Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K. W., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje, lenkas, Lenkijoss Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju Lenkijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ S.A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka.

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

kaltinamasis J. K. W. kaltinamas tuo, kad siekė papirkti valstybės tarnautoją, duodamas jam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį šiomis aplinkybėmis: 2014 m. gegužės 1 d. apie 9 val. 20 min. balniniu vilkiku Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuščia puspriekabe – refrižeratoriumi SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį kelyje A4, Švendubrės k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., atvykstančių į Lietuvos Respubliką tuščių krovininių transporto priemonių tikrinimo vietoje, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją - Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto vyresnįjį inspektorių Č. T., davė jam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 5 JAV dolerių (Lietuvos banko 2014-05-01 duomenimis - 12,453 Lt), minėtus pinigus įdėdamas į perlenktą Medicinos banko mokėjimo patvirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokesčio už kelius ir pareigūnui pateikdamas kartu su keleivio deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), taip siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad jis neatliktų detalaus transporto priemonių muitinio tikrinimo ir nenustatytų administracinės teisės pažeidimų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 136-2 str. 4 d. (pavojingųjų krovinių vežimas automobilių keliais ar su tuo susijusios veiklos reikalavimų pažeidimas) ir 209-2 str. 5 d. (prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas), t.y. J. K. W. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 4 d.

