Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims G. R., A. R., institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajono savivaldybėje atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. R., A. R., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajono savivaldybėje dėl termino priimti palikimą pagal įstatymą pratęsimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po motinos J. R. mirties, nepilnametė dukra A. R. įgijo teisę į jos palikimą pagal įstatymą, tačiau dėl savo amžiaus (visiško civilinio veiksnumo neturėjimo), kaip įstatyminė įpėdinė, savo teisių per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo. Jis, kaip jos įstatyminis atstovas, į notarą dėl palikimo A. R. vardu priėmimo taip pat nesikreipė ir praleido LR CK 5.50 str. 3 d. numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Mano, kad terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl šių svarbių priežasčių : notarė neišaiškino, kad būtent jis, kaip nepilnametės dukros A. atstovas, privalėjo kreiptis į teismą, dėl teismo leidimo išdavimo, priimti nepilnametės dukros vardu palikimą bei gavus teismo leidimą kreiptis į notarą. Buvo klaidingai įsitikinęs, kad visas sutuoktinės turtas priklauso jam, o dukros viską paveldės po jo mirties. Jo išsilavinimas nėra teisinis, neturi teisinių žinių, o realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka nesudarė sąlygų sužinoti, kad apskritai turi gauti teismo leidimą bei priimti palikimą ir nepilnametės dukros vardu. Apie tai, kad kaip įstatyminis nepilnametės dukros A. R. atstovas, atstovaudamas jos interesus, turėjo kreiptis į notarą dėl jos motinos palikimo priėmimo, sužinojo tik tuomet, kai paprašė išduoti man paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, į mirusios sutuoktinės J. R. palikimą. Mano būtina atsižvelgti į tai, kad palikimą prašo priimti nepilnamečio vaiko interesais, bei įvertinti, tai, kad A. materialinės gyvenimo sąlygos atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, bus pablogintos.

Įvertinus tai, kad palikimo atsiradimo ir jo priėmimo pasibaigimo momentu A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo ir yra nepilnametė, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį ji praleido ne dėl savo kaltės, pažeistų jos interesus. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Į (duomenys neskelbtini) mirusios J. R. palikimą paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, todėl termino palikimui priimti pratęsimas nepažeis ir nesuvaržys kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atnaujinus terminą J. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, reikalingas teismo leidimas, priimti palikimą nepilnametės A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. Mano, kad nepilnametės dukros A. teisės nebus pažeidžiamos. Šiuo metu, jis yra vienintelis kuris rūpinasi A., yra suinteresuotas ginti jos teises bei interesus.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajono savivaldybėje pateikė išvadą (b. l. 68) nurodė, kad vertinant prie pareiškimo pridėtus rašytinius įrodymus, bei atsižvelgiant į tai, kad palikimas priimamas pagal apyrašą, pareiškėjo prašymas nustatyti, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir teismo leidimo jam priimti išdavimas neprieštarautų nepilnametės interesams. Teismo posėdžio metu atstovė išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnametės A. R. vardu priimti jos mamos J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus trims mėnesiams po palikėjos J. R. mirties, ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali pratęsti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino bei kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametės A. R. mama J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 97). Po J. R. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs turtas (b. l. 16-23): 0.2500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančius statinius-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 1.0800 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0200 ha žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0.0400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); bei 1.9000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Nepilnametė A. R. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldint mirusios mamos J. R. palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimo atsiradimo bei termino priimti mirusios mamos J. R. palikimą metu A. R. buvo nepilnametė ir, neturėdama visiško civilinio veiksnumo, negalėjo pati priimti savo mamos J. R. palikimo. Po J. R. mirties palikimą priėmė A. R., kuris pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 10), tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas A. R. kaip įstatyminis savo nepilnametės A. R. atstovas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą.

Pareiškėjas A. R. nurodo terminą nepilnametės dukros vardu priimti palikimą pagal įstatymą praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl to, kad dėl teisinių žinių neturėjimo manė, kad dukra priims palikimą po jo mirties. Taip pat ir dėl lėšų stokos ji pavėlavusi kreipėsi po J. R. mirties į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo. Apie tai, kad nustatyti terminai, per kuriuos reikia priimti palikimą sužinojo tik pasikreipus pas advokatę, kuri suteikė konsultaciją dėl palikimo priėmimo tvarkos praleidus terminą. Iš byloje pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo nustatyta, kad tik 2019 m. gegužės 29 d. buvo priimtas sprendimas teikti jam teisinę pagalbą. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad vienas augina dukrą, vienas ja rūpinasi, nepilnametės interesai priėmus palikimą po motinos mirties nebus pažeisti. Minėtas pareiškėjo nurodytas priežastis teismas pripažįsta svarbiomis, nes dėl jų pareiškėjas objektyviai negalėjo įgyvendinti palikimo priėmimo teisių. Konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės egzistavo visą palikėjos J. R. palikimo paveldint pirmos eilės įpėdiniui priėmimo terminą, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, sužinojęs apie atsiradusį palikimą, per protingą laiką, t.y. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises. Konstatuotina, kad termino priimti palikimą atnaujinimas niekieno teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjo nepilnametės dukros kaip įpėdinės teisės priimti palikimą. Tai, kad nepilnametės A. R. atstovas pagal įstatymą tėvas A. R. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiui vaikui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus priežastis, dėl kurių praleistas nustatytas terminas priimti palikimą bei kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas pratęsti terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. R. mirties (duomenys neskelbtini), tai atitinka protingumo, socialinio teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 577 straipsnis).

Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje yra vaiko interesų viršenybės principas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Nuosavybės teisę į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais: gauti kaip dovaną, darbo užmokestį, stipendiją, išlaikymą, laimėti loterijoje ir kt. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis).

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vertina išimtinai vaiko interesus, nepilnamečio vaiko turtinių teisių apsaugą, atsižvelgia į tai, kad tik dalis įpareigojimų išviešinama, todėl egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu.

Byloje nėra duomenų, jog vaiko tėvas, priimdamas nepilnametės dukros vardu palikimą pagal apyrašą, pažeistų jos teisėtus interesus. CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas įvertino pareiškėjo nurodytas su palikėjo finansiniais įsipareigojimais susijusias aplinkybes ir nustatė, kad informacinių sistemų ir registrų duomenimis palikėjas neturėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, jos atžvilgiu nėra priimtų teismo sprendimų dėl turtinių reikalavimų patenkinimo. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu pagal įstatymą pažeis jo teises ir teisėtus interesus, bei atsižvelgiant į tai, kad tik dalis įpareigojimų išviešinama, pareiškėjui išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po palikėjos J. R. mirties pagal apyrašą (CK 3.272 straipsnio 1 dalis ).

Apyrašo sudarymo tvarka nustatyta CK 5.53 straipsnyje. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, kuris turto apyrašą sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). Per dvi savaites antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja. Įpėdinis antstoliui privalo pateikti visus apyrašui sudaryti būtinus duomenis (CK 5.53 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjui išaiškinama, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą nepilnametės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal apyrašą.

Pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po palikėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), mirties, apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, kita nutarties dalis neskundžiama.