką turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo) (CK 3.188 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš pareiškėjo nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo jo nepilnamečio vaiko S. A.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, po vaiko motinos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečio vaiko S. A.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, priimti palikimą, atsiradusį po vaiko motinos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, pagal apyrašą.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.