- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-79-315-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arunas Kisielius (pirm.), Jurate Damanskiene
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Nuteistasis
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,
nuteistajam R. J.,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-11-07 nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 6 (šešiu) menesiu laisves apribojimo bausme, uždraudžiant šiuo laikotarpiu keisti gyvenamaja vieta be bausme vykdancios institucijos žinios, taip pat uždraudžiant šiuo laikotarpiu betarpiškai bendrauti su J. J. bet kuriais klausimais, t.y. ipareigojant bendrauti, esant reikalui, su J. J. tik per oficialu atstova.
Taip pat teismas šiuo nuosprendžiu priteise iš R. J. 1000 Lt J. J. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 2360 Lt atstovavimo išlaidoms kompensuoti.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 29 d., apie 8.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu durimis prispaude J. J. prie duru staktos, sukeldamas jai fizini skausma ir padarydamas kraujosruvas kairiame dilbyje bei kaireje šlaunyje. Tokiais veiksmais R. J. nežymiai sutrikde nukentejusiajai J. J. sveikata, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-11-07 nuosprendi ir šia baudžiamaja byla nutraukti. Nurodo, kad nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Pažymi, kad teismas pažeide BPK 301 str. reikalavimus, nes jo kalte grinde tik nukentejusiosios J. J. nepilnai patikrintais parodymais, be to, byloje nera nustatytas nukentejusiajai konstatuotu sužalojimu atsiradimo mechanizmas. Todel apeliantas mano, kad teismo išvada, jog jis konflikto metu tycia privere nukentejusiaja durimis, sukeldamas jai fizini skausma ir padarydamas kraujosruvas kairiame dilbyje ir kaireje šlaunyje, yra nepagrista. Apelianto teigimu, teismas, spresdamas jo kaltes klausima, neivertino ir neištyre visapusiškai visu bylos aplinkybiu, kas sutrukde išsamiai išnagrineti byla bei priimti teisinga sprendima. Nurodo, kad teismas, suteikdamas išskirtine reikšme nukentejusiosios parodymams, apelianto parodymus paneige ne konkreciais ir kategoriškais duomenimis, o tiketinais samprotavimais. Apelianto manymu, tik nukentejusiosios parodymai negali buti pripažinti pakankamais irodymais pripažinti ji kaltu pagal BK 140 str. 1 d. Pažymi, kad tiek nukentejusiosios, tiek jo parodymai, kaip irodymu šaltinis, nesant kitu ju parodymu patvirtinanciu irodymu, nagrinejamojoje situacijoje yra lygiareikšmiai, nes tiek nukentejusioji, tiek jis yra suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat apeliantas skunda grindžia ir ta aplinkybe, kad teismas nepagristai ypatinga reikšme suteike 2008-05-08 teismo medicinos specialisto išvadai Nr. G 2332/08(01). Pasak apelianto, jokie bylos duomenys, tarp ju ir specialistu išvados, teismui neturi išankstines privalomosios reikšmes, o nagrinejamu atveju, butent ši išvada ir nuleme jam inkriminuotos veikos kvalifikavima pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Apelianto manymu, teismo medicinos specialisto išvada yra tik išvestinis irodymas iš nukentejusiosios parodymu ir Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme negali buti priskirta prie irodymu, nustatinejant apelianto kalte, be to, nukentejusioji i teismo medicinos ekspertus kreipesi asmeniškai, praejus 9 paroms po ivykio, juolab, kad užduoties del jos apžiuros nebuvo, o tai reiškia, kad nuodugniai jos kuno apžiura atlikta nebuvo. Pažymi, nors nukentejusiosios apžiura ir buvo atlikta, taciau sužalojimo mechanizmas byloje nebuvo nustatytas. Pasak apelianto, šia aplinkybe teisminio nagrinejimo metu patvirtino ekspertas J. P., kuris paaiškino, kad kraujosruvos atsirado del kieto buko daikto poveikio: tai galejo buti pacios moters ranku paspaudimas, galejo buti suspaudimas durimis ir kiti variantai, kai kunas paveikiamas kietu buku daiktu. Todel teismo išvada, jog ekspertas patvirtino, kad konstatuoti sužalojimai galejo buti padaryti nukentejusiosios nurodytomis aplinkybemis, neatitinka tikroves ir yra pagrista prielaida, o objektyvus kaltinimas yra paremtas padariniais.
