- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-35/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Kazys Kailiūnas (pran.)
- Ieškovas
- Z. J.
- Atsakovas
- J. B., uždarajai akcinei bendrovei „Rejona“
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
- 2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-1/2005 pagal ieškovo Z. J. ieškinį atsakovams J. B. personalinės įmonės procesiniam teisių perėmėjui atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rejona“, J. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Z. J. ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, prašė teismą priteisti iš atsakovo J. B. personalinės įmonės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – (1) 24 840 Lt gyvenamojo namo remontui bei invalido lifto įrengimui ir 1 392,71 Lt vaistų įsigijimo išlaidų, viso - 26323,71 Lt; (2) 204,75 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas dėl netekto darbingumo nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., viso – 1 638 Lt ir 272,30 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas dėl netekto darbingumo; (3) 400 Lt už kito asmens slaugą, 250 Lt už masažą, 664,36 Lt už nekompensuojamuosius vaistus, viso – 1 314,36 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; (4) 2 052 Lt už reabilitacinį gydymą kas metus mokamas periodines išmokas nuo 2005 m.; (5) 180 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2003 m. liepos 31 d. nelaimingo atsitikimo J. B. personalinėje įmonėje metu ieškovas nukritęs su krovininiu keltuvu buvo sužalotas darbe, neteko 100 procentų darbingumo, jam buvo nustatyta I invalidumo grupė su visiška negalia ir ieškovui dėl sveikatos sužalojimo buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą ieškovui privalo atlyginti CK 6.283 straipsnio pagrindu ieškovo darbdavys J. B. personalinė įmonė, kurios savininkas J. B. teismo 2004 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 176 straipsnio pirmojoje dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas J. B. personalinė įmonė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas įvyko ne vien dėl J. B. personalinės įmonės savininko J. B. , bet ir dėl ieškovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui Z. J. iš atsakovo J. B. personalinės įmonės periodines išmokas po 204,75 Lt, kas mėnesį nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., viso - 1638 Lt ir nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. 272,30 Lt periodines išmokas kas mėnesį dėl netekto darbingumo; 1332,71 Lt vaistų pirkimo pagal pateiktus dokumentus atlyginimą, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, likusius ieškinio reikalavimus atmetė ir priteisė iš atsakovo J. B. personalinės įmonės 500 Lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.
Teismas konstatavo, kad prijungtoje prie nagrinėjamos civilinės bylos baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltu dėl žalos ieškovo Z. J. sveikatai padarymo pripažintas J. B. , todėl ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo periodines išmokas dėl netekto darbingumo, mokant kas mėnesį nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. po 204,75 Lt, o nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. po 272,30 Lt, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškovas prarado 100 procentų darbingumo.
Teismas nurodė, kad pagrįstas ir tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti 1 332,17 Lt vaistų įsigijimo išlaidas, nes tai tiesioginiai ieškovo nuostoliai, patvirtinti pirkimo kvitais.
Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Z. J. žinojo, jog keltuvas, ant kurio jis užlipo yra sugedęs ir nepritaikytas žmonėms kelti. Teismas taip pat konstatavo, kad liudytojo apklausos protokole Z. J. parodė, kad liftu kelti žmones buvo draudžiama, su liftu dirbti jis buvo apmokytas, apmokė G. K. ir apie tai jis buvo pasirašęs dokumentuose, tik nepamena kuriose. Teismas nurodė, kad Z. J. parodymus patvirtina kiti prijungtos baudžiamosios bylos įrodymai: fotonuotraukos, kuriose matomas užrašas „Tik kroviniams kelti! Lipti ant platformos, kelti žmones – draudžiama!“, Z. J. parašai darbų saugos ir sveikatos instrukcijų registracijos žurnale instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnale, liudytojo G. K. parodymai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo Z. J. sveikata buvo sužalota ir dėl didelio jo paties neatsargumo, nes užlipęs ant tam nepritaikyto keltuvo jis sąmoningai rizikavo, nepaisė pavojaus savo sveikatai ir net gyvybei. Teismas pripažino, kad dėl ieškovo sveikatos sužalojimo yra 70 procentų paties ieškovo kaltės ir 30 procentų atsakovo J. B. kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į mišrią kaltę, aplinkybę, kad J. B. dalį žalos ieškovui kompensavo gera valia, ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, konstatavo, kad priteistinos ieškovui neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 50 000 Lt.
Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo būsimas išlaidas ieškovo gyvenamojo namo remontui bei invalido lifto įrengimui yra nepagrįstas, nes tai yra netiesioginiai ieškovo nuostoliai ir tai nėra ieškovo negautos pajamos, todėl šis reikalavimas neatitinka CK 6.249 straipsnio pirmosios dalies nuostatų. Teismo nuomone, dėl tų pačių priežasčių atmestini ieškinio reikalavimai priteisti ieškovui iš atsakovo ir kitas būsimas išlaidas: 400 Lt už asmens slaugą, 250 Lt už masažą, 664,36 Lt už nekompensuojamuosius vaistus, viso – 1314,36 Lt kas mėnesį bei kas metus mokamas periodines išmokas nuo 2005 m. už gydymą reabilitacinėje ligoninėje. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra pripažintas I grupės invalidu su visiška negalia, todėl pagal atskirus įstatymus jo slaugymas ir gydymas reabilitacinėje ligoninėje apmokamas valstybės. Teismas nurodė, kad LR sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų I grupės invalidams apmokama visa bazinė būtinųjų vaistų ir medicinos priemonių kaina, visa bazinė sanatorinio-kurortinio gydymo kaina, o LR socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad I grupės invalido su visiška negalia slaugai namuose lėšos yra skiriamos iš savivaldybės globos ir rūpybos įstaigos lėšų, todėl dėl tokių lėšų skyrimo ieškovas turi teisę kreiptis į tas institucijas įstatymo nustatyta tvarka ir tenkinti paminėtus ieškinio reikalavimus nėra įstatyminio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Z. J. prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą – sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas iš dalies, o reikalavimas dėl 24 840 Lt gyvenamojo namo remontui bei invalido lifto įrengimui priteisimo, 250 Lt už masažą bei 664,36 Lt nekompensuojamųjų vaistų, viso - 914,36 Lt dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, kas metus mokamų periodinių išmokų po 2 052 Lt nuo 2005 m. priteisimo, atmesti visiškai, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimus patenkinti pilnai, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo sveikata buvo sužalota dėl didelio paties apelianto neatsargumo ir dėl šios priežasties buvo sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad darbų saugos instrukcijoje, kurią pasirašė apeliantas, nėra jokio instruktavimo dėl darbų su liftu. Tai patvirtina ir nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Faktą, kad apeliantas nebuvo supažindintas su keltuvo naudojimo taisyklėmis, įrodo ir 2004 m. kovo 10 d. teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-56-01-2004. Faktai, nustatyti baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra prejudiciniai, jų iš naujo įrodinėti nereikia, todėl teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą. Teismas taip pat neteisingai traktavo liudytojo G. K. parodymus bei neteisingai vertino į baudžiamąją bylą pateiktas fotonuotraukas.Teismas, sprendime nurodęs, kad ieškovo Z. J. kaltė sudaro 70 procentų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nustatytas būtent tokio dydžio neatsargumas, taip pat nenurodė motyvų, kodėl nukentėjusiojo neatsargumas kvalifikuotinas kaip didelis.Teismas neteisingai įskaičiavo į atlygintinos neturtinės žalos dydį atsakovo kompensuotą turtinės žalos atlyginimą. Apeliantas nurodo, kad atsakovas nebuvo prašęs teismo mažinti žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusiojo neatsargumą, ir atsakovas neteigė, kad apeliantas buvo neatsargus, o teismas nurodė atsakovui šį argumentą, kaip galimybę mažinti atlygintinos žalos dydį. Teismas pažeidė pagrindinį teisėjo vadovavimo procesui principą, kadangi atsižvelgiant į tai, kad šalys vedė bylą per advokatus, viešasis interesas byloje nebuvo ginamas, todėl teisėjo veiksmai, nurodantys atsakovui ieškinio ginčijimo pagrindus, pažeidžia CPK 12 straipsnį, 17 straipsnį, 21 straipsnį.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo būsimas išlaidas gyvenamojo namo remontui yra nepagrįstas, kadangi minėtos išlaidos yra būsimi tiesioginiai nuostoliai, kurių atlyginimą apeliantas prašė priteisti remiantis CK 6.249 straipsnio trečiąja dalimi. Apeliantas nurodo, kad šios išlaidos buvo pagrįstos leistinais įrodymais ir realia jų atsiradimo tikimybe.Nepagrįsta teismo išvada, kad I grupės invalidams yra kompensuojama visa bazinė būtinųjų vaistų ir medicininės pagalbos priemonių kaina bei visa sanatorinio-kurortinio gydymo kaina, kadangi ieškovas ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovo nekompensuojamųjų vaistų bei slaugos priemonių, taip pat nekompensuojamo gydymo reabilitacinėje ligoninėje atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. B. personalinė įmonė nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p .).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2003 m. liepos 31 d. nelaimingo atsitikimo J. B. personalinėje įmonėje metu šios įmonės darbuotojas Z. J. , nukritęs su krovininiu keltuvu, buvo sužalotas darbe, neteko 100 procentų darbingumo ir jam buvo nustatyta I invalidumo grupė su visiška negalia.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo teisės normų taikymo.
Teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolus, nutartis ir sprendimą bei šalių pateiktus į bylą procesinius dokumentus sprendžia, kad byloje dalyvavo du atsakovai – J. B. personalinė įmonė ir J. B. . Pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymai patvirtina, kad J. B. personalinės įmonės savininko J. B. 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu paminėta įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Rejona“, kurios įstatai patvirtinti 2004 m. birželio 1 d. ir kurios direktoriumi paskirtas J. B. . Todėl teisėjų kolegija protokoline nutartimi pakeitė atsakovą J. B. personalinę įmonę procesiniu teisių perėmėju atsakovu UAB „Rejona“ (CPK 48 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė teismą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tiktai iš atsakovo J. B. personalinės įmonės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo priteistinas iš atsakovo – įmonės, kurioje darbo metu ieškovas buvo sužalotas, yra pagrįsta (CK 2.50, 6.2, 6.5, 6.6, 6.245, 6.263, 6.264, 6.270, 6.283 str.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismo sprendimo priėmimo momentu J. B. personalinė įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Rejona“, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakeisti atsakovą J. B. personalinę įmonę procesiniu teisių perėmėju atsakovu UAB „Rejona“ ir tenkindamas ieškinį iš dalies turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo UAB „Rejona“. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo Z. J. atstovė nurodė, kad ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo J. B. personalinės įmonės procesinio teisių perėmėjo atsakovo UAB „Rejona“. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir ieškovui žalos atlyginimas dėl sveikatos priteistinas iš atsakovo UAB „Rejona“.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas neprašė mažinti atlygintinos ieškovui žalos dydį CK 6.282 straipsnio pagrindu ir kad teismas nurodė atsakovui ieškinio ginčijimo pagrindus. Atsakovo pateiktų atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį turinys patvirtina, kad atsakovas prašė teismą atsižvelgti į tai, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, įvyko ne vien dėl J. B. personalinės įmonės savininko J. B. , bet ir dėl ieškovo kaltės (b.l. 57-28, 117). Todėl pirmosios instancijos teismas, aiškindamas aplinkybes dėl mišrios kaltės bei spręsdamas mišrios kaltės klausimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir šalių procesinės teisės nebuvo pažeistos.
Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo Z. J. sužalojimo kaltės, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovo ir atsakovo mišrios kaltės dėl sveikatos sužalojimo dydį. Prijungtoje prie civilinės bylos baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojais G. K. , Ž. Ž. , A. R. , E. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie šio protokolo pridėta fotolentelė patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo momentu šalia krovininio keltuvo ant sienos buvo pritvirtinta lentelė su užrašu „Tik kroviniam kelti! Lipti ant platformos, kelti žmones – draudžiama!“ (prijungta baudžiamoji byla, b.l. 28-29, 34-34, 38-39, 40-41, 4-10). Paminėtoje baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju Z. J. parodė, kad žinojo, jog liftu (krovinių keltuvu) kelti žmones buvo draudžiama ir dirbti su liftu (krovinių keltuvu) jį apmokė G. K. (prijungta baudžiamoji byla, b.l. 14-15). J. B. personalinės įmonės darbų saugos instrukcijos atliekančiam krovinių kėlimo darbus 4.10.3. punkte nurodyta, kad atliekant pakrovimo-iškrovimo darbus draudžiama būti ant krovinių pakėlimo aikštelės platformos ją pakeliant ir nuleidžiant, lipti ant jos, palįsti po pakelta aikštele, ir pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Z. J. pasirašė apie supažindinimą su nurodyta instrukcija (prijungta baudžiamoji byla, b.l. 14-15, 84-91). Kaišiadorių apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio pirmojoje dalyje, ir nuteistas, konstatuotos aplinkybės pagal įstatymo reikalavimus nėra kliūtis teismui, nagrinėjančiam šią civilinę bylą, nustatinėti ieškovo ir atsakovo mišrios kaltės dėl sveikatos sužalojimo dydį ir taikyti atsakomybę dėl mišrios kaltės. Didelis ieškovo neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti, pasireiškė ieškovo, žinančio, kad lipti ant krovinių keltuvo platformos draudžiama, užlipimu ant krovinių keltuvo platformos. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas, neužlipęs ant krovinių keltuvo platformos, negalėjo pakrauti krovinio, nepaneigia ieškovo didelio neatsargumo ir ieškovo bei atsakovo mišrios kaltės. Apeliacinio skundo argumentą, kad šalia krovinių keltuvo ant sienos lentelė su užrašu „Tik kroviniam kelti! Lipti ant platformos, kelti žmones – draudžiama!“ buvo pakabinta po nelaimingo atsitikimo, paneigia pateikti į bylą įrodymai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dėl ieškovo sveikatos sužalojimo nėra mišrios kaltės ir dėl ieškovo sužalojimo kaltas tik atsakovas yra nepagrįsti. Iš dalies yra neteisingos bei nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovo ir atsakovo mišrios kaltės dydį (70 procentų ieškovo kaltės ir 30 procentų atsakovo kaltės) dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymo įvertinimo bei teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą nurodytus įrodymus konstatuoja, kad dėl ieškovo sveikatos sužalojimo yra mišri po 50 procentų dydžio ieškovo ir atsakovo kaltė.
Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimas, jeigu sprendimą skundžia tiktai viena iš šalių (CPK 313 str.). Todėl pagal įstatymo reikalavimus pirmosios instancijos teismo priteistų iš atsakovo ieškovui periodinių išmokų dėl netekto darbingumo ir 1 332,71 Lt vaistų pirkimo išlaidų atlyginimo dydžiai nemažintini dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nustatyto mišrios po 50 procentų ieškovo ir atsakovo kaltės dydžio ir pripažinimo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo ir atsakovo mišrios kaltės dydžio iš dalies nepagrįstomis.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, sprendžia, kad atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydis yra 100 000 Lt ir esant mišriai ieškovo ir atsakovo po 50 procentų dydžio kaltei nurodytas atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas 50 procentų, t.y. iki 50 000 Lt. Todėl priteistina iš atsakovo ieškovui 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nors iš dalies neteisingai nustatė ieškovo ir atsakovo mišrios kaltės dydį, tačiau priteisė iš atsakovo ieškovui įstatymo reikalavimus atitinkančio dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.249 straipsnis reglamentuoja žalą ir nuostolius. LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 5 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad neįgaliųjų socialinės integracijos sistema finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Užimtumo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtai įgytų lėšų. Šio įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, o Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-238 patvirtinto Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo 20 punkte nurodyta, kad brangiai kainuojančios techninės pagalbos priemonės nemokamai skiriamos I grupės invalidams, kuriems invalidumas nustatytas iki 2005 m. liepos 1 d. Ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad dalis invalido lifto įrengimo darbų gali būti kompensuojami paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, atsižvelgiant į mišrios kaltės dydį, turi pareigą atlyginti ieškovui tiktai turėtas faktines, būtinas bei protingas techninio aprūpinimo (namo pertvarkymo ar įrenginių name) išlaidas, kurios neatlyginamos ir nekompensuojamos paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 24 840 Lt gyvenamojo namo remonto bei invalido lifto įrengimo išlaidų atlyginimo atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie tokias faktiškai turėtas išlaidas, ir konstatuoja, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl turėtų faktinių, būtinų bei protingų techninio aprūpinimo (namo pertvarkymo ar įrenginių name) išlaidų, kurios neatlyginamos ir nekompensuojamos anksčiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka, atlyginimo.
