- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1287-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- D. R.
- Pareiškėjas
- D. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2394-474/2019 pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), 10,3876 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 8,0459 ha ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini), 6,81 ha ploto, iš jų – 2,88 ha vandens telkinio, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė V. N. ir kad D. R. paveldėjo turtines teises į nurodytą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti.
3. Teismas nurodė, jog vadovaujantis CPK 444 ir 445 straipsniais juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
4. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2007 konstatavo, kad D. R. yra V. N. turto paveldėtojos pagal įstatymą sutuoktinės M. N. testamentinis įpėdinis ir atitinka įstatyme nustatytas pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą sąlygas. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl V. N. nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo, tačiau 2014-10-28 sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 14S-(14.14.3)-111 nuspręsta neatkurti D. R. nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko V. N. iki nacionalizacijos valdytą 22,36 ha žemės sklypą ir 2,88 ha vandens telkinį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014-10-30 rašte Nr. 14SD-(14.14.104.)-3613 nurodyta, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai buvo V. G. ir J. B., o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – M. T. ir E. T.-O. Duomenų, kad 2014-10-28 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 14S-(14.14.3)-111 būtų apskųstas, byloje nėra.
5. Teismas konstatavo, jog dokumentai apie buvusius žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkus yra išlikę, todėl pareiškėjo prašomi juridinę reikšmę turintys faktai negali būti nustatinėjami, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad už pareiškime reiškiamus reikalavimus nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus turėjo būti sumokėtas 76,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis), tačiau duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas, byloje nėra. Be to, pareiškimas turi kitų turinio ir formos trūkumų.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. R. (apeliantas) prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti.
8. Argumentuoja, jog teismas nesivadovavo CPK ir Atkūrimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatomis, nepagrįstai atsisakė nustatyti paskutiniuosius ginčo žemės sklypų savininkus. Teigia, jog juridinę reikšmę turinčius faktus reikia nustatyti dėl prieštaravimų tarp archyvo duomenų, pavyzdžiui, yra išlikę dokumentai, kad sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise kaip savanoris buvo gavęs V. G., tačiau nėra išlikę šio sklypo pardavimo–pirkimo dokumentai V. N.. Be to, archyvo vėlesniuose dokumentuose yra informacija, jog V. G. mokėjo mokesčius 1935-01-28, nors dar 1934-10-25 antstolis Žemės reformos departamentui pranešė, kad V. N. turto varžytynės neįvyko. Varžytynės neįvyko ir 1939-02-18 dėl 5400 litų įkainoto turto, tačiau teigia, jog jų nebereikėjo, nes 1939 m. V. N. pasiskolino iš M. V. 7000 litų ir skolą galėjo grąžinti. Šio paskolos raštelio originalas yra Palangos teismo rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-78-288/2008, tačiau net ir negrąžinus skolos, turtas neperėjo nuomininko nuosavybėn. Pažymi, jog pati Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo neatitikimus tarp gautų iš archyvo dokumentų, todėl nusprendė neatkurti jam nuosavybės teisių. Pažymi, kad nėra išlikę dokumentai, jog V. N. buvo sklypo savininkas, tačiau archyvo pateiktoje 2005-08-03 pažymoje Nr. 4-3414 dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) priklausymo V. N., nurodyta, kad dėl įsiskolinimo skelbtos V. N. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) varžytynės, kurios neįvyko.
9. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-20 nutarime Nr. 349 nurodyta, kad dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teises į išlikusi nekilnojamąjį turtą, nelaikomi žemės (miško) suteikimo arba pirkimo iš valstybinio fondo dokumentai, nurodytųjų įstaigų išduoti asmenims, 1920–1939 metais atvykusiems iš Lenkijos. Pažymi, kad būtent Z. N. 1933-06-30 rašte Žemės reformos departamentui nurodyta, kad M. T. ir E. O. nuolat gyvena Lenkijoje ir atvyko į Lietuvą tik tam, kad užgrobtų daugiau žemės negu pagal Žemės reformos įstatymą priklausytų T.
10. Apelianto teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos 2014-10-28 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 14S-(14.14.3)-111 apskundimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas besąlyginis reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas bylų, kuriose teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444–448 straipsniai), nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).
15. Pareiškėjas D. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. N. ir kad pareiškėjas D. R. paveldėjo turtines teises į nurodytą turtą.
16. Remiantis Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2007 konstatuota, jog D. R. yra V. N. turto pagal įstatymą paveldėtojos sutuoktinės M. N. testamentinis įpėdinis. Šią aplinkybę nurodė ir pats pareiškėjas. Taigi šis faktas yra nustatytas ir nėra teisinio pagrindo jį nustatyti pakartotinai.
17. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014-10-30 rašto Nr. 14SD-(14.14.104.)-3613 matyti, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai buvo V. G. ir J. B., o žemės sklypo Nr. 11 – M. T. ir E. T. – O. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dokumentai apie žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) savininkus yra išlikę, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog šių sklypų savininkas buvo V. N., negali būti nustatinėjamas ypatingąja teisena civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Nors pareiškėjas nenurodė žemės sklypų unikalių numerių, iš jo pateiktų dokumentų matyti, jog, tikėtina, į ginčo žemės sklypus yra atkurtos nuosavybės teisės, taip pat sudaryti jų perleidimo sandoriai. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašomi nustatyti faktai neturi juridinės reikšmės ir netgi jų nustatymas pats savaime nesukels jokių teisinių pasekmių. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paduodant pareiškimą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis). Pareiškėjui išaiškintina, jog teismas savo iniciatyva neatleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tam pareiškėjas turėjo teismui pateikti motyvuotą prašymą (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, tinkamai taikė procesines teisės normas ir atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį.