- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- I-779-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02132-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- VšĮ Visagino ligoninės
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Kastyčiui Matulevičiui ir Viktorijai Pantelejevai, atsakovės atstovei Redai Skirkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Visagino ligoninės prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja VšĮ Visagino ligoninė prašo panaikinti Aplinkos viceministro 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (16-1)-D8-9872 ir įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 28 d. prašymą.
Prašyme (b. l. 3-6) paaiškino, kad Aplinkos ministerijai nėra deleguota teisė aiškinti teisės normas ir, remiantis savo aiškinimu, priimti sprendimus. VšĮ Visagino ligoninė dalį laidojimo paslaugų: žmogaus palaikų laikiną laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, kaip paslaugas, būtinas bendruomenei, teikė iki 2009 m. liepos 1 d. įsigaliojant šios veiklos privalomam licencijavimui, kadangi šios paslaugos būtinos visuomenei ir prievolė užtikrinti tokių viešųjų paslaugų teikimą pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 36 ir 41 p. reikalavimus tenka savivaldybei, kuri yra pareiškėjos steigėja. Savivaldybei bendrai pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 str. nuostatas tenka prievolė užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Nuo 2009 m. liepos 1 d. pradėjus licencijuoti laidojimo paslaugų teikimą, susidarė teisiškai ydinga situacija, kai, laikantis Aplinkos ministerijos aiškinimo, juridinis asmuo - viešoji įstaiga, nebeteko galimybės net prašyti suteikti jai licenciją užsiimti laidojimo paslaugų veikla, o prievolė užtikrinti tokių paslaugų teikimą bendruomenei liko savivaldybei, kuri, laikantis tokio aiškinimo, turėtų užtikrinti, kad koks nors juridinis asmuo - įmonė licenciją teikti minėtoms paslaugoms gautų ir teiktų šią paslaugą. Atsižvelgiant į tai, kad privačiam juridiniam asmeniui - įmonei savivaldybė pavesti privalomai teikti laidojimo paslaugas nėra kompetentinga, o tokio juridinio asmens - įmonės, kuri teiktų ar siektų teikti laidojimo paslaugą konkrečioje savivaldybėje, gali neatsirasti, likusi išeitis - įsteigti naują juridinį asmenį specialiai šiai paslaugai teikti. Pažymi, kad atsakovė, nenagrinėjusi pareiškėjos prašymo išduoti licenciją laidojimo paslaugoms teikti, rėmėsi formaliu kriterijumi - pareiškėjos teisinės formos neatitikimu, kurį konstatavo savo iniciatyva.
Civilinis kodekso 2.34 str. juridinius asmenis atskiria į viešuosius ir privačiuosius, pagrindiniu tokio atskyrimo kriterijumi nustatant, koks interesas - viešasis ar privatus - yra tenkinamas tokio asmens veikla. Be to, viešieji asmenys skirstomi į valstybės ir savivaldybių įmones, valstybės ir savivaldybių įstaigas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes ir kt., todėl juridinis asmuo - įmonė nėra išimtinai privataus juridinio asmens rūšis. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 str. 2 d. nustato, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise, o jos tikslas pagal šio įstatymo 2 str. 3 d. - teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Kitos rūšies viešųjų juridinių asmenų - viešųjų įstaigų statusą ir veiklą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, kurio 2 str. pateikia tokio juridinio asmens sampratą: „Viešoji įstaiga - tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą“. Be to, viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla. Atsižvelgdama į tokį specialiais teisės aktais nustatytą viešųjų juridinių asmenų - įmonės ir viešosios įstaigos - reguliavimą, pareiškėja daro išvadą, kad pagrindinis šių asmenų atskyrimo kriterijus - įmonės galimybė iš savo veiklos gauti pelno.