Pacientų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigas sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija (LR sveikatos sistemos įstatymo 23 str.). Visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, kaina kompensuojama apdraustiems asmenims, pripažintiems nedarbingais (LR sveikatos draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.). Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.V-444 patvirtinti Suaugusiųjų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos priežiūros įstaigas tvarka, Medicininės reabilitacijos paslaugų etapai, Bendrieji medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiems teikimo reikalavimai, o šiuo įsakymu patvirtintos Išlaidų medicininei reabilitacijai kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatos grąžinamąjį gydymą, kaina kompensuojama I grupės invalidams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatytas invalidumas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, atsižvelgiant į mišrios kaltės dydį, turi pareigą atlyginti ieškovui tiktai turėtas faktines, būtinas reabilitacinio gydymo išlaidas, kurios neatlyginamos bei nekompensuojamos paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 2 052 Lt už reabilitacinį gydymą kas metus mokamų periodinių išmokų nuo 2005 m. priteisimo atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie tokias faktiškai turėtas išlaidas, ir konstatuoja, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl turėtų faktinių, būtinų reabilitacinio gydymo išlaidų, kurios neatlyginamos ir nekompensuojamos paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka, atlyginimo.
Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.V-444 patvirtintų Medicininės reabilitacijos etapų 1.2. punktą gydomasis masažas yra nemedikamentinio gydymo medicininės reabilitacijos paslauga, o šiuo įsakymu patvirtintos Išlaidų medicininei reabilitacijai kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatos grąžinamąjį gydymą, kaina kompensuojama I grupės invalidams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatytas invalidumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, atsižvelgiant į mišrios kaltės dydį, turi pareigą atlyginti ieškovui tiktai turėtas faktines, būtinas gydomojo masažo išlaidas, kurios neatlyginamos bei nekompensuojamos nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka, ir todėl ieškinio reikalavimas dėl 250 Lt už masažą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo dienos priteisimo atmestinas. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl faktiškai turėtų, būtinų gydomojo masažo išlaidų, kurios neatlyginamos bei nekompensuojamos paminėtų teisės aktų nustatyt tvarka, atlyginimo.
VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro 2004 m. kovo 2 d. ir 2005 m. gruodžio 23 d. išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyti Z. J. gydymui reikalingi nekompensuojamieji vaistai iš dalies yra skirtingi ir iš dalies skirtingos šių vaistų kainos (prijungta baudžiamoji byla, b.l. 177, 182-183; civilinė byla, b.l. 155-156, 157). Atsižvelgdama į paminėtą aplinkybę bei į aplinkybes, kad ieškovo gydymui reikalingi konkretūs nekompensuojamieji vaistai gali keistis, kad gali keistis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir kad yra galimybė dalį nekompensuojamųjų vaistų pakeisti kompensuojamaisiais vaistais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, atsižvelgiant į mišrios kaltės dydį, turi pareigą atlyginti ieškovui tiktai faktiškai turėtas būtinų nekompensuojamųjų vaistų išlaidas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 664,36 Lt už nekompensuojamuosius vaistus kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo atmestinas, ir konstatuoja, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl faktiškai turėtų būtinų nekompensuojamųjų vaistų išlaidų atlyginimo.
Apeliaciniu skundu neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 400 Lt už kito asmens slaugą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminį mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir priteistino valstybei iš atsakovo UAB „Rejona“ 1 883,18 Lt žyminio mokesčio (CPK 80, 83, 85, 96 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimas pakeistinas išdėstant sprendimo rezoliucinę dalį taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Z. J. iš atsakovo UAB „Rejona“ 204,75 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas dėl netekto darbingumo nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. – viso 1 638 Lt, 272,30 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas dėl netekto darbingumo nuo 2004 m. rugsėjo 1 d., 1 332,71 Lt vaistų išlaidų atlyginimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti ieškovui Z. J. iš atsakovo UAB „Rejona“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Priteisti valstybei iš UAB „Rejona“ 1 883,18 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Z. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rejona“ (įmonės kodas 158850883) 204,75 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas dėl netekto darbingumo nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. – viso 1 638 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus), 272,30 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų litų trisdešimties centų) kas mėnesį mokamas periodines išmokas dėl netekto darbingumo nuo 2004 m. rugsėjo 1 d., 1 332,71 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt dviejų litų septyniasdešimt vieno cento) vaistų išlaidų atlyginimo ir 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti ieškovui Z. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rejona“ (įmonės kodas 158850883) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Rejona“ (įmonės kodas 158850883) 1 883,18 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris litus aštuoniolika centų) žyminio mokesčio.