Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Edgar Moroz, Rūtai Purickaitei, Linai Leščiovai, Benediktai Baranauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: Jis, 2013-12-15 apie 17.30 vai., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, stebint kitiems asmenims sudavė kumščiu A. M. j veidą, kaltindamas nukentėjusįjį, kad ši nunuodijo jo tėvą, po ko, A. M. pagriuvus, M. A. ranka prispaudė A. M. kaklą ir šį smaugė, kol kiti asmenys atitraukė M. A. nuo A. M., taip M. A. sukėlė A. M. fizinį skausmą bei šiais smurtiniais ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

M. A. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokiame konflikte su kaimynais jis nedalyvavo, A. M. jis nemušė, mano, kad kaltinimas surašytas nepagrįstai, papildomai paaiškino, kad nekarta nuo 2008 metų jis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje ir lankosi pas psichiatrus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta sekančiais duomenimis:

nukentėjusysis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šalia gyvena kaimynai A. šeima. 2013-12-15 apie 17.00 vai. A. M. nuėjo į bendro naudojimo laiptinė išsinešti šiukšlių kibirą. Grįždamas namo koridoriuje prie lifto jis sutiko kaimyną M. A., kuris pradėjo jam priekaištauti, jog jis (A. M.) neva nunuodijo jo tėvą. Po to M. A. be jokio pagrindo nukentėjusiajam sudavė ranka į veidą. Kai A. M. pargriuvo, M. A. užšoko ant jo viso savo kūno svoriu bei pradėjo smaugti. Kilo sąmyšis. Kiti kaimynai jų išskyrė. Į koridorių išbėgo M. A. motina, kurį atsiprašė jį dėl savo sūnaus elgesio. Kodėl M. A. taip pasielgė bei jį sumušė, A. M. nėra žinoma.

Liudytojos G. M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad 2013-12-15 vakarė atėjo su vyru iš parduotuvės ir jau būnant liudytojai savo buto virtuvėje, išgirdo triukšmą sklindantį iš bendro naudojimo laiptinės. Priėjus prie durų pro akutę pamatė, kad mušėsi du vyrai. Liudytojos vyras V. M. išbėgo į laiptinę, kur matėsi ant grindų gulintis A. M., o kaimynas vardu M. iš viršaus jį prispaudė bei smaugė už kaklą. M. A. buvo paklaustas, ką jis daro ir kodėl smaugia A. M., kuris yra garbaus amžiaus. M. A. kažką pasakė, po to vyrai buvo išskirti. Pasak liudytojos, jį ir ankščiau pastebėdavo labai keista M. A. elgėsi, kuris be jokio pagrindo būdamas agresyvus sukeldavo konfliktus su kaimynais.

Liudytojo V. M. parodymais, kad 2013-12-15 vakarė su žmona grįžo namo, persirenginėjo, kaip netikėtai jis išgirdo keistus garsus sklindančius iš bendro naudojimo kolidoriaus. Atidarius durys, liudytojas pamatė ant grindų gulintį kaimyną A. M., o kitas kaimynas vardu M. pastarąjį smaugė rankomis už gerklės. Smaugdamas M. taip pat sakė A. M. - „ tu urodas, aš tave pasmaugsiu, tu mano tėvą nunuodijai". Liudytojas V. M. bandė padėti A.. Po kiek laiko jam tai pavyko padaryti. Atėjo M. motiną kurį atsiprašė už savo sūnaus elgesį. Liudytojui teko girdėti, kad M. tėvas sirgo psichinę ligą.

Liudytojos M. A. parodymais, kad 2013-12-15 būdama namuose jį išgirdo riksmus, sklindančius iš bendro naudojimo koridoriaus, todėl išbėgus pro durys pamatė ant grindų gulintį kaimyną A. bei su juo besigrumančių sūnumi M.. Liudytoja už rankos atitraukė savo sūnų į šoną ir nuvedė į jį į butą. Dėl savo sūnaus elgesio paaiškino, kad M. turėjo vaikystėje galvos traumą jis buvo nekasta gydomas pas psichiatrus. Būdamas agresyviai nusiteikęs, jį bijo savo sūnaus reakcijos į konfliktinės situacijas. Pasak liudytojos, jį serga šizofreniją, M. tėvas irgi sirgo šią ligą.

2013-12-15 apie 17.30 val. Bendrojo pagalbos telefono esamoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėją A. M. užpuolė kaimynas M. A., kuris sudavė kumščiu į veidą, (b.l. 14).

2014-11-06 Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-95/2014 nurodyta, kad M. A. psichikos būsenos ištyrimui veiklos metu dėl laikino psichikos sutrikimo galimybės jam tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, (b.l. 60, 2 tomas).

2015 m. vasario 04 - kovo 09 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-4/2015 išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į esamus M. A. medicininius dokumentus, ekspertai rekomendavo M. A. skirti stacionarią tesimo psichiatrijos ekspertizę Utenos eksperimentiniame skyriuje, (b.l. 113-115, 2 tomas).

2015-05-22 Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus vyr. psichiatrė ekspertė J. D. raštu Nr. 68U-1-133 informavo teismą jog M. A. atlikta stacionarinė tesimo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu prieita išvados, kad nusikaltimo padarymo metu M. A. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - NEDIFERENCIJUOTA ŠIZOFRENIJA, negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. A. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Pasak ekspertės, kaltinamajam M. A. būtina skubiai spręsti klausimą dėl jam priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo.

Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad M. A. yra tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl baudžiamojo kodekso uždraustų veikų padarymo metu jis buvo nepakaltinamas. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Atsižvelgdamas į ekspertų komisijos išvadas ir byloje surinktus įrodymus apie M. A. socialinį pavojingumą (pasak ekspertus, M. A. yra socialiai pavojingas, jam reikalingas priverstinis gydymas), padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas laiko, kad M. A. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais.

nutarė:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.