- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-172/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. L. gynėjo Gintaro Platūkio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria V. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo 17 d., apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio ginčo metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus šovė iš nenustatyto šaunamojo ginklo į A. Ž. , taip jam padarydamas šautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairėje šlaunyje bei juosmens srityje, nuo kurių A. Ž. mirė.
Įtariamasis V. L. 2009 m. kovo 17 d. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, vėliau to paties teismo nutartimis suėmimo terminas V. L. atžvilgiu buvo tęsiamas iki 2009 m. rugsėjo 17 d.
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė įtariamojo V. L. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties.
Skundžiama 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismas dar kartą pratęsė suėmimo terminą įtariamajam V. L. dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 17 d.
Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog V. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu už kurį BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. V. L. charakterizuojamas neigiamai, nes praeityje buvo teistas (teistumai išnykę), 2007 m. gruodžio 11 d. jam buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo perspėjimas, jis nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. Dėl šių aplinkybių Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad įtariamasis V. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Be to, apygardos teismas konstatavo, kad V. L. inkriminuojama nusikalstama veika įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl yra pagrindas manyti, jog jis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Įtariamojo V. L. gynėjas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti.
Įtariamojo V. L. gynėjo nuomone, Kauno apygardos teismas, vadovavosi tik formaliais pagrindais, abstrakčiais motyvais bei nepagrįstai konstatavo, jog būdamas laisvėje V. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.
Gynėjas atkreipia dėmesį, kad BPK 122 straipsnis nenumato tokio suėmimo pagrindo, kaip gresiančios bausmės griežtumas. Nors LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 punkte bausmės griežtumas priskiriamas prie "kitų aplinkybių" sąvokos, tačiau gynėjo teigimu, pagal EŽTT praktiką slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turėtų būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Sprendžiant šį klausimą būtina atkreipti dėmesį į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautinius kontaktus.
Skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė, kad įtariamasis V. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tvirtus ryšius su Lietuvos Respublikos valstybe. Nurodoma, jog turėjimas ryšių užsienyje, kai Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė, negali būti ta aplinkybė, kuri patvirtintų slėpimosi pavojų, nes užsienyje gyvena suaugę įtariamojo vaikai, su kuriais jis bendrauja kaip tėvas.
Be to, gynėjas mano, jog apygardos teismas be pagrindo nutartyje akcentuoja, kad V. L. praeityje teistas, nes teistumas išnykęs ir jis negali būti laikomas teistu. Taip pat nepagrįstai kreipiamas dėmesys į 2007 metais Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo tvarka V. L. taikytą perspėjimą, nes perspėjimas galiojo tik metus laiko ir šiuo metu nebegalioja.
Skunde teigiama, kad pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį konstatuojant, jog žmogus gali daryti naujas nusikalstamas veikas, turi būti atsižvelgiama ne į tai, kad jis įtariamas nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje padarymu, bet į tai, ar yra kokių nors duomenų, kad jis juos gali daryti. Šiuo atveju nėra nei duomenų, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nei pagrįsto manymo, kad gali juos daryti. Nusikaltimas, kurio padarymu jis įtariamas neįrodytas ir įtarimas pareikštas V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, remiantis bylos medžiaga yra niekuo nepagrįstas, pareikštas formaliai, jo turinys prieštarauja įvykio aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams (įvykio vietos apžiūros protokolui), įtariamojo parodymams. Todėl, V. L. atžvilgiu baudžiamasis procesas yra negalimas ir turi būti nutrauktas, kadangi yra aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę. Be to, jo suėmimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, kuriose reikalaujama pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą.
Be to, nebuvo atsižvelgta į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Taip pat skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į įtariamojo V. L. sveikatos būklę. Nurodoma, kad įtariamasis sunkiai serga, turi antrą invalidumo grupę, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, reikalinga pastovi medicininė priežiūra, kurios negali užtikrinti kardomojo kalinimo sąlygos.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo V. L. gynėjo skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis pratęsti įtariamojo V. L. suėmimo terminą dviems mėnesiams yra pagrįsta ir teisėta.
Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimai nepažeisti.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismo nuomone, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. L. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai patvirtina visuma byloje surinktų duomenų, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose, įtariamojo V. L. parodymuose, liudytojų parodymuose bei kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose.
Pastebėtina, kad šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Be to, šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiami ir klausimai dėl V. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei dėl baudžiamojo proceso nutraukimo, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Šių klausimų sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymu vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, to daryti negali.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą.
Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, V. L. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t.y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Išties, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, tokios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis V. L. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Įtariamojo V. L. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tvirtus ryšius su Lietuvos Respublikos valstybe, turi rimtų sveikatos problemų, reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos, kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą šiuo pagrindu.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog įtariamasis V. L. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Veika, kurios padarymu įtariamas V. L. , yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ji numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. L. praeityje teistas (nors teistumas išnykęs), charakterizuojamas neigiamai, 2007 m. gruodžio 11 d. buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo perspėjimas, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.
Gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad V. L. ankstesnis teistumas išnykęs bei nebegalioja Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo perspėjimas, šiuo atveju taip pat negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės svarbios tiek, kiek jos apibūdina įtariamojo asmenybę bei leidžia padaryti išvadą apie BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindo buvimą. Be to, nėra svarbu su kokiais asmenimis įtariamasis palaiko glaudžius ryšius užsienyje, esminę įtaką turi tik pats faktas, kad tokie ryšiai yra ir kad dėl jų gali būti apsunkintas baudžiamosios bylos tyrimas.
Šios aplinkybes leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, V. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Taip pat atmetamas gynėjo skundo argumentas, kad ilgalaikis laikymas suimto gali būti žalingas įtariamojo sveikatai. Tai tik gynėjo prielaida, o byloje nėra objektyvių duomenų, jog suimtajam dėl sveikatos būklės negali būti taikoma ši kardomoji priemonė. Be to, iškilus grėsmei įtariamojo sveikatai, jam suėmimo vykdymo įstaigoje gali būti suteikta reikiama kvalifikuota medicinos pagalba.
Gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartyje pateiktos išvados nepagrįstos jokiais argumentais, prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Pratęsiant suėmimą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui nepakanka nustatyti vien bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju būtina nustatyti bent vieną papildomą suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį. Nors apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi pratęsdamas V. L. suėmimo terminą dėl šių pagrindų nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų bei ekspertizių atlikimo. Be to, pastaruoju metu buvo atlikta papildoma įtariamojo V. L. apklausa, nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta D. R. Ž. , atliekama specialistų išvadų ir įvykio vietų apžiūrų metu nustatytų aplinkybių analizė bei vertinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad byla sudėtinga, todėl kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam V. L. pagrįstai pratęstas ilgiau nei šeši mėnesiai. Taigi, nepagrįsti ir įtariamojo gynėjo skundo argumentai, kad bylos tyrimas trunka per ilgai.
Skunde deklaratyviai teigiama, jog tęsiant suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į BPK nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog kardomoji priemonė - suėmimas suvaržo suimtojo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmogaus teises. Tačiau, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų, o V. L. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK nustatytų reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo V. L. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.