Apelianto teigimu, teismas, tikedamas nukentejusiosios J. J. versija, o jo parodymus del sužalojimu atsiradimo mechanizmo vertindamas kritiškai, kaip apelianto sieki išvengti atsakomybes, bylos duomenis ivertino ydingai. Pažymi, kad naudojimasis istatymo garantuota teise i gynyba negali buti pripažintas aplinkybe, bloginancia kaltinamojo padeti, kadangi kaltinamasis turi teise iš viso neduoti jokiu paaiškinimu (Lietuvos Respublikos BPK 272 str. 1 d.), o pasinaudojimas šia teise neeliminuoja teismo pareigos itin kruopšciai patikrinti ir nukentejusiosios, ir kaltinamojo parodymus, o prieštaravimus ir abejones pašalinti procesinemis priemonemis.
Apeliantas nurodo, kad pagal BPK 301 str. 1 d., teismas nuosprendi pagrindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, o teismo nuosprendis turi buti teisetas ir pagristas. Jo manymu, teismas tinkamai neišnagrinejo visu bylos aplinkybiu ir nenustate, ar nukentejusiosios skunde nurodytos aplinkybes tokios kaip, kad teismas skyrybu byloje Nr. 2-2615-430/2008 buvo uždraudes kaltinamajam gyventi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kad nukentejusioji buvo sužalota bei pažeminta ivyki maciusio nepilnamecio sunaus akivaizdoje, atitinka tikrove. Taciau teismas konstatavo, kad nukentejusiosios parodymai iš esmes visa laika buvo vienodi tiek apklausu metu, tiek rašant pareiškima teismui, tiek kreipiantis i policija. Nurodo, kad teismas nuosprendi grinde tik nukentejusiosios parodymais, neištyres duomenu, esanciu 2008-05-19 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartyje del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, Vilniaus miesto VPK Pirmojo PK VP Verkiu PN medžiagoje Nr. 12-OV2-2711, neapklauses pilnamecio sunaus R. J., kurie patvirtina, kad nukentejusiosios parodymai, yra abejotini, nes yra nenuoseklus ir prieštaringi.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendi grinde teismo posedžiuose neišnagrinetais irodymais (ju sunaus R. J. parodymais, 2008-04-29 d. Vilniaus m. 1 PK Verkiu PN užregistruotu nukentejusiosios J. J. pareiškimu), kurie teisminio nagrinejimo metu nebuvo tiriami ir vertinami, o teismo išvada, kad nukentejusiosios skunde nurodytos aplinkybes, jog R. J. konflikto metu tycia privere nukentejusiaja durimis, sukeldamas jai fizini skausma ir padarydamas kraujosruvas kairiame dilbyje ir kaireje šlaunyje, yra irodytos, apelianto manymu yra nepagrista, nes neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu, apelianto manymu, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-11-07 nuosprendis turi buti panaikintinas kaip nepagristas, o baudžiamoji byla nutraukta.
Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše jo apeliacini skunda patenkinti.
Nukentejusioji ir jos atstovas praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, netinkamai juos ivertino ir padare nepagrista išvada, kad R. J. padare LR BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.
Ištyrusi bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentus ir juos pagrindžiancius motyvus, kolegija daro išvada, kad byloje nepakanka irodymu, patvirtinanciu R. J. kalte nežymiai sutrukdžius nukentejusiosios J. J. sveikata.
Baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tiesiogine arba netiesiogine tycia, t.y. kaltininkas muša ar kitaip smurtauja prieš nukentejusiji samoningai siekiant ji sužaloti ar trumpai susargdinti arba minetais atvejais nukentejusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenoreti, bet samoningai leidžia jiems kilti. Baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tycia.
Pagal LR BPK 20 str. 3 d., irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esancias aplinkybes. Todel apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, kaltinamojo kalte negali buti grindžiama spejimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagristas išvadas del nusikaltimo požymiu ir nusikaltima padariusiu asmenu.
