Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja A. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto panaikinimo, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. išvadą Nr.A136-1607/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. Ž. santuokos sudarymo įrašą, suteikiant jai pavardę ,,T“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu K. T.. Santuoka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis turi nepilnametę dukrą E. T., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu pareiškėja nekeitė pavardės praktiniais sumetimais: jos tapatybę patvirtinantis dokumentas galioja iki 2031 metų. Tačiau labai greitai suprato, kad turėti vienodą pavardę su savo šeimos nariais (ypač su dukra) labiau atitinka šeimos interesus. Todėl pareiškėja 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Skyrius) su prašymu pakeiti jos pavardę iš ,,Ž“ į ,,T“. Skyrius savo 2022 m. birželio 1 d. išvada Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti prašymą, remdamasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis ir išvadomis, nurodančiomis, kad vyro gimimo įraše jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“, todėl pareiškėjos pavardė gali būti keičiama į ,,T“. Pareiškėjos manymu, jai taikomas draudimas turėti vyro pavardę pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

3. Kaip nurodoma pareiškime, kiekvienas žmogus yra unikalus. Vienas pagrindinių asmens unikalumo kriterijų yra asmens vardas ir pavardė, kurių vartojimo problemos yra glaudžiai susietos su individo privataus ir šeimos gyvenimu, todėl vardo ir pavardės klausimai patenka į itin jautrią reguliavimo sferą. Per vardą ir pavardę visuomenė identifikuoja individą, susieja ir atskiria jį. Pasak pareiškėjos, jai visiškai nesuprantamas Skyrius atsisakymas suteikti pareiškėjai pavardę „T“ tuo pagrindu, kad vyro gimimo įraše jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“, todėl pareiškėjos pavardė gali būti keičiama į ,,T“. Skyrius, pareiškėjos teigimu, visiškai ignoravo aplinkybę, kad jos šeimą sudaro sutuoktinis K. bei dukra E. (beje, abudu turintys pavardę „T“) bei kad pareiškėja siekia turėti vienodą pavardę su savo šeimos nariais, o ne su sutuoktinio motina. Todėl pareiškėjos pavardės „pririšimas“ prie pareiškėjos sutuoktinio motinos pavardės nepagrįstai riboja pareiškėjos teisę į vardą. Juk pareiškėjos šeimos ryšio įrodymas – tai pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuokos sudarymą bei dukters gimimą patvirtinantys dokumentai, o ne sutuoktinio gimimo įrašas. Pareiškėja nurodė, kad Skyrius išvadoje taip pat minėta, kad „Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomendacijoje nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų išlaikoma vyro giminės moterų pavardžių tradicija, laikomasi kitos tautybės asmenų gimtosios kalbos asmenvardžių darybos dėsningumų“. Pažymėjo, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ duomenimis, 2021 metų lapkričio mėnesiui Lietuvoje Gyventojų registre buvo užregistruota apie 8 tūkstančius atveju, kai Lietuvos pilietybę turinčios moterys turi vyriškai lyčiai būdingas pavardes. Prie šio pareiškimo pareiškėja pridėjo pažymą, kuri, kaip nurodė pareiškėja, patvirtina, kad 3003 Lietuvos moterys turi galiojančius asmens dokumentus su pavarde su galūne -as (pvz., D., Š., U., Š.), 4526 moterys turi galiojančius asmens dokumentus su pavarde su galūne -is (Pvz., J., P., S., S.), 413 moterų turi galiojančius asmens dokumentus su pavarde su galūne -ys (pvz., J., R., S., Č.). Visos šios pavardės akivaizdžiai vyriškos, tačiau, pareiškėjos teigimu, jos suteiktos moterims, kas iš esmės neatitinka lietuviškų asmenvardžių rašybos tradicijų. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra nemažai išimčių iš bendros taisyklės, ir tai yra plačiai paplitęs reiškinys. Jokių neigiamų pasekmių šių pavardžių vartojimas nesukėlė. Tad jeigu pavardės „T“ suteikimas pareiškėjai laikyti išimtimi iš bendros taisyklės, toks nukrypimas nėra išskirtinis, prisiminus aplinkybę, kad pareiškėjos dukters pavardė „T“ jau užregistruota viešajame registre. Todėl, pasak pareiškėjos, nenukrypimas nuo bendros taisyklės nagrinėjamu atveju prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