Kaltinamasis J. K. W. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2014-05-01 atvažiavo į pasienio punktą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Kai įvažiavo į Lietuvos pusę, nuėjo į banką ir apsimokėjo vinjetę. Mokėjo doleriais – kasoje padavė 100 dolerių kupiūrą. Kasininkė jam davė 84 dolerius grąžos. Su vinjete jis grįžo į automobilį ir pakeliui paėmė iš muitininko deklaraciją. Kvitą padėjo automobilyje ir pradėjo pildyti deklaraciją. Pildant deklaraciją prie jo priėjo muitininkas. Užpildęs deklaraciją ją jis kartu padavė su vinjete, kurią paėmė nuo lentynėlės padavė muitininkui. Ant tos pačios lentynėlės gulėjo smulkūs pinigai, kadangi įvažiavęs į Lietuvą jis ketino nusipirkti bandelę. Per sieną maisto neleidžia vežti. Jis paėmė minėtus dokumentus, kuriuos turėjo paduoti muitininkui ir tarp jų įsimaišė 5 dolerių banknotas. Jis to nežinojo. Muitininkas paėmė dokumentus ir paklausė, ar neveža jis ko nors nelegalaus. Pasakė, kad nieko neveža, yra tuščias. Tuomet muitininkais su jo dokumentais nuėjo į savo darbo vietą – būdelę. Po to pasirodė pareigūnas, kaip vėliau suprato, tai buvo pamainos viršininkas. Jis parodė, kad tarp dokumentų yra 5 dolerių kupiūra. Kaltinamasis buvo nustebęs, kad tie pinigai ten buvo. Matyt, kai ėmė dokumentus nuo lentynėlės įsimaišė tas banknotas. Po to jo paprašė pavažiuoti į šoną, kur buvo atlikta nuodugni jo automobilio patikra. Po revizijos jam buvo pasakyta, kad tokia veika yra korupcinė ir ji baudžiama. Muitininkai pradėjo pildyti dokumentus. Tarptautiniuose pervežimuose vairuotoju dirba daugiau nei 20 metų. Paprastai būna, kad muitininkas prieina prie automobilio, vairuotojas išlipa ir paduoda dokumentus. Jis turi pateikti muitinės deklaraciją ir kelių mokesčio apmokėjimo kvitus. Pasai jau buvo atiduoti. Kai jam parodė muitininkas, 5 dolerių banknotas buvo sulenktame apmokėjimo už kelius kvite. 5 doleriai gulėjo ant lentynėlės, ant kurios gulėjo muitinės deklaracija ir kvitas. Jis tuo metu važiavo nepasikrovęs. Nebuvo priežasties dėl ko jis būtų norėjęs, kad jo automobilį būtų tikrinęs muitininkas. Nieko nerado jo automobilyje. Dokumentai taip pat buvo tvarkoje. Degalų kiekis buvo toks, kokį jis ir deklaravo. Kuro talpos nebuvo pilnai užpildytos. Pareigūnai vadovavosi tuo, kad degalų talpos su pažymėtais tūriais – 780 litrų ir 650 litrų. Bet iš tikrųjų į tuos bakus ten tiek netelpa. Jis siūlo muitininkams išpumpuoti degalus ir pamatuoti kiek jų iš tikrųjų yra. Jie nesutiko. Dėl to buvo surašytas protokolas, nes jis neteisingai deklaravo degalų kiekį. Jo nuomone, ten buvo viskas gerai. Jei vadovautis užrašais, esančiais ant bakų, tai turėjo būti 1500 kg degalų, o kadangi talpos nebuvo užpildytos iki galo, tai turėjo būti apie 1470 kg. Pareigūnas nieko neklausė apie pinigus, o su dokumentais nuėjo į savo darbo vietą. Jis tik klausė, ką veža. Tuo metu jis apžiūrinėjo deklaraciją. Jis važiavo iš Maskvos namo. Paskutinį kartą kuro pylėsi Gardine, t.y. 30 km iki sienos. Nepylė pilnus bakus, nes buvo karšta, o degalai garuoja, be to, stovint ilgiau ant sienos, gali išsipilti. Kai degalai įšyla, padidėja jų tūris. Važiuojant nuo Gardino iki sienos galėjo būti sunaudota 10-15 litrų degalų. Be to, susinaudojo kuro stovint eilėje. Muitininkai nematavo degalų kiekio, jie tiesiog vadovavosi skaičiais, kurie buvo nurodyti lentelėse ant bako. Jam už tai buvo paskirta 30 dolerių bauda. Naudą sumokėjo. Neskundė to sprendimo, kadangi buvo svetimoje valstybėje, o apskundimui būtų reikėję samdytis advokatą, vertėją. Kadangi bauda buvo apie 30 dolerių, tai nutarė jis ją sumokėti. Norėjo greičiau grįžti namo. Grįžus namo, sekančią dieną atvyko tyrėjai, ir jis buvo areštuotas ir atvežtas į Kauną. Gegužės 1 d. pavakaryje jis jau buvo Kaune, o kitą dieną buvo paleistas. Jis turėjo advokatą. Kai jis buvo sulaikytas, paskambino savo šefui, kuris surado jam advokatą. Pirmą kartą turėjo tokį įvykį. Jam buvo šokas, nežinojo kaip elgtis, ką daryti. Pilant kuro bakus, jie pildo kuro lapus. Kai užpila kurą, kuro lape įrašo degalinės pavadinimą, datą, kuro kiekį. Automobilyje yra JPS, kuris pastoviai matuoja automobilyje kuro kiekį. Grįžus į firmą, atiduoda užpildytus kuro lapus ir JPS, kurių parodymus sutikrina firma. Jei būtų buvę užpilta daugiau kuro, nei kad nurodyta kuro lape, jis negalėtų grįžęs namo pasiimti sau taip, kad nepastebėtų darbdavys. JPS pastoviai registruoja kuro kiekį bakuose. Nuleidus 100 litrų kuro, JPS tai užregistruotų ir netektų darbo. Negali tiksliai pasakyti, koks 150 litrų kuro kainos skirtumas Baltarusijoje ir Lenkijoje. Tikslios kainos nežino. Gal būtų skirtumas 1 zloto – 1.50 zloto ribose už litrą kuro.

