- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-908-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijonas Greičius, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Ū. K., V. V., Vilijai V
- Ieškovas
- AB ,,Swedbank“
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Swedbank“ ieškinį atsakovams Vilijai V. P. , M. K. ir Ū. K. dėl kredito grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 1-3) bei patikslintais ieškiniais (1 t., b.l. 36-3, 106-108, 129-131) prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. V. P. , M. K. ir Ū. K. 19 775 Lt 99 ct skolos, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 18 902 Lt 24 ct kredito sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei lygiomis dalimis žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų M. K. ir Ū. K. priteistos sumos išieškojimą nukreipti į jų paveldėtą turtą. Ieškovas nurodė, kad pagal 2007 m. gegužės 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr.07-053651-VA kredito gavėjams A. K. ir atsakovei V. V. P. suteikė 20 000 Lt vartojimo kreditą penkerių metų laikotarpiui, mokant 8,75 procentų dydžio metines palūkanas, o už pradelstas mokėjimų sumas – 0,10 procentų dydžio delspinigius. 2007 m. rugpjūčio 26 d. kredito gavėjas A. K. mirė.
Ieškovas nurodė, kad po kredito gavėjo A. K. mirties dėl skolos išieškojimo jis kreipėsi į bendraskolę V.V. P. ir A. K. įpėdinius M. K. ir Ū. K. , kurie palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Kadangi atsakovė V.V. P. pagal minėtą Sutartį savo įsipareigojimų nevykdė, todėl bankas 2008 m. lapkričio 12 d. reikalavimu nustatė atsakovams terminą įsiskolinimui padengti, o nuo lapkričio 28 dienos Sutartį nutraukė.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovų V.V. P. , M. K. ir Ū. K. skola bankui pagal minėtą Sutartį, esanti solidari ir sudaro viso 19 775 Lt 99 ct, iš jų: 18 902 Lt 24 ct išduotos ir negrąžintos paskolos, 732 Lt 33 ct ir 47 Lt 19 ct priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 94 Lt 23 ct litai priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių.
Atsakovai M. K. ir Ū. K. paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), du lengvuosius automobilius ir piniginį indėlį su palūkanomis, kompensacijomis ir kitomis išmokomis, esantį AB „Swedbank“. Todėl banko reikalavimai turi būti nukreipti į jų paveldėtą turtą ir tik paveldėto turto ribose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (1 t., b.l. 50-52) atsakovė V.V. P. nurodė, kad kreditas buvo suteiktas išimtinai bendraskolio A. K. interesais – jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje remontui finansuoti, ji kredito sumos nei visos, nei jos dalies pati nepaėmusi ir nepanaudojusi.
A. M. K. atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 66-67) prašo ieškinio dalį, kuria prašoma solidariai su kitais atsakovais priteisti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, atmesti, nurodydamas, kad Sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nutraukta. Po A. K. mirties palikimas atsirado 2007 m. rugpjūčio 31 d., o Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vadovaujantis antstolio sudarytu turto apyrašu. Todėl palikimą priėmęs įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu. Turtas neparduotas ir neaišku ar jo pakaks skoloms padengti.
Atsakovė Ū. K. atsiliepime į pareikštą ieškinį (1 t., b.l. 48-49) prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad paskola buvo skirta būsto remontui, A. K. mirė praėjus trims mėnesiams po paskolos gavimo, o atsakovė V.V. P. neįrodžiusi, kad paskola buvo panaudota pagal paskirtį. Nors įpėdinis paveldi palikėjo skolas, tačiau atsakovė, sutikusi vykdyti įsipareigojimus solidariai, turėtų grąžinti visą prievolę, o ne prašyti teismo priteisti iš mažametės paveldėtojos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu (1 t., b.l. 211-214) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės V. V. P. pradelstų grąžinti įmokų: 5363 Lt 49 ct kredito, 2159 Lt 62 ct palūkanų, apskaičiuotų iki 2009 m. balandžio 7 d. įskaitytinai ir 94 Lt 23 ct delspinigių, apskaičiuotų iki 2008 m. balandžio 7 dienos įskaitytinai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2008 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 224 Lt 20 ct žyminio mokesčio ieškovui AB ,,Swedbank”. Kitą atsakovei V. V. P. pareikšto ieškinio dalį bei ieškinius pareikštus atsakovams M. K. ir Ū. K. atmetė. Teismas konstatavo, kad bankas pažeidė vienašališko Sutarties nutraukimo tvarką - jeigu banko 2008 m. lapkričio 12 d. reikalavimas sumokėti visą įsiskolinimą buvo paštu išsiųstas atsakovams tą pačią dieną, tai pastarieji reikalavimą gavo lapkričio 17 d., ir įsiskolinimui padengti liko mažiau nei 15 dienų. Bankas net nelaukė jo paties nustatyto termino (lapkričio 27 d.) įsiskolinimo padengimui, ir atskirai atsakovams prieš 10 dienų apie Sutarties nutraukimą nepranešė, kaip tai numato Sutarties 11.2.1. punktas.
