Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Austana“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Alytaus RATC) kreipėsi į teismą su prašymu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Austana“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 770,62 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 31² straipsnyje įtvirtintas ginčų ir skundų sprendimas ne teismo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos – nesikreipė į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnyje, kuriuo teismas grindė skundžiamą nutartį, nustatytas neaiškus (painus) teisinis reguliavimas, kurio teismas nutartyje apskritai neaptarė, o tik perrašė. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 586 (TAR, 2020-06-11 Nr. 12814) pritarusi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui ir papildymui, aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodė, kad įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas teikiamas ir dėl to, kad ankstesnės redakcijos Atliekų tvarkymo įstatyme nenumatyta, kas nagrinėja skundus dėl patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitokios įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Todėl įstatymo projekto autoriai pasiūlė nustatyti, kad ginčai dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo būtų sprendžiami išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Pareiškėjo teigimu, teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 31² straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-875 19 straipsniu nustatė ir šio įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarką. Pagal įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-10 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Pagal 19 straipsnio 8 dalį, savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 d. nustato rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, atsižvelgdamos į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą regioninę kainą. Įstatymo 19 straipsnio 10 dalis numato, kad iki bus nustatytos pirmosios regioninės kainos, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nutartyje nenurodė jokios konkrečios ABTĮ normos, pagal kurią pareiškėjo prašymas dėl rinkliavos priteisimo pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo konstatavus, kad tokiems ginčams yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija, konstatavo, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir nustatęs, kad pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, atsisakė priimti prašymą.

Pareiškėjas su teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta ginčų dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarka, o ne ginčų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nagrinėjimo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtina, kad reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nežiūrint prieštaringos Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies formuluotės, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punktas neįtvirtina ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, o tik numato Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetenciją ne teismo tvarka nagrinėti ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Atliekų tvarkymo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.