- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-182-417/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-06-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2009-06-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 206 str., motyvuodamas tuo, kad A. G. veikoje nėra minėtų nusikaltimų požymių.
V. J. apskundus Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-06-04 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-03 nutartimi jo skundą dėl šio nutarimo panaikinimo atmetė.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos teisme gautas V. J. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nutarties, juo pareiškėjas prašo panaikinti šią nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į jo argumentus bei teisiškai reikšmingus tinkamam įstatymo taikymui faktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nusikaltimo, numatyto BK 206 str. 2 d., objektyvioji pusė pasireiškia kredito ar paskolos panaudojimu ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir jo negrąžinimu laiku, dėl to kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui padaroma didelė turtinė žala. Pasak pareiškėjo, Klaipėdos apygardos teismas 2005-06-17 nutartimi nustatė, kokia tvarka ir dydžiais A. G. turi grąžinti jam paskolą. Taigi nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad A. G. nustatytu laiku paskolos negrąžino, sąmoningai neteisėtais veiksmais užkirto kelią vykdyti sutartį ir padarė jam, pareiškėjui, didelę turtinę žalą. BK 182 str. numatyto sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės pavartojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar jos išvengiama neteisėtai. Turtinės prievolės išvengimas – tai pareigos, kilusios iš sandorio ar kitu pagrindu, nevykdymas. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama siekiant išvengti savo pareigos vykdymo. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas apsunkintas, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71/2009 bei 2009-03-31 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2009, pastarojoje teisėjų kolegija pažymėjo, kad sąmoningi asmens veiksmai, suvokiant veikos prieštaravimą teisės normoms, negali būti vertinami kaip civilinės teisės pažeidimai, be to, civilinei atsakomybei svarbu, kad nebūtų kliūčių atkurti pažeistas teises civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis be kriminalinės justicijos institucijų įsikišimo. Šiuo atveju dėl A. G. tyčinių veiksmų savanoriškas paskolos grąžinimas yra sunkiai įmanomas, nes jis iki šiol jos negrąžina. Tai rodo, kad vien civilinėje teisėje numatytomis teisinėmis priemonėmis pažeistos turtinės teisės negali būti atkurtos. Pasak V. J. , klaidinantys A. G. veiksmai (paskolos rašteliai, laiškai, garantiniai raštai – vekseliai ir kt.) turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl paskolos suteikimo. Todėl siekiant išsiaiškinti minėtas aplinkybes turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, pateiktų duomenų tam pakanka. Atsižvelgiant į tai, sutikti su tuo, kad yra aiškios aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą, nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo jo skundą tenkinti.
V. J. skundas atmestinas ir paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nutartis.
Prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir A. G. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o vien ta aplinkybė, jog nesilaikoma civilinės sutarties sąlygų, dar nesudaro pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei, todėl konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. ir 206 str., požymių. Su tokia prokuroro išvada sutiko ir ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi V. J. skundą dėl 2009-06-04 nutarimo. Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimo atmesti pareiškėjo skundą teisėtumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartyje Nr. 2K-71/2009, kurią cituoja ir pats pareiškėjas, aiškinamas BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo nusikaltimo sąvokos turinys, nurodoma, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus. V. J. nurodytos aplinkybės neleidžia manyti, jog jis, skolindamas pinigus A. G. , pastarojo buvo iš esmės suklaidintas ar jog A. G. apgaule vengia turtinės prievolės. Nors pareiškėjas teigia, jog būtent A. G. klaidinantys veiksmai (paskolos rašteliai, laiškai, garantiniai raštai – vekseliai ir kt.) turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl paskolos suteikimo, tačiau paminėti dokumentai patys savaime nereiškia apgaulės, kai kurie jų (paskolos rašteliai, vekseliai) tik patvirtina šalis siejančius turtinius įsipareigojimus, taigi prokuroras 2009-06-04 nutarime teisingai pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog A. G. apgaule paskatino V. J. nenaudingai disponuoti savo turtu. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-17 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, numačiusi skolos grąžinimo tvarką, tačiau, nors A. G. taikos sutarties nevykdė, tai patvirtina vėliau išduotas vykdomasis raštas, V. J. 2007-03-20 su skolininku sudarė dar vieną paskolos sutartį. Pinigų skolinimo rizika asmeniui, kuris jau nesilaiko ankstesnės sutartinės turtinės prievolės, gali būti įvertinama ir be specialių žinių, vadovaujantis gyvenimiška patirtimi, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje teisingai pažymėta, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie jo teisinį neišprusimą nerodo, kad pastarojo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas.
Pareiškėjas, grįsdamas savo skundą aukštesnės instancijos teismui, taip pat remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-31 nutartimi Nr. 2K-78/2009, kurioje nurodoma, kada sąmoningi asmens veiksmai nebegali būti laikomi vien tik civilinės teisės pažeidimu. Bet nei prokuroro nutarimas, nei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis nepažeidė teismų praktikos šiuo klausimu. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad A. G. ėmėsi sąmoningų veiksmų tam, kad būtų sudarytos kliūtys pažeistoms V. J. teisėms atkurti, juolab, jog iš antstolio žymos vykdomajame rašte matyti, kad didžiąją dalį skolos vis dėlto pavyko išieškoti. Pareiškėjo duomenimis, A. G. gyvena ir dirba užsienyje. Skolos priverstinis išieškojimas taip pat ir tais atvejais, kai skolininkas yra užsienyje, nėra baudžiamosios teisės normų reguliavimo dalykas. Todėl tiek prokuroro nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, kuria V. J. skundas dėl nutarimo buvo atmestas, pagrįstai nurodyta, kad nepadaryta veika, turinti BK 182 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su prokuroro išvada, jog A. G. veiksmuose nėra ir nusikaltimo, įtvirtinto BK 206 str., požymių. Pažymėtina, kad tam, jog būtų padaryta ši nusikalstama veika, pirmiausia turi būti neginčijamai aišku, kokia buvo paskolos paskirtis. V. J. pateikė 2007-03-20 sudarytą paskolos sutartį ir nurodė, kad A. G. paskolą panaudojo ne pagal paskirtį, jos laiku negrąžino ir dėl to jam, pareiškėjui, padarė didelę žalą. Tačiau, kaip teisingai pažymėta prokuroro nutarime, 2007-03-20 šalių sudarytoje sutartyje paskolos paskirtis neaptarta, grąžinimo terminas nėra pasibaigęs. Kiti byloje esantys duomenys taip pat nesuteikia pagrindo manyti, jog V. J. A. G. būtų suteikęs tikslinę paskolą, kurią pastarasis būtų panaudojęs ne pagal šalių sutartyje nustatytas sąlygas, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nėra BK 206 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 182 str. 2 d. ir 206 str. 2 d. numatytų veikų, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nutartį.
Nutartis neskundžiama.