Teismas nurodė, jog kredito gavėjo A. K. įpėdiniai – šios bylos atsakovai M. K. ir Ū. K. su palikimu priimtus įsipareigojimus galėjo vykdyti tik nuo 2008 m. kovo 20 dienos, kai gavo Paveldėjimo teisės liudijimus. Remdamasis kredito mokėjimo ataskaita, kurioje įsiskolinimas apskaičiuotas už 2007-11-07 – 2008-11-12 laikotarpį, teismas nurodė, kad atsakovų įsiskolinimas be laikotarpio kai įpėdiniai negalėjo disponuoti turtu ir įgyvendinti savo teisių ir pareigų nesudaro ir 2500 litų, todėl teismas laikė, jog bankas apskritai neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismas pažymėjo, jog bankas neturi teisinio pagrindo reikalauti visos kredito sumos sugrąžinimo, o gali reikalauti padengti mokėjimų įsiskolinimą, palūkanų ir delspinigių tik iki paskutinio ieškinio pareiškimo patikslinimo, kuris teismui buvo pateiktas 2009 m. balandžio 7 dieną.
Teismas pažymėjo, kad bankas, kaip palikėjo A. K. kreditorius, turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Ieškinį atsakovei V.V. P. ieškovas pareiškė 2008 m. gegužės 6 d., nors atsakovės bendraskolis A. K. yra miręs 2007 m. rugpjūčio 26 d., todėl teismas sprendė, kad ieškovas praleido trijų mėnesių terminą. Mirusio atsakovės bendraskolio A. K. įpėdiniams, ieškinys dėl kredito grąžinimo buvo pareikštas patikslintu ieškiniu tik 2008 m. birželio 30 d. Teismo teigimu, nei šiuo patikslintu ieškiniu, nei pateikdamas teismui dar du 2008 m. gruodžio 5 d. ir 2009 m. balandžio 7 d. patikslintus ieškinius, ieškovas nenurodė termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių ir neprašė teismą praleistą terminą pratęsti. Teismas konstatavo, jog taip pats ieškovas elgėsi neapdairiai ir nepasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti, nors tokią teisę realiai turėjo.
Teismas sprendė, kad visą negrąžinto kredito įsiskolinimą iki 2009-04-07 įskaitytinai sudaro 5363 Lt 49 ct kredito, 2159 Lt 62 ct palūkanų, 94 Lt 23 ct delspinigių, tad visas šias sumas, teismas ir priteisė iš atsakovės V.V. P. , kuri sudarant Sutartį buvo viena iš kredito gavėjų ir pasirašydama Sutartį įsipareigojo vykdyti mokėjimus pagal suderintą grafiką
Šalies argumentai
Atsakovė V. V. P. apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 2-5) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas atsakovės V.V. P. atžvilgiu ir atmestas atsakovų M. K. ir Ū. K. atžvilgiu panaikinti; AB ,,Swedbank“ ieškinį atmesti visa apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 5.63 str. ir atmesdamas ieškovo reikalavimus atsakovų M. K. ir Ū. K. atžvilgiu, nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo kreditoriniai reikalavimai jiems buvo pareikšti dar iki ieškovo ieškinio šiems atsakovams pareiškimo dienos. Taip pat nurodo, kad tiek paveldėjimo liudijime, tiek Paveldimo turto apyraše taip pat yra nurodyta 2007-05-29 kredito sutartis ir bendra kreditorinių reikalavimų pagal šią Sutartį suma. Apeliantė teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas yra įvykdęs CK 5.63 str. numatytą reikalavimą pareikšti paveldėtojams savo reikalavimus. Be to, ieškovo reikalavimai atsakovams M. K. ir Ū. K. negali būti teismo atmesti remiantis CK 5.63 str. pagrindu, kadangi palikėjo A. K. prievoles pagal Sutartį jie paveldėjo pagal apyrašą. Tai, kad ieškovas neva praleido terminą savo reikalavimams paveldėtojams pareikšti, nepanaikina paveldėtojų M. K. ir Ū. K. prievolės įvykdyti pagal paveldėjimo liudijimą ir apyrašą paveldėtas palikėjo A. K. prievoles ieškovui.