Tiriant byla R. J. savo kaltes nepripažino.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas R. J. parode, kad konfliktas ivyko del raktu pakeitimo, jis praše duoti raktus, bet J. J. ju nedave, ji pati ejo iš kambario i darbo kambari atbula, prispaudimo durimis nebuvo, jis nukentejusiosios durimis neprivere, konflikto metu fizinio kontakto su pastaraja neturejo, ji reke, nes sieke sukelti triukšma, po jos riksmo i apacia nusileido sunus ir atsistojo tarp judvieju, kad nesitestu konfliktas. Nuteistojo manymu, J. J. pati galejo susižaloti.
Iš pirmosios instancijos teisme apklaustos nukentejusiosios parodymu matyti, kad konfliktas su J. J. kilo del to, jog grižes namo pastarasis jai grasino, norejo atimti buto raktus, kurie buvo jos rankinuke, todel J. J. griebe už rankinuko noredamas ji atimti. J. J. trauke rankinuka i save, noredamas išplešti ji iš jos ranku, o ji nepaleido. R. J. trauke i save rankinuka, kartu ir ja trauke i darbo kambari iš miegamojo. Tarpdury durimis privere jos kaire ranka, kairi šona ir koja. Iš skausmo ji eme rekti, todel iš antro aukšto atbego sunus Rokas. Nukentejusioji taip pat nurode, kad per paskutinius penkerius gyvenimo metus konfliktai itin padažnejo, moralinis žeminimas iš vyro puses tapo pastoviu reiškiniu.
Iš pateiktu parodymu matyti, kad ivykio metu buvo tik nukentejusioji ir nuteistasis, ju sunus Rokas buvo kitame kambaryje ir atbego tik išgirdes triukšma. Sužalojimo fakto jis nemate.
Ivertinus byloje surinktus duomenis, teismo nustatytos aplinkybes, t.y. tai, kad 2008-04-29 tarp J. J. ir R. J. ivyko konfliktas, kad pagal byloje esancia specialisto išvada J. J. patyre nežymu sveikatos sutrikdyma, kolegijai nekelia abejoniu. Taciau, apeliacines instancijos teismo vertinimu, byloje nera surinkta patikimu irodymu, kad J. J. sužalojimus padare butent nuteitasis R. J.. Pažymetina, kad visos byloje esancios abejones yra vertinamos nuteistojo naudai.
Iš bylos duomenu aišku, kad tarp R. I ir J. J. kilusi kaltinime nurodyta konflikta išprovokavo ilgalaikiai tarpusavio nesutarimai, jau kuri laika besitesiantis skyrybu procesas. Nuteistasis nuo pat pradžiu neigia konflikto metu durimis priveres nukentejusiaja ir tvirtina, jog apskritai konflikto metu fizinio kontakto su J. J. neturejo. Taigi apie nukentejusiosios patirtus sužalojimus sprestina tik iš jos pacios parodymu. Daugiau šio ivykio liudytoju nera. Tokiu atveju tiek nukentejusiosios, tiek nuteistojo parodymai, kaip irodymu šaltinis, nagrinejamojoje situacijoje yra lygiareikšmiai.
Iš teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo kalte iš esmes grindžiama tik nukentejusiosios J. J. parodymais. Taciau, kolegijos vertinimu, nukentejusios parodymai kelia tam tikru abejoniu del ju teisingumo ir patikimumo: pagal teisme duotus jos parodymus, sužalojima jai padare nuteistasis – durimis priveres jos kaire ranka, kairi šona ir koja. Taciau, apeliacines instancijos teismui pateiktoje medžiagoje atsisakyti pradeti ikiteismini tyma esantys duomenys patvirtina, kad nukentejusioji buvo nurodžiusi ir kitoki sužalojimo mechanizma: pareiškime Verkiu Policijos nuovados viršininkui ji nurode, kad J. J. griebe jai už rankos, privere ranka durimis, ko pasekoje ji su kaire kuno puse trenkesi i duru stakta ir patyre fizini skausma. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad pateiktame pareiškime iš pradžiu nukentejusioji sužalojimo fakto apskritai nenurode, o apie patirtus sužalojimus išdestyta tik patikslinant ši pareiškima, t.y. žemiau nukentejusios pirmojo parašo. Be to, teisiamojo posedžio metu nukentejusioji paaiškino, kad i teisma ji kreipesi todel, jog daug metu patyre psichologini ir moralini spaudima, jauciasi ižeista. Argumentuodama prašoma priteisti neturtines žalos suma, nukentejusioji nurode, jog tokios sumos ji reikalauja del to, ka patyre per visa gyvenima, t.y. patirtos žalos J. J. nesieja butent su kaltinime nurodytu ivykiu, t.y. jos sužalojimu. Kolegijos nuomone, šios aplinkybes vercia abejoti nukentejusios parodymu del patirtu sužalojimu nuoširdumu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusioji i teismo medicinos ekspertus kreipesi tik praejus devynioms dienoms po ivykio, t.y. 2008-05-08. Nors J. J. tvirtina, kad anksciau kreiptis negalejo del švenciu ir poilsio dienu, taciau šie jos argumentai nepagristi. 2008-04-29 buvo antradienis, po kurio seke vienintele šventine diena – ketvirtadienis (gegužes 1-ji –Tarptautine darbininku diena). Tuo tarpu nukentejusioji i teismo ekspertus kreipesi tik sekancios savaites pabaigoje (2008-05-08). Kolegijos vertinimu, šios aplinkybes taip pat sudaro pagrinda abejoti tiek nukentejusios parodymu, tiek teismo ekspertu išvados patikimumu.
