- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-92-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57067-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. LK-203, netaikyti D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D., nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas), 8 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme pataisos namuose. D. D. neatlikta bausmės dalis – 3 m. 11 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t.y. 2020 m. gruodžio 11 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. LK-203 nutarė netaikyti D. D. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis D. D. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o teismo nutartyje analizuotos aplinkybės, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (turimi paskatinimai, socialinių ryšių palaikymas bei atrastas tikėjimas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis D. D. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį, panaikinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. D. ir priimti dėl skundo naują procesinį sprendimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, nes teismas vertino ir žiūrėjo tik nuteistojo praeitį, nors tai yra akivaizdus Konstitucijos pažeidimas. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs bausmės dalį, kuri yra atitinkanti BVK, jis yra paskirtas į lengvąją grupę ir gali pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą. Atkreipiamas dėmesys, jog atlikdamas bausmę nuteistasis pradėjo bendrauti su veikliųjų žmonių bendrija ir pastoriais, kurie jam padėjo atsigauti psichologiškai, kadangi jis yra padaręs didžiulę nuodėmę.
4.2. Skunde nurodoma, jog nuteistasis lanko Eucharistinio išganytojo parapijos dvasinio ugdymo programą. Jo atvažiuoja aplankyti broliai iš veikliųjų žmonių bendruomenės. Nuteistojo gyvenimas šiuo metu yra susijęs tik su Dievu ir jis skelbia Dievo žodį žmonėms, kad atrastų gyvenimo tiesą. Skunde pažymima ir tai, jog nuteistasis šiuo metu nepažeidinėja pataisos namuose nustatytų vidaus tvarkos ir elgesio taisyklių, stengiasi būti pavyzdingu. Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatuoja, jog jis neatitinka visų privalomų BVK nustatytų sąlygų jo lygtiniam paleidimui. Teismas įžvelgia tik neigiamą nuteistojo pusę, nors jis stengiasi būti visavertis Lietuvos pilietis ir nori tarnauti žmonėms. Nuteistasis pažada vykdyti visus jam skirtus įpareigojimus, gyventi reabilitacijos centre, įsidarbinti, mokėti mokesčius, dirbti dorai ir sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. yra faktiškai atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 3 metai 11 mėnesių 27 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t.y. 2020 m. gruodžio 11 d.). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 6 kartus skatintas, palaiko socialiai reikšmingus ryšius su seserimi, jo elgesyje kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: lankė ir baigė „Įžanginės grupės“ programą, „Agresijos ir autoagresijos“ valdymo programos užsiėmimus, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje „Padėk sau“, skirtoje su alkoholio problemomis susiduriantiems asmenims, diskusijoje „Smurtas. Kaip jo išvengti“, išklausė programos „Sveiko gyvenimo būdas“ paskaitas, lankė Anoniminių alkoholikų (AA) grupę bei Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos dvasinio ugdymo programą. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie aukštos rizikos grupės 85 balai. Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 25 vertintini kaip statiniai ir net 60 balų atitinka dinaminius veiksnius, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Sutiktina, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo paskutinio atlikto vertinimo (90 balų) sumažėjo, tačiau ne ženkliai, tik 5 balais, be to, kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro ženklus dinaminių balų skaičius (60 balų). Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo D. D. pakartotinio nusikalstamumo riziką: nusikalstamo elgesio istorija; nusikalstamos elgsenos modelis (smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas); gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu; palaikančių artimų socialinių ryšių nebuvimas; smurtinio elgesio rizika vidutinė; savikontrolės problemos; mąstymo lankstumo stoka. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu D. D. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis linkęs pateisinti, minimizuoti savo nusikalstamą elgesį, suvokia tam tikras savo elgesio pasekmes, tačiau yra pernelyg optimistiškas ateities atžvilgiu, mano, kad viskas jo gyvenime pasikeis vien tik todėl, kad jis to nori. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 60 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, D. D. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo darbinė motyvacija bei galimas finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis iki laisvės atėmimo bausmės pradžios D. D. nedirbo, vedė asocialų gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ir buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyveno su benamiais, pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo gaunama valstybinė pašalpa. Jo darbinė patirtis menka (nuteistojo teigimu iš viso jis turi tik apie 5 metus darbo stažą, pastaruoju metu yra neįgalus), pataisos namuose nuteistasis nedirba, jis buvo kreipęsis dėl įdarbinimo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos, finansiškai jam padeda sesuo. Ir nors nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti laisvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto nuteistojo D. D. požiūris į darbą tiek iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, tiek pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu nuteistasis D. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Be to, D. D. anksčiau buvo teistas už vagystes, plėšimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, papirkimą, tyčines smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistajam jau 3 kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau valstybės taikoma probacija teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Ankstesnių teistumų buvimas, anksčiau taikytų lygtinių paleidimų neveiksmingumas, sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas su nuteistojo elgesiu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusias aplinkybes, kurios Komisijos teisingai buvo įvertintos.
12. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus didelei (vertinant su paskirtąja bausme) neatliktos bausmės daliai – 3 metams 11 mėnesių 27 dienai (skaičiuojant Komisijos nutarimo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d.). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Esant šioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, vertindamas neatliktos bausmės dalį, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
13. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog Komisija bei apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikėsi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių bei minimaliai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
14. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.