5. Nurodė, kad nagrinėdamas pareiškėjos prašymą įstatyme numatytų išimčių nenustatyta. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) oficialiame tinklapyje skelbiamos rekomendacijos kaip yra sudaromos moterų, ištekėjusių už kitataučių, pavardės: „Registruojant mišrią santuoką (skirtingų tautybių asmenų) ir iškilus moterų pavardžių klausimui, patartina atsižvelgti į vyro giminės moterų pavardžių tradiciją: už lietuvių ištekančių kitataučių moterų pavardės dažniausiai sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, o už kitataučių ištekančių moterų pavardės gali būti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba pagal kalbos, iš kurios atsinešama pavardė, taisykles (t. y. kaip vyro giminėje – atsižvelgiant, kokia vyro motinos, tetos ar senelės pavardė)“. Suinteresuotas asmuo nagrinėdamas pareiškėjos prašymą nustatė, kad pareiškėjos vyro gimimo įraše jo motinos pavardė nurodyta „T“. Taigi pareiškėjos pasirinkta pavardės forma „T“ neatitinka taisyklių iš kurių buvo atsinešta vyro pavardė. Taip pat pavardės forma „T“ neatitinka ir lietuvių kalbos taisyklių, kadangi pagal VLKK 2003 m. birželio 26 d. nutarimą ,,Dėl moterų pavardžių darymo“ Nr. N-2 (87), kuriame įtvirtintos lietuviškų moterų pavardžių darymo nuostatos, moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė arba su galūne -ė (kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties).

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

7. Nurodė, kad ,,T“ kalbos požiūriu pirmiausia laikytina vyriška pavarde, kurios sugramatinta forma – ,,T“, atitinkamai, jei būtų pageidaujama sudaryti moterų pavardes pagal lietuvių kalbos dėsningumus, jos būtų tokios: ,,T“ (žmonos), ,,T“ (dukters) ar ,,T“ (šeiminio statuso nerodanti forma). Atitinkamai jeigu pareiškėjos vyro tautybė ne lietuvių, o dokumentuose paliudyta jo motinos pavardė ,,T“ (pagal rusų kalbos taisykles), neturėtų būti kliūčių tęsti tokią giminės moterų pavardžių tradiciją ir tokia pavardės forma (,,T“) išreikšti tautinį tapatumą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas.

8. Teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. balandžio 20 d. 14:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. balandžio 17 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Pareiškimas tenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. Ž. (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu K. T.. Santuoka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis turi nepilnametę dukrą E. T., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu pareiškėja pavardės nekeitė, tačiau labai greitai suprato, kad nori turėti vienodą pavardę su savo šeimos nariais (ypač su dukra), kas labiau atitinka šeimos interesus. Pareiškėja 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeiti jos pavardę iš ,,Ž“ į ,,T“. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius savo 2022 m. birželio 1 d. išvada Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, remdamasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis ir išvadomis, nurodančiomis, kad vyro gimimo įraše jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“, todėl pareiškėjos pavardė gali būti keičiama į ,,T“. Pareiškėjos manymu, jai taikomas draudimas turėti vyro pavardę pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Kaip nurodo pareiškėja, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas suteikti jai pavardę „T“ tuo pagrindu, kad jos sutuoktinio gimimo įraše jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“ yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjos šeimą sudaro sutuoktinis K. bei dukra E., kurių abiejų pavardės „T“, o pareiškėja tiesiog siekia turėti vienodą pavardę su savo šeimos nariais, o ne su sutuoktinio motina. Šiuo pagrindu pareiškėja ir prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. išvadą Nr.A136-1607/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. Ž. santuokos sudarymo įrašą, suteikiant jai pavardę ,,T“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nurodo, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

14. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

15. Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

16. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

17. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

18. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00). Jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kai dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

21. Nagrinėjamu atveju, iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėja ir grindžia savo reikalavimus dėl jos pavardės pakeitimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Nyderlanduose sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu K. T. Santuoka įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. birželio 1 d. išvada Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jos pavardės keitimo iš „Ž“ į „T“. Pareiškėjos manymu, jai taikomas draudimas turėti vyro pavardę pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Kaip nurodo pareiškėja, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas suteikti jai pavardę „T“ tuo pagrindu, kad jos sutuoktinio gimimo įraše jo motinos pavardė yra nurodyta ,,T“ yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjos šeimą sudaro sutuoktinis K. bei dukra E., kurių abiejų pavardės „T“, o pareiškėja tiesiog siekia turėti vienodą pavardę su savo šeimos nariais, o ne su sutuoktinio motina.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visos pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pareiškėją įrodžius, kad atsisakymas pakeisti jos pavardę pažeidžia jos ir jos šeimos teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (CPK 185 straipsnis). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę iš „Ž“ į „T“ sukeltų administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant šeimos narių tapatybes ir pateikiamų dokumentų autentiškumą. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę „T“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja, nepakeitus jos pavardės pasirinkta originalia sutuoktinio pavarde. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjos pavardės keitimas iš „Ž“ į „T“ keltų grėsmę valstybinei kalbai arba darytų neigiamą poveikį kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui.

23. Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, teismų praktiką, suinteresuoto asmens atsiliepimą bei išvadą teikiančios institucijos poziciją, jog galimos kai kurios išimtys, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiškėja ir jos šeimos nariai patirtų, esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. išvadą Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl pavardės pakeitimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „Ž“ į „T“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos A. Ž. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. birželio 1 d. išvadą Nr. A136-1607/21(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl pavardės pakeitimo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. Ž. santuokos sudarymo įrašą, suteikiant jai pavardę ,,T“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.