Priimant apkaltinamaji nuosprendi remtasi ir byloje esancia 2008-05-08 specialisto išvada Nr. G2332/08, kurioje konstatuojama, kad J. J. sužalojimai: kraujosruvos kairiame dilbyje, kaireje šlaunyje padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentejusiosios nurodytu laiku ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taciau, specialisto išvadoje nurodytu sužalojimu buvimas, nesant kitu irodymu, besalygiškai patvirtinanciu R. J. kaltuma del tokiu sužalojimu padarymo, nera pagrindas konstatuoti, kad šiuos nežymius sveikatos sutrikdymus padare butent R. J..
Iš specialisto išvados nera aišku, del padarytu sužalojimu mechanizmo, t.y. ar sužalojimai galejo buti padaryti nukentejusiosios nurodytomis aplinkybemis. Išvadoje pasisakyta tik del sužalojimu laiko.
Teismo posedžio metu apklaustas ekspertas patikslino, kad kraujosruvos atsirado del kieto buko daikto poveikio, tai galejo buti pacios moters ranku paspaudimas, galejo buti suspaudimas durimis, bukas daiktas gali buti ir stakta, ir kiti variantai, kai kunas paveikiamas kietu buku daiktu (b.l. 66). Šios aplinkybes tik patvirtina, kad pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sužalojimus nukentejusiajai padare butent R. J. ir butent kaltinime nurodytomis aplinkybemis.
Atsižvelgiant i tai, kad byloje nustatyta, jog vyko abipusis konfliktas ir, pagal nukentejusiosios parodymus, galimai vyko grumtynes, tiketina, kad minetoje specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus J. J. galejo patirti ir grumtyniu su R. J. metu pati atsitrenkdama i stakta. Taciau, tai tik viena iš prielaidu, nes, kaip mineta, iš byloje esanciu duomenu daryti kategorišku išvadu del kaltinime nurodyto ivykio negalima.
Taigi ivertinusi byloje esancius duomenis apie konflikto aplinkybes, kolegija nenustate priežasties, del kurios galima butu daryti kategoriška išvada, jog R. J. padare jam inkriminuota nusikalstama veika, t.y. konflikto metu durimis prispaude nukentejusiaja prie duru staktos, sukeldamas jai fizini skausma ir padarydamas kraujosruvas kairiame dilbyje bei kaireje šlaunyje.
Išdestytu aplinkybiu kontekste darytina išvada, kad byloje nebuvo surinkta negincytinu ir objektyviu irodymu, patvirtinanciu R. J. kalte padarius LR BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, todel jis išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-11-07 nuosprendi, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubaustas 6 (šešiu) menesiu laisves apribojimo bausme, uždraudžiant šiuo laikotarpiu keisti gyvenamaja vieta be bausme vykdancios institucijos žinios, taip pat uždraudžiant šiuo laikotarpiu betarpiškai bendrauti su J. J. bet kuriais klausimais, t.y. ipareigojant bendrauti, esant reikalui, su J. J. tik per oficialu atstova, ir priimti nauja nuosprendi:
R. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.
Nuosprendis neskundžiamas.