Liudytojas Č. T. parodė, kad kaltinamąjį buvo matęs. Dabar tiksliai visko neprimena, galimai kaltinamasis įkišo pinigus į pasą, ar į stalčių įdėjo. Tiksliai neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo Č. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-05-01 atliko tarnybą Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste. Jam buvo paskirta atlikti transporto priemonių, vykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją be krovinio, tikrinimą. 9 val. 20 min. į krovininių automobilių be krovinio kanalą įvažiavo balninis vilkikas Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-refrežeratoriumi SHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sąstatą vairavo Lenkijos Respublikos pilietis J. K. W., gim. (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie vilkiko, vairuotojas išlipo ir pateikė užpildytą keleivio deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelių mokesčio sumokėjimą patvirtinantį Medicinos banko mokėjimo patvirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo patvirtinimas buvo perlenktas pusiau, o jo viduje buvo įdėta 5 JAV dolerių kupiūrą Nr. A. P. minėtus dokumentus, jis pastebėjo 5 JAV dolerių kupiūrą ir vairuotojo J. K. W. paklausė, kas čia per pinigai. Jis atsakė, kad viskas gerai ir kad tegul pinigai lieka. Su jam pateiktais dokumentais - keleivio deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), Medicinos banko mokėjimo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 JAV dolerių liudytojas nuėjo į savo darbo vietą Nr. 4 ir paskambino pamainos viršininkui Virginijui Talandzevičiui, kuriam pranešė, kad Lenkijos Respublikos pilietis J. K. W. jam pateikė 5 JAV dolerių kupiūrą, kuri buvo įdėta į Medicinos banko mokėjimo patvirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini) už kelius. Tada jis kartu su pamainos viršininku V. T. raštiškai supažindinome Lenkijos pilietį J. K. W. su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsniu, kuriame numatyta atsakomybė už kyšio davimą valstybės tarnautojui. Tada buvo priimtas sprendimas minėtoms transporto priemonės atlikti detalų patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad balninio vilkiko kuro bakai yra didesni, nei nurodyta Lenkijos piliečio J. K. W. užpildytoje ir pateiktoje keleivio deklaracijoje Nr. AR12704. J. K. W. deklaravo, kad vilkiko Mercedes Benz, valst Nr.(duomenys neskelbtini), ir puspriekabės – refrežeratoriaus kuro bakų bendra talpa yra 1500 litrų, o tikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra 1650 litrų, t.y. 150 litrų daugiau, nei deklaravo J. K. W.. Šį faktą patvirtino atsakymas, gautas iš Rizikos valdymo skyriaus. Jie pagal vilkiko VIN kodą nustatė, kad vilkikui Mercedes Benz, valst Nr.(duomenys neskelbtini), gamykloje montuojami du kuro bakai, kurių talpa yra 650 ir 780 litrų. Taip pat apžiūrėję vilkiką, nustatėme, kad jame sumontuoti originalūs, gamykloje sumontuoti, kuro bakai, ant kurių yra iškalti įrašai, kuriuose nurodyta, kad vieno jų talpa 650, o kito 780 litrų. Pagal ADR konvenciją transporto priemonės, kurios gabena daugiau nei 1500 litrų kuro, privalo turėti ADR dokumentą, kad gali gabenti pavojingą krovinį. Taip pat pagal ADR konvencija turi būti sumontuota atitinkama saugumo sistema. Šiuo atveju Lenkijos Respublikos pilietis J. K. W. neturėjo ADR konvencijoje numatytų dokumentų, o jo vairuojamas vilkikas neatitiko konvencijoje numatytų reikalavimų. Kadangi vilkiko Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės - refrežeratoriaus SHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakų bendra talpa yra 1650 litrų, t.y viršija ADR konvencijoje nustatytą 1500 litrų normą, ir jų patikrinimo metu buvo rasta 1600 litrų dyzelio, buvo konstatuota, kad Lenkijos Respublikos pilietis, neturėdamas būtinų dokumentų, pažeidė LR ATPK 209-2 str. 5 d., o klaidingai deklaravęs, kad vilkiko ir puspriekabės-refrežeratoriaus kuro bakuose, kurių bendrą talpą nurodė esant 1500 litrų, gabenantis 1460 litrų dyzelio, pažeidė LR ATPK 136-2 str. 4 d. Už šiuos du pažeidimus liudytojo kolegė, inspektorė V. V., surašė administracinės teisės pažeidimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus detalų vilkiko Mercedes Benz, valst Nr.