Apeliantės nuomone, skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad sutartis nėra nutraukta, kadangi ieškovas pažeidė vienašališko Sutarties nutraukimo tvarką, todėl pirmosios instancijos šiuo pagrindu ieškovo ieškinį privalėjo atmesti. Tačiau pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. nustatytą reikalavimą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimus ieškinyje įvardintu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas peržengiant ieškinio ribas ir pažeidžiant procesinės teisės normas, dėl ko sprendimas ta dalimi, kuria ieškovo reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė V. V. P. patyrė išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pateikė į bylą šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Tačiau teismas V. V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 11-12) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad A. K. palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena – 2007-08-31. Pagal CK 6.53 str. 1 d. terminas ieškovo reikalavimams pareikšti baigėsi 2007-11-30, per šį laikotarpį toks reikalavimas nebuvo pareikštas.
Teismas neperžengė ieškinio ribų, kadangi nepriteisė ieškovui to, ko jis neprašė, priešingai – priteisė dalį sumų, buvusių ieškinio reikalavimais, remiantis 2007-05-28 Vartojimo kredito sutartimi.
Atsiliepimas
Atsakovė Ū. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 14-19) prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą toje dalyje, kuria ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas V. V. P. atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi; kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas privalėjo tinkamai ir nustatytu terminu pareikšti reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo esant priešingai ir praleisto termino pratęsti neprašė, o ir skundžiamo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Todėl nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos sprendimo šioje dalyje teisėtumu ir pagrįstumu.
Kadangi ieškovas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje savo turtinius reikalavimus grindė vienašaliu 2007-05-28 Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-053651-VA nutraukimu dėl skolininkų kaltės, todėl nustačius, kad sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, yra negalimas ir ieškovo reikalavimo patenkinimas.
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Swedbank“ nesutinka su apeliaciniu skundu dalyje dėl ieškinio ribų peržengimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (t. 2, b.l. 22-23). Nurodo, kad faktinis ieškinio pagrindas, kuris yra Kredito sutarties sudarymas, pinigų kredito gavėjams perleidimas, Kredito sutarties sąlygų netinkamas vykdymas ir sutarties pažeidimas, skundžiamu sprendimu neperžengtas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendimas teismo sprendime negali reikšti, kad toks sprendimas yra neteisėtas, kadangi neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas gali būti sprendžiamas papildomu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 28 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 07-053651-VA, pagal kurią AB ,,Swedbank“ kredito gavėjams A. K. ir atsakovei V. V. P. suteikė 20 000 Lt vartojimo kreditą penkerių metų laikotarpiui, mokant 8,75 procentų dydžio metines palūkanas, o už pradelstas mokėjimų sumas – 0,10 procentų dydžio delspinigius (1 t., b.l. 4-6).
2007 m. rugpjūčio 26 d. kredito gavėjas A. K. mirė (1 t., b.l. 10).
2008 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas A. K. paveldimo turto apyrašas, kuriame nurodyta, kad pagal 2007 m. gegužės 28 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-053651-VA, remiantis 2008-03-05 AB ,,Hansabankas“ išduota pažyma, mirusiojo skola AB ,,Hansabankas“ (dabar - AB ,,Swedbank“) sudaro 18 902 Lt 24 ct (1 t., b.l. 83).
2008-03-20 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo A. K. turtą, kurį sudaro butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lengvieji automobiliai Subaru Legacy, v.n. (duomenys neskelbtini), Ford Scorpio, v.n. (duomenys neskelbtini) piniginiai indėliai ir skoliniai įsipareigojimai AB ,,Hansabankas“, I. B. , antstoliui Gintui Badikoniui, pagal Paveldimo turto apyrašą, paveldi M. K. ir Ū. K. (1 t., b.l. 81-82).
