Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-36391-1089/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Primestus“ pareiškimą dėl antstolio Donato Kisieliaus nušalinimo nuo vykdomųjų bylų vykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai susiaurino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 636) straipsnio 1 dalyje įtvirtintų subjektų, turinčių teisę reikšti nušalimą antstoliui, sąrašą. Nors šioje teisės normoje nenurodomi kiti subjektai, kurie taip pat gali reikšti nušalinimą antstoliui, tačiau nėra kategoriškai nurodyta, kad tik skolininkas ir išieškotojas turi teisę reikšti nušalinimą antstoliui.

5.2. Nušalinimas antstoliui gali būti reiškiamas ir kitų vykdymo procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų, t. y. turėtų būtų taikoma analogija su teisėjui reškiamu nušalinimu (CPK 65 straipsnis). Apeliantė tvirtina, kad ji laikytina suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, o antstolis Donatas Kisielius nevykdė savo pareigų, susijusių su apeliantės prašymo savalaikiu išnagrinėjimu. Taip pat apeliantė turėjo teisę pareikšti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi CPK nenumato apribojimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6. Suinteresuotas asmuo antstolis Donatas Kisielius informavo, kad nėra gavęs apeliantės nušalinimo pareiškimo nuo vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio nušalinimo vykdymo procese ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl pareiškėjos teisės reikšti nušalinimą antstoliui

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio nušalinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas sprendė, jog pareiškėja neturi teisinio subjektiškumo reikšti pagrindinį reikalavimą – nušalinti antstolį vykdymo procese, todėl pareiškėja neturi teisės reikšti ir šalutinį prašymą, skirtą užtikrinti pagrindinio reikalavimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 636 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis gali būti nušalintas esant šio Kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Antstolio nušalinimas pareiškiamas raštu. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus (CPK 636 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 65 straipsnio nuostatas teisėjas (šiuo atveju antstolis) privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas bylose: 1) kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir padarytomis išvadomis, jog apeliantė vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nei skolininkė, nei išieškotoja, ji nėra minėtų vykdomųjų bylų šalis, todėl remiantis CPK 636 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, ji neturi teisinio subjektiškumo šioje byloje reikšti pagrindinį reikalavimą – nušalinti antstolį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja yra antstolio Donato Kisieliaus vykdytų varžytynių laimėtoja, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji yra vykdymo proceso šalis, aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose.

13. CPK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu yra aplinkybių, nurodytų šio kodekso 65, 66 ir 67 straipsniuose, teisėjas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 633 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apeliantės teiginiais, jog ji kaip suinteresuotas asmuo vykdymo procese, turėjo teisę pareikšti antstoliui nušalinimą, pažymi, kad CPK 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai apie tai, jog ji laikytina suinteresuotu asmeniu antstolio Donato Kisieliaus vykdymo procese ir turi teisę reikšti šiam antstoliui nušalinimą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes teismo vertinimu, pareiškėjos suinteresuotumas antstolio vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra vertinamasis kriterijus, kuris pirmiausia turi būti įvertintas antstolio ikiteismine tvarka, antstoliui nagrinėjant nusišalinimo klausimą (CPK 636 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantė nepateikė jokių įrodymu, kad antstolis Donatas Kisielius, įvertinęs pareiškėjos suinteresuotumą vykdymo procese, išnagrinėjo nusišalinimo klausimą, t. y. nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja laikėsi CPK 636 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvadą, jog pritaikius visumos ir dalies taisyklę, pareiškėja neturi teisės reikšti ir šalutinio prašymo, skirto užtikrinti pagrindinio reikalavimo įvykdymą t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi prašymą dėl antstolio Donato Kisieliaus nušalinimo (pagrindinio reikalavimo) atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas pirmosios instancijos nutartimi pagrįstai nebuvo spręstinas.

16. Atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytus argumentus, byloje surinktą medžiagą, CPK 636 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą bei įvertinus tai, kad pareiškėjos suinteresuotumas vykdymo procese pirmiausia turi būti įvertintas antstolio, jam sprendžiant nusišalinimo vykdymo procese klausimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl antstolio nušalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

17. Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos UAB „Primestus“ pareiškimą dėl antstolio Donato Kisieliaus nušalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų minėtose vykdomosiose bylose sustabdymo iki bus išspręstas antstolio Donato Kisieliaus nušalinimo (nusišalinimo) klausimas, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ prašo priteisti jai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.