(duomenys neskelbtini), ir puspriekabės-refrežeratoriaus SHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą RIKS sistemoje buvo užpildytas patikrinimo aktas. Jį užpildė inspektorius A. G.. Apie minėtus įvykius pamainos viršininkas V. T. informavo Muitinės kriminalinę tarnybą. Iš Lenkijos Respublikos piliečio J. K. W. buvo paimtas paaiškinimas, kurį jis parašė pats lenkų kalba. Taip pat buvo paimtas Lenkijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių registracijos liudijimus Serija BR/BAK Nr. 1099283 ir Serija DR/BAK Nr. (duomenys neskelbtini). J. K. W. viso patikrinimo metu nenoriai bendravo, skubino pareigūnus atlikti savo darbą argumentuodamas laiko stoka. Vėliau, kai J. K. W. raštiškai buvo supažindintas su baudžiamąją atsakomybę už kyšio davimą, jis pradėjo aiškinti, kad pinigus Medicinos banko mokėjimo patvirtinime Nr. (duomenys neskelbtini) pamiršo atsitiktinai, kai mokėjo už kelius. (b.l. 8-9). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad viename iš dokumentų rado perlenktus pinigus. Kai kaltinamasis įkišo tuos pinigus, jis pasakė, kad juos pasiimtų. Jis sakė, kad tegul būna tie pinigai. Mano, kad jei žmogus nieko nelegalaus neveža, tai pinigų ir neduoda. Buvo nustatyta, kad kaltinamasis bakuose vežėsi daugiau kuro, negu buvo nustatyta. Jei jis nebūtų kišęs tų pinigų, būtų susimokėjęs 2000 Lt muito mokesčių ir važiuotų toliau. Už tokį pažeidimą jam nebūtų surašomas ATP protokolas. Pasienio poste liudytojas dirba 10 metų. Būna tokių atvejų. Tada jie pažeidėjus perspėja, tačiau žmonės nekreipia į tai dėmesio ir toliau kiša pinigus. Dabar jau apsiramino. Nebūtinai visi tokie atvejai baigiasi teisme. Kartais, jei nieko neranda automobilyje, būna tik perspėjimas. Šiuo atveju vairuotojas vežė daugiau kuro. Jei vairuotojas būtų pasakęs, kad pamiršo pinigus, tai jis būtų juos grąžinęs, bet kaltinamasis pasakė „Tegul būna“. Kaltinamasis jau vėliau aiškino, kad pamiršo pinigus. Jie apie šį įvykį pranešė pamainos viršininkui. Neprisimena, ar rusiškai, ar lenkiškai paklausė vairuotojo, kai pamatė tuos pinigus. Yra lenkų, rusų, lietuvių kalbose blankai (lankstinukai), supažindinantys dėl atsakomybės už papirkimą. Yra speciali skaičiuoklė, apskaičiuojanti muito dydį. Už 150 litrų viršviršį galėjo būti 1000 Lt muitas. Jie liniuote matuoja bako tūrį. Grikaitis matavo tūrį. Teisiamojo posėdžio metu pateikus liudytojui apklausos protokolo kopiją, šis nurodė, kad gal buvo įsivėlusi klaida nurodant kuro kiekį. Jei tai ir būtų klaida, tai vis tiek kuro kiekis viršija nustatytą 1500 litrų normą. Mano, kad kaltinamasis bandė jį papirkti. Iš karto kaltinamasis gavo susipažinimo lapą. Jis buvo įspėtas, kas jam gresia už kyšio davimą. Kaltinamasis padavė jam pasą ir vinjetę su pinigais. Jis paklausė kaltinamojo kas čia yra. Šis pasakė, kad tegul būną. Tada pakvietė pamainos viršininką ir kaltinamajam jie padavė lankstinuką, kad jis susipažintų, kas jam gresia už kyšio davimą. Vinjetę vairuotojas parodo, patvirtindamas, kad jis susimokėjo. Ji lieka pas vairuotoją. Jie pažiūri tą mokėjimo pavedimą ir grąžina jį vairuotojui. Šiuo atveju vairuotojui jis negrąžino mokėjimo pavedimo, kadangi „kova su korupcija“. Vairuotojas turi prieiti prie jų darbo vietos. Taip buvo ir šiuo atveju.