Toks viešųjų juridinių asmenų statuso ir veiklos reguliavimas, kai tikslu abiem asmenims nustatyta tenkinti viešuosius interesus, o vienam iš jų galima gauti iš savo veiklos pelno (laidojimo paslaugų teikimo reglamentavimo atveju), teisiškai nepagrįstas ir neatspindi tikrųjų įstatymo leidėjo ketinimų, nes preziumuojant įstatymo leidėjo racionalumą bei siekį užtikrinti teisinės sistemos vienovę, jo neketinimą priimti Konstitucijai prieštaraujančias teisės normas, atsiranda abejonių dėl galimai pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. nuostatos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Atsižvelgiant ir į tai, kad galimybė savivaldybių įmonėms teikti laidojimo paslaugas yra realizuojama, nes Aplinkos ministerija, kaip skelbia savo tinklalapyje, iki 2009 m. gruodžio 3 d. yra išdavusi bent dvi licencijas tokios rūšies juridiniams asmenims (1. „Kretingos komunalininkas“, 163934977; 2. Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, 132626180), o pareiškėjos prašymas laidojimo paslaugų licencijai gauti atmestas kaip paduotas netinkamo subjekto, sąlygoja situaciją, kai tik galintis siekti (gauti) pelno juridinis asmuo įgyja galimybę užsiimti visuomenės poreikius tenkinančia veikla, o išimtinai visuomenės poreikiams teikti įsteigtas juridinis asmuo tokios teisės įgyti negali. Tikėtina, kad toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidą visuomenei būtiną viešąją paslaugą gauti tik sumokėjus paslaugos teikėjui tenkančią pelno dalį, o galimybė gauti tokią paslaugą iš pelno nesiekiančio juridinio asmens eliminuojama, todėl mano, kad susidariusioje teisinėje situacijoje negalima vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintų Laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių (toliau ir Taisyklės) ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatomis, apribojančiomis viešosios įstaigos teisę būti laidojimo paslaugų teikimo subjektu, o teisės aktais nustatyta asmenų galimybė tokias paslaugas pirkti tik į jų kainą įskaičiavus paslaugos tiekėjo pelną prieštarauja gerai moralei.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos ministerija su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 30-31) paaiškino, kad žmonių palaikų laidojimo paslaugų teikimo tvarką nustato Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, kurio 20 str. 2 d. įtvirtinta, kad teisę teikti laidojimo paslaugas turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės ir Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai Lietuvos Respublikoje, turintys Vyriausybės patvirtintų laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka išduotas licencijas ir visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimą - higienos pasą. Vadovaujantis šia nuostata Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintos Taisyklės. Šiose taisyklėse licencijos turėtojas, taip pat kaip ir Žmonių palaikų laidojimo įstatyme, apibūdinamas kaip Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialas Lietuvos Respublikoje taisyklių nustatyta tvarka įgiję licenciją. Šių nurodytų teisinių formų juridinių asmenų prašymai išduoti licenciją laidojimo paslaugoms vykdyti yra nagrinėjami Taisyklių nustatyta tvarka. Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, nors ir nurodo, kad laidojimo paslaugas turi teisę teikti tik įmonės, bet nepateikia įmonės sąvokos. Aplinkos ministerija, nagrinėdama prašymą išduoti licenciją, vadovavosi Civiliniame kodekse (toliau CK) pateikta įmonės sąvoka. Pažymi, kad teisę, nagrinėjant prašymus išduoti licenciją, vadovautis ne tik Žmonių palaikų laidojimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, Aplinkos ministerijai suteikia Taisyklių 3 p. Ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, jokiu būdu ne oficialiai aiškino teisės aktą, o, priimdama atitinkamą sprendimą, savo kompetencijos ribose taikė galiojančius teisės aktus nagrinėjamos situacijos kontekste. Pažymi, kad taikyti teisės aktus, vykdant savo funkcijas, kiekviena institucija turi ne tik teisę, bet ir pareigą.
