- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-13
- Bylos Nr.
- 2-7981-902/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04122-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- Z. J., A. J.
- Atsakovas
- V. J.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. J. ir A. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl iškeldinimo iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo iškeldinti atsakovą iš ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. birželio 27 d. asmeniškai (b. l. 11). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovai ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 3). Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui A. J. priklauso ¼ buto ir ieškovei Z. J. ¾ buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. kovo 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 983 (b. l. 6). Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vidaus administravimo skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. pažymos matyti, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau šeimos narių nėra (b. l. 5). Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas deklaravę savo gyvenamąją vietą ieškovams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 14). Ieškovai nurodo, kad atsakovas gyvendamas ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute nuolat girtauja, prieš ieškovus naudoja fizinį bei psichologinį smurtą, savavališkai neša iš minėto buto ieškovams priklausančius vertingesnius daiktus, maistą, grasina ieškovei neįleisti jos į minėta butą. Remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995 m. liepos 13 d. sprendimu, atsakovas buvo iškeldintas iš minėto buto, nesuteikiant gyvenamosios patalpos, tačiau ir toliau gyvena bute. Atsakovas gyvena minimame bute nesudaręs su ieškovais nei nuomos, nei panaudos sutarties, t. y. atsakovas ieškovams priklausančiame bute gyvena be jokio teisinio pagrindo. Tokiu būdu yra iš esmės pažeidžiamos ieškovų, kaip daikto savininkų teisės.
Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 straipsnis). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).
Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol gyvena ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau į ieškovų raginimą išsikelti iš jų buto, nereaguoja, todėl ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu ir patiria dėl to nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp šalių nėra susiklostę jokių prievolinių santykių, todėl atsakovas ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute gyvena be teisinio pagrindo, taip pažeisdamas ieškovų, kaip buto savininkų, teises (CK 4.37 straipsnis). Pažeistas teises ieškovai prašo apginti iškeldinant atsakovą. Toks ieškovų reikalavimas, teismo vertinimu, teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovas su jam priklausančiais daiktais iškeldintinas iš ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).
Iš atsakovo priteistinas 100 Eur (vienas šimtas eurų) ieškovams už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai, 93, 96 straipsniai).
Iš atsakovo nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovą V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais daiktais iš ieškovams A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) už sumokėtą žyminį mokestį ieškovams Z. J. ir A. J..
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.