Iš 2014-05-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Raigardo kelio posto tuščių krovininių transporto priemonių atvykimo į Lietuvos Respubliką kanalas (ketvirta darbo vieta), kuriame visiems matomoje vietoje, priešais stalčių, pro kurį asmenys, atvykstantys į Lietuvos Respubliką, pareigūnams pateikia dokumentus, yra iškabinti įspėjamieji pranešimai lietuvių, rusų, anglų, lenkų kalbomis – „Korupcijai – ne“ ir įspėjimas, kad pinigų ar kokių kitokių vertybių perdavimas muitinės pareigūnams yra nusikaltimas (b.l. 3-7);

Iš 2014-05-01 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas Č. T. savo iniciatyva pateikė šiuos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 5 JAV dolerių kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; Lenkijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; Transporto priemonės registracijos liudijimas Serija DR/BAK Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; Transporto priemonės registracijos liudijimas Serija DR/BAK Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; Medicinos banko mokėjimo patvirtinimas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; Vyresn. inspektoriaus Č. T. 2014-05-01 Tarnybinis pranešimas dėl kyšio davimo – 1 egz. 1 lapas; Lenkijos Respublikos piliečio J. K. W. paaiškinimas - egz. 1 lapas; RIKS sistemos patikrinimo aktas – 1 egz, 1 lapas; Lenkijos Respublikos piliečio J. K. W. supažindinimas su LR BK 227 str. lenkų kalba – 1 egz., 1 lapas; Supažindinimas su LR BK 227 str. lietuvių kalba – 1 egz., 1 lapas; ATPP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) – 1 egz., 1 lapas; ATPP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) – 1 egz., 1 lapas; Keleivio deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) lenkų kalba (kopija) – 1 egz., 1 lapas; RVS atsakymas dėl transporto priemonės vilkiko Mercedes Benz, valst Nr.(duomenys neskelbtini), gamykloje sumontuotų kuro bakų talpos – 1 egz., 1 lapas (b.l. 10-24).

Iš 2014-05-01 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos balninis vilkiko Mercedes – Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo kuro bakai. Nustatyta, kad dešiniojo kuro bako talpa yra 780 litrų, o kairiojo 650 litrų (b.l. 28-30);

Iš 2014-02-21 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 5 JAV dolerių kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurią Lenkijos Respublikos pil. J. K. W. pateikė inspektoriui Č. T. (b.l. 25-27).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsintas 2014-05-05 Apžiūros protokolas, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis tyrėjas M. S. tarnybinėse patalpose atliko 5 JAV dolerių kupiūros, kurią Lenkijos Respublikos pilietis J. K. W. pateikė inspektoriui Č. T. apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, kad pateikta Jungtinių Amerikos Valstijų kupiūra, kurios nominali vertė yra 5 doleriai. Kupiūros averse matomas serijos numeris – A. K. detaliau netirta, bet ji turi tokius matomus apsaugos požymius, kaip apsauginiai plaušeliai popieriuje ir vandens ženklai. Apžiūros metu 10 JAV dolerių kupiūra nukopijuota ir atlikus apžiūra prijungta prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduota saugoti Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriui (b.l.31-33).

LR BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Ketvirtojoje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Pagal BK 227 str. 4 d. atsako tas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 str., esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais.

Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 str.) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimą valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį). Būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis J. K. W. kaltinamas tuo, kad 2014 m. gegužės 1 d. apie 9.20 val.. balniniu vilkiku Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuščia puspriekabe – refrižeratoriumi SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį kelyje A4, Švendubrės k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., atvykstančių į Lietuvos Respubliką tuščių krovininių transporto priemonių tikrinimo vietoje, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją - Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto vyresnįjį inspektorių Č. T., davė jam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 5 JAV dolerių (Lietuvos banko 2014-05-01 duomenimis - 12,453 Lt), minėtus pinigus įdėdamas į perlenktą Medicinos banko mokėjimo patvirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokesčio už kelius ir pareigūnui pateikdamas kartu su keleivio deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), taip siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad jis neatliktų detalaus transporto priemonių muitinio tikrinimo ir nenustatytų administracinės teisės pažeidimų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 136-2 str. 4 d. (pavojingųjų krovinių vežimas automobilių keliais ar su tuo susijusios veiklos reikalavimų pažeidimas) ir 209-2 str. 5 d. (prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas. Taigi kaltinimas papirkimu J. K. W. grindžiamas tuo, kad jis tiesiogiai davė 5 JAV dolerių vertės kyšį valstybės tarnautojui siekdamas išvengti detalaus transporto priemonių muitinio tikrinimo, kad nebūtų nustatyta administracinės teisės pažeidimų. Tačiau teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas tik tas faktas, kad J. K. W. kartu su deklaracija ir vinjete padavė muitinės pareigūnui ir 5 JAV dolerius, kurie buvo tarp minėtų dokumentų. Šio fakto neginčija nei pats kaltinamasis, nei liudytojas Č. T.. Tuo tarpu vienas iš būtinų šios nusikalstamos veikos požymių – subjektyvinė pusė – tiesioginė tyčia papirkti pareigūną, nagrinėjamoje byloje – nenustatyta.

Tokią nurodytą teismo išvadą pagrindžia byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visuma. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, J. K. W. paaiškino, kad 5 JAV dolerių banknotas įsimaišė tarp minėtų dokumentų, kad nesiekė papirkti pareigūno, kad tuo metu jis važiavo tuščias ir jam nebuvo jokios priežasties dėl ko jis būtų norėjęs, kad jo automobilį netikrintų muitininkas. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas Č. T. parodė, kad kaltinamasis padavė jam pasą ir vinjetę su pinigais. Jam paklausus kaltinamojo, kas čia yra, šis pasakė, kad „tegul būna“. Tuomet Č. T. pakvietė pamainos viršininką ir kaltinamajam jie padavė lankstinuką, kad jis susipažintų, kas jam gresia už kyšio davimą. Kaip matyti iš šių aplinkybių, bendravimo su J.K. W. metu nenustatytas joks faktas, kad jis būtų kokiu nors būdu-ar tai žodžiu (tiesiogiai ar užmaskuotomis frazėmis), ar tai gestu siūlęs muitinės pareigūnui paimti pinigus kaip atlygį už kokius nors neteisėtus pareigūno veiksmus. Nors liudytojas Č. T. ir paklausė kaltinamojo, kas čia (rodydamas pinigus), tačiau J.K. W. pasakius, kad „tegul būna“, jis tai įvertino kaip kyšio davimą. Tokiu atveju Č. T., kaip muitinės pareigūnas, privalėjo įspėti kaltinamąjį dėl atsakomybės už galimą kyšio davimą, tačiau jis tai padarė tik tuomet, kaip pradėjo pildyti dokumentus dėl bandymo galimai jį papirkti. Teismo nuomone, tokiu būdu Č. T. įspėjimas netenka prasmės ir yra visiškai nelogiškas.

Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis nustatyta, kad pinigus muitinės pareigūnui kaltinamasis padavė kartu su dokumentais, tačiau byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis siekė dėl kokių nors priežasčių papirkti pareigūną.

Esant tokioms aplinkybėms, t. y. J. K. W. veikoje nesant subjektyvinės pusės požymio – tyčios papirkti pareigūnus, nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 4 d., sudėties. O pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, J. K. W. dėl kaltinimo pagal BK 227 str. 4 d. išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kadangi teismas padarė išvadą, kad J. K. W. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, todėl kaip baudžiamoji nusižengimo priemonė iš J. K. W. konfiskuota 5 JAV dolerių kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina J. K. W..

Kaltinamajam J. K. W. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas naikintina.

Paskelbus nuosprendį J. K. W. grąžintina Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2006-06-05 Burmistrz Rawy Mazowieckiej.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str., 94 str. 1 d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. W. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. padarymo, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam J. K. W. paskirtą kardomąją priemonę -dokumentų paėmimą – praskelbus nuosprendį panaikinti.

Paskelbus nuosprendį J. K. W. grąžinti Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2006-06-05 Burmistrz Rawy Mazowieckiej.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.