Kadangi Žmonių palaikų laidojimo įstatymas nepateikia įmonės sąvokos, ministerija, vertindama pareiškėjos prašymą išduoti licenciją teikti laidojimo paslaugas, taikė CK įtvirtintą įmonės sąvoką. Pažymi, kad CK 2.33 str. įtvirtina šias juridinio asmens rūšis: įmonė, įstaiga, organizacija. CK komentare nurodoma, kad įmonė suprantama kaip susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla, arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigėjams. Pareiškėjos Aplinkos ministerijai pateiktame registravimo pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjos teisinė forma - viešoji įstaiga. Juridinio asmens rūšis - įstaiga CK komentare apibūdinama kaip susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse, kurio tikslas - tenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Panašiai viešoji įstaiga apibūdinama ir Viešųjų įstaigų įstatyme - tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pažymi, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais, tačiau ūkinės komercinės veiklos vykdymas nėra pagrindinis viešosios įstaigos veiklos tikslas.
Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, įvertinus tai, kad VšĮ Visagino ligoninės teisinė forma yra viešoji įstaiga, į tai, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad teisę teikti laidojimo paslaugas turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės ir Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai Lietuvos Respublikoje, o Taisyklėse nurodoma, kad pareiškėjai gauti minėtą licenciją yra minėtos teisinės formos juridiniai asmenys, Aplinkos ministerija ginčijamame sprendime pareiškėjai nurodė, kad jos prašymas negali būti nagrinėjamas Taisyklių nustatyta tvarka.
Mano, kad pareiškėjos nurodytas argumentas, kad Aplinkos ministerija, atsisakė nagrinėti pateiktą prašymą remdamasi tik formaliu kriterijumi yra teisiškai nereikšmingas, kadangi, kaip ir visos institucijos, Aplinkos ministerija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais. Įstatyme nurodoma, kokios teisinės formos juridiniai asmenys gali užsiimti aptariama veikla, CK aiškiai apibūdina įmonės sąvoką, įtvirtina šios teisinės formos juridinio asmens požymius. Nagrinėjamu atveju besikreipiantis subjektas privalo atitikti Žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus. Įtvirtintų reikalavimų neatitinkančio asmens prašymo nagrinėjimas pažeistų minėtą teisinį reglamentavimą.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad pateikiamuose VšĮ Visagino ligoninės įstatų II dalyje yra įtvirtinti šios įstaigos tikslai ir uždaviniai. Minėtų įstatų 12 p. nurodoma, kad pagrindinis įstaigos veiklos tikslas - gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas. Pagrindiniais įstaigos uždaviniais 13 p. nurodoma nespecializuotų, specializuotų kvalifikuotų (antrinės ir pirminės) asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ambulatorinių ir stacionarinių) teikimas visiems Lietuvos gyventojams. Atsižvelgiant į tai, laidojimo paslaugų teikimas akivaizdžiai prieštarautų įstatuose įtvirtintiems įstaigos tikslams ir uždaviniams. Tokia VšĮ Visagino ligoninės veikla pažeistų ir Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, nurodantį, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašymą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Aplinkos ministerija pagrįstai nenagrinėjo VšĮ Visagino ligoninės prašymo išduoti licenciją laidojimo paslaugų veiklai vykdyti.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Visagino ligoninė 2009 m. rugsėjo 28 d. prašymu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama išduoti licenciją laidojimo paslaugų veiklai vykdyti (b. l. 38). Aplinkos viceministras 2009 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. (16-1)-D8-9872 (b. l. 34-35) pripažino, kad VšĮ Visagino ligoninės prašymas negali būti nagrinėjamas Laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, t. y. sprendimu iš esmės atsisakyta pareiškėjai suteikti licenciją užsiimti laidojimo paslaugų teikimo veikla.
VšĮ Visagino ligoninė mano, kad minėtas administracinis sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Įvertinus surinktų įrodymų visetą, spręstina, kad tokia pareiškėjos pozicija yra juridiškai nepagrįsta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymas reglamentuoja žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką. Pagal šio įstatymo 20 str. 2 d. teisę teikti laidojimo paslaugas turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai Lietuvos Respublikoje, turintys Vyriausybės patvirtintų laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka išduotas licencijas ir visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimą – higienos pasą.
Laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklės nustato laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijos išdavimo tvarką Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialams Lietuvos Respublikoje, norintiems teikti žmogaus palaikų laidojimo paslaugas. Šios taisyklės taip pat nustato licencijos pakeitimo, atsisakymo ją išduoti, pakeisti, įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir dublikatų išdavimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygas ir jų laikymosi priežiūrą, licencijos turėtojų teises ir pareigas. Taisyklių 2 p. įtvirtinta, kad Licencijos turėtojas – Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialas Lietuvos Respublikoje, šių taisyklių nustatyta tvarka įgiję licenciją.
Nei Žmonių palaikų laidojimo įstatyme, nei Taisyklėse nėra pateikta įmonės, turinčios teisę teikti laidojimo paslaugas, sąvoka. CK 2.33 str. 1 d. numatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi, kodeksas aiškiai išskiria įmonę ir įstaigą kaip atskirus juridinius asmenis. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas viešoji įstaiga ? tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagrindinis viešosios įstaigos tikslas, priešingai nei įmonės CK prasme, nėra sietinas su ūkinės - komercinės veiklos vykdymu, naudos siekimu jos steigėjams.
Kaip matyti iš pateikto registravimo pažymėjimo (b. l. 45), pareiškėjos teisinė forma yra viešoji įstaiga. Įvertinus šią aplinkybę šiuo metu galiojančių teisės aktų kontekste (kurie, kaip jau minėta, numato, jog teisę teikti laidojimo paslaugas turi tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės), taip pat atsižvelgiant į Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 20 str. pakeitimo įstatymo projekto aiškinamuosius raštus, kuriuose taip pat konstatuota, jog juridiniai asmenys, neturintys įmonės teisinės formos (tame tarpe ir viešosios įstaigos), šiuo metu negali teikti laidojimo paslaugų, spręstina, kad atsakovė ginčijamame sprendime pagrįstai pripažino, kad VšĮ Visagino ligoninės prašymas išduoti licenciją laidojimo paslaugų veiklai vykdyti negali būti nagrinėjamas Taisyklių nustatyta tvarka dėl pareiškėjos teisinės formos neatitikimo, t. y. viešoji įstaiga negali būti laikoma minėtos licencijos prašytoja pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
Be to, sistemiškai analizuojant VšĮ Visagino ligoninės įstatų (b. l. 10-19) 12, 13 p. ir kt. punktus, matyti, kad šios ligoninės pagrindinis veiklos tikslas („gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą“, kokybiškai teikti medicinos paslaugas“) ir uždaviniai („organizuoti ir teikti nespecializuotas, specializuotas kvalifikuotas (antrinės ir pirminės) asmens sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines ir stacionarines) visos Lietuvos gyventojams) nėra siejami su laidojimo paslaugų teikimu. Faktas, kad dalį laidojimo paslaugų VšĮ Visagino ligoninė teikė iki 2009 m. liepos 1 d., savaime neapsprendžia teisės toliau užsiimti tokio pobūdžio veikla, kadangi galiojantys teisės aktai per teisinę formą imperatyviai apibrėžia subjektus, kuriems gali būti išduodama licencija laidojimo paslaugų veiklai vykdyti.
Kitos pareiškėjos prašyme ir jos atstovų teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės prašymo pagrįstumo neįrodo.
Kolegijos vertinimu, atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą išduoti licenciją laidojimo paslaugų veiklai vykdyti, tinkamai taikė galiojančius teisės aktus. Aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. (16-1)-D8-9872 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti, o taip pat tenkinti išvestinį VšĮ Visagino ligoninės prašymo reikalavimą - įpareigoti Aplinkos ministeriją išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 28 d. prašymą. VšĮ Visagino ligoninės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos VšĮ Visagino ligoninės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.