Ieškovas pateikė teismui 2008 m. lapkričio 12 d. atsakovei V.V. P. ir jos buvusio bendraskolio A. K. įpėdiniams adresuotų reikalavimų nuorašus apie 3466 Lt 75 ct įsiskolinimo mokėjimą bankui. Reikalavimais atsakovė ir įpėdiniai informuojami, kad iki 2008 m. lapkričio 27 d. neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks Sutartį ir kreipsis į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo. Reikalavimuose nurodoma, kad negrąžinus skolos iki nurodytos datos, Sutartis bus laikoma nutraukta 2008 m. lapkričio 28 d. (1 t., b.l.109-111).
2008 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas AB bankas ,,Hansabankas“ pradinis ieškinys, kuriame prašė priteisti negrąžintos paskolos, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų sumą su delspinigiais tik iš solidarios bendraskolės atsakovės V.V. P. . Šio pradinio ieškinio pareiškime nurodoma, kad ieškovui žinoma, kad bendraskolio A. K. mirtį 2007 m. rugpjūčio 26 d.
2008 m. birželio 3 d. atliliepimu į pradinį ieškovo ieškinį (1 t. B.l. 30-33) solidari bendraskolė V. V. P. teismo paprašė įtraukti į bylos nagrinėjimą mirusiojo A. K. įpėdinius M. K. ir Ū. K. , motyvuodama savo teise pareikšti mirusio bendraskolio įpėdiniams regresinius reikalavimus (CK 6.9 str. 1 d.).
2008 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus (1 t. b.l. 36-39) bei pirmą kartą teisme pareiškė reikalavimus mirusiojo skolininko A. K. įpėdiniams M. K. ir Ū. K. dėl paskolos su palūkanomis ir delspinigiais priteisimo. Nei šia šiame patikslintame ieškinyje, nei jo patikslinimuose (1 t., b.l. 106-108, 129-131) ieškovas neprašė pratęsti CK 5.63 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimams pareikšti.
Dėl CK 5.53 str. ir CK 5.63 str. normų taikymo
CK 5.53 straipsnyje reglamentuojamas palikimo priėmimas pagal apyrašą. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte, nes CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal apyrašą, atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. CK 5.53 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyti pagrindiniai apyrašui keliami reikalavimai, nurodoma, kad apyraše turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Taigi apyraše turi būti nurodyti ir žinomi palikėjo kreditorių reikalavimai, jų sumos, pobūdis ir kt.
Todėl darytina išvada, kad palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma palikimo sudėtis. Todėl palikėjo kreditoriams, pareiškus reikalavimus, nereikės nustatinėti palikimo sudėties, o asmenys, priėmę palikimą tokiu būdu, atsakys tik paveldėtu turtu. CK 5.53 straipsnio 8 dalis palikėjo kreditoriams suteikiama teisė patiems kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą ir prašyti, kad šis pavestų teismo antstoliui sudaryti palikimo apyrašą. Palikėjo kreditoriai taip pat turi teisę dalyvauti sudarant palikimo apyrašą, kai tai atliekama įpėdinio prašymu.
Tačiau, kolegijos nuomone, palikimo apyrašo sudarymo reikšmės, neatzižvelgiant į tai kieno iniciatyva palikimo apyrašas sudarytas, negalima tapatinti su CK 5.63 str. įtvirtintu kreditoriaus valios pareiškimu gauti savo reikalavimų patenkinimą iš paveldėto turto.
CK 5.63 straipsnyje reglamentuojamas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tenkinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus. Šis terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai nėra naikinamasis terminas. Pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas gali šį praleistą terminą pratęsti. Nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti taikomas juridinių ir fizinių asmenų reikalavimams dėl palikėjo sudarytų sutarčių ir pan. Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikiama teisė pratęsti kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, įstatyme nenurodyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.
Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra ne tik suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, bet ir informuoti įpėdinį apie savo ketinimus gauti reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto.
CK 5.63 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų.
