- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-817/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-7571-585/2010 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2007 m. rugpjūčio 7 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-371 ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. obligacijų pasirašymo sutartį DnB NORD AKTYVIAI VALDOMAS PASAULIS-2. Pareikšto ieškinio suma yra 377 678 Lt. Mokėtinas žyminis mokestis – 7777 Lt. Ieškinio padavimo metu ieškovė sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 1777 Lt, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo tenkino iš dalies: atidėjo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies – 6000 Lt sumokėjimą penkiems mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo, įpareigojant ieškovę kiekvieną mėnesį sumokėti po 1200 Lt. Teismas pripažino, kad 7777 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos vykdymas fiziniam asmeniui yra nelengva finansinė našta, tačiau, nurodė, jog teismo sprendimo priėmimo terminas yra neaiškus ir tokio termino susiejimas su žyminio mokesčio mokėjimo terminu galimas tik išimtiniais atvejais, darančiais patį sumokėjimą neapibrėžtu, taip pat žyminio mokesčio atidėjimas aiškiai neapibrėžtam terminui sudaro prielaidas procesiniams piktnaudžiavimams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 84 straipsnis numato žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo terminą – iki sprendimo (nutarties) priėmimo, t. y. nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva nustatyti konkretų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo terminą ir būdą. Atidėdamas nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą penkiems mėnesiams, įpareigojant ieškovę kiekvieną mėnesį mokėti po 1200 Lt, teismas išėjo už ieškovės prašymo ribų ir suvaržė ieškovės teisę į teismą, nesudarant jai galimybės dėl turtinės padėties ginti savo teises teismine tvarka.
2. Iki sprendimo priėmimo šioje byloje ieškovė sukauptų likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį. Pareiškėja nurodo, jog jos vidutinės pajamos yra 1000 Lt per mėnesį, žyminio mokesčio sumokėjimui kas mėnesį skirtų 250 Lt, be to, likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį padėtų sumokėti dukra.
3. Skundžiamoje nutartyje nustatytos žyminio mokesčio mokėjimo sąlygos yra aiškiai neprotingos ir neįgyvendinamos. Ieškovės vidutinėms pajamoms esant 1000 Lt, ji objektyviai negali kas mėnesį mokėti po 1200 Lt žyminio mokesčio. Teismas priėmė šią nutartį žinodamas, kad ieškovė nebus pajėgi ją įvykdyti. Toks žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymas prieštarauja teismų praktikoje formuojamam šio instituto tikslui. Teismas nesivadovavo teismų praktika ir netinkamai pritaikė procesinę teisės normą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, teismas tinkamai aiškino ir pritaikė LR CPK nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą. LR CPK 84 straipsnis nedraudžia teismui išdėstyti žyminio mokesčio sumokėjimą dalimis. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad ieškinio padavimo metu teturėjo 1777 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad trejus metus ieškovei nereikėjo atsakovo naudai mokėti kredito grąžinimo sumos ir palūkanų, nes obligacijos buvo išpirktos ir kreditas gražintas tą pačią dieną, ieškovė nenurodė, jog įsigijo turto ar kitu būdu išleido per trejus metus uždirbtas lėšas, be to, iškovė nenurodė, kokią dalį žyminio mokesčio sumokėjo ir ateityje sumokės jos dukra, nepateikė duomenų apie dukros gaunamas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies ir atidėjo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą penkiems mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo, įpareigojant ieškovę kiekvieną mėnesį sumokėti po 1200 Lt.
Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, visų pirma, būtina išanalizuoti, ar ieškovės pateikti įrodymai iš tiesų įrodo jos sunkią turtinę padėtį ir leidžia spręsti, jog ateityje turtinė padėtis pagerės, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (pavyzdžiui, ieškovė per atitinkamą laikotarpį gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, tinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius sunkią ieškovės turtinę padėtį ieškinio pateikimo teismui metu ir jos galimybes ateityje sumokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį. Teismui buvo pateikta UAB „AGE Reklama“ pažyma apie pareiškėjos pajamas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, iš kurios matyti, kad jos atlyginimas nėra didelis (vidutinis išmokėtas atlyginimas 1041,13 Lt). Taip pat pateiktas pareiškėjos sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, išrašas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. bei mokėjimų AB Lietuvos dujos laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gegužės mėnesio išrašai, iš kurių, sąlyginai galima spręsti apie pareiškėjos išlaidas. Be to, pažymėtina, kad savaime suprantamomis turėtų būti laikomos asmens išlaidos garantuojančios minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, higienos ir kitų reikmenų, komunalinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo bei kitų paslaugų poreikius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio pateikimo teismui metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau ateityje jos turtinė padėtis pagerės t. y. ieškovė gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą, ir bus pajėgi sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė sąlygas, kurioms esant yra pagrindas taikyti LR CPK 84 straipsnio nuostatas ir atidėti ieškovei nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad esant pagrindui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, LR CPK 84 straipsnis numato žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Įstatymas nenumato teismui teisės nustatyti konkretaus žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo termino ir nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo išdėstymo. Nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas visada atidedamas iki sprendimo priėmimo, kadangi nuo būsimo teismo sprendimo priklausys, kuriai iš šalių teks pareiga sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Esant atidėtam žyminio mokesčio mokėjimui, ieškinio reikalavimų atmetimas sąlygotų ieškovo pareigos sumokėti žyminį mokestį atsiradimą. Ieškinio tenkinimo atveju, pareiga sumokėti atidėtą žyminį mokestį į valstybės biudžetą tektų atsakovui (LR CPK 93 str.). Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto tikslas – asmeniui, kurio turtinė padėtis yra sunki ir manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, užtikrinti teisę į teisminę gynybą iš anksto nesumokėjus žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą, dėl to nepagrįstai ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ne iki sprendimo priėmimo, o penkiems mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo, įpareigojant ieškovę kiekvieną mėnesį mokėti po 1200 Lt. Nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas turi būti atidedamas iki sprendimo priėmimo, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis pakeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį pakeisti.
Nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Atidėti ieškovei J. B. nesumokėtos žyminio mokesčio dalies – 6000 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.“.