Šioje byloje nustatyta, kad 2008-03-05 AB bankas ,,Hansabankas“ išduodamas pažymą paveldimo turto apyrašą sudariusiam antstoliui apie mirusiojo skolą AB ,,Hansabankas“ neabejotinai sužinojo apie skoloninko A. K. mirtį ir tai nurodydamas 2008-05-06 savo pradiniame ieškinyje Viniaus miesto 1 apylinkės teismui apsisprendė reikalauti priteisti paskolą su palūkanomis ir delspinigiais tik iš solidarios bendraskolės apeliantės V. V. P. . Ir tik vėliau, paduodamas 2008-06-30 patikslintą ieškinį, ieškovas nusprendė reikalavimus pareikšti ir mirusiojo A. K. įpėdiniams.
Todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovas praleido trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto, neprašė šio termino pratęsti, t.y. nepasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti, nors tokią teisę realiai turėjo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio rekalavimų mirusiojo skolininko A. K. įpėdinių M. K. ir Ū. K. atžvilgiu.
Tokia ieškovo pasirinkta skolos išieškojimo procedūra yra visiškai suprantama dėl greitesnio skolos išieškojimo ne iš mirusiojo įpėdinių bet iš kito solidaraus bendraskolio. Tokią kreditoriaus diskrecijos tesę numato šalių sudarytos 2007 m. gegužės 28 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-053651-VA, 12 p. ir CK 6.6 str. 4 d.
Solidari bendraskovė V. V. P. , pareiškus jai pradinį ieškinio reikalavimą, 2008-06-03 atsiliepimu, t.y. nesuėjus trijų metų terminui, visiškai pagrįstai paprašė įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis mirusiojo bendraskolio įpėdinius, tuo iš esmės informuodama apie savo ketinimą pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusiojo įpėdiniams prisiteisti visas išieškotas pinigines sumas regresdo tvarka (CK 6.9 str.). Todėl netenkinus ieškinio šioje byloje mirusio bendraskolio A. K. įpėdinių atžvilgiu, atsakovei V. V. P. nėra užkertamas kelias regresiniams reikalavimams mirusio bendraskolio įpėdiniams.
Dėl ieškinio ribų peržengimo
Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys (lot. k. „actio“) be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų turi atitikti ir specialiuosius ((duomenys neskelbtini) str., 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas (lot. k. „petitium“) – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas ( CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t.y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas (lot. k. „causa petendi“) – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio juridinio pagrindo, t.y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas tenkina ieškinį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).
Šioje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų visą negrąžintą paskolos sumą su palūkanomis ir delspinigiais, grįsdamas savo reikalavimą šalių sudarytos 2007 m. gegužės 28 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-053651-VA sąlygomis. Pirmos instancijos teismas tik iš dalies patenkino ieškovo pareikštą ieškinį, pagal tos pačios Vartojimo kredito sutarties sąlygas priteisdamas negrąžinto kredito įmokas ir delspinigius iki 2009-04-07. Iš dalies tenkindamas ieškinį, pirmos instancijos teismas pripažino, kad ieškovas pažeidė vienašališko sutarties nutraukimo tvarką, todėl bankas negali reikalauti visos kredito sumos grąžinimo.
Todėl kolegija pripažįsta formaliais ir nepagrįstais apeliantės argumentus apie ieškinio ribų peržengimą šioje byloje, nes pirmos instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendimą grindė tuo pačiu faktiniu pagrindu - 2007 m. gegužės 28 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-053651-VA sąlygomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantė V. V. P. skundžiasi tuo, kad pirmos instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas pareikštą ieškinį, nepasisakė dėl atsakovės patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Iš byloje esančios sąskaitos ir kvito matyti, kad atsakovė V.V. P. iš tiesų turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme (1 t. b.l. 192-193), todėl atmetus pareikštą ieškinš, atsakovei V.V. P. iš ieškovo AB „Swedbank“ turėjo būti priteistos atsakovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 368 Lt 90 ct (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Pagal CPK 277 str. 1 d. 3 p., neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba teismo iniciatyva.
Apeliantė dėl papildomo sprendimo priėmimo į pirmos instancijos teismą nesikreipė, todėl šis pirmos instancijos teismo sprendimo trūkumas šalinamas apeliacinės instancijos teisme, nekeičiant pirmos instancijos teismo sprendimo esmės.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB ,,Swedbank“ atsakovei V. V. P. 368 Lt 90 ct išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės V. V. P. 12 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumsntų įteikimu apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.