- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-253/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Tomas Šeškauskas, Violeta Ražinskaitė (pran.)
- Nuteistasis
- D. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3, 6 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 15 m.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 m.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., prie paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 3 MGL dydžio (375 litų) bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 m. ir 3 MGL dydžio (375 litų) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006-07-04, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, esančiame Baltojo akmens g. 809, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu supykęs ant savo motinos G. P. dėl to, jog ji apsišlapino, ranka griebė jai už plaukų, nutempė nuo sofos, ją spardė, mušė rankomis, šokinėjo ant gulinčios G. P. Nuo stipraus krūtinės-pilvo viršutinio aukšto suspaudimo lūžo krūtinkaulis, šonkauliai abipus, įplyšo krūtininės dalies stambioji kūno kraujagyslė – apatinė tuščioji vena, susidarė kraujosruva tarpuplautyje, diafragmoje, dešinio inksto ložėje, įplyšo kepenys. Stipriai deformavus krūtinės ląstą, aštrūs šonkaulių lūžgaliai sužalojo pasienines ir plautines krūtinplėves, abiejų plaučių audinį, buvo pažeistas abiejų pusių krūtinplėvių hermetiškumas, o tai komplikavosi oro ir kraujo kaupimusi krūtinplėvių ertmėse, abiejų plaučių suspaudimu, kraujo išsiliejimu į dešinį antinkstį, antinksčių nepakankamumu. Įplyšus kepenų audiniui susidarė kraujo išlaja po kepenų kapsule, kuri didėjo, praplyšo, kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę kepenų ložėje. Dėl stipraus krūtinės ląstos-pilvo viršutinio aukšto suspaudimo G. P. 2006-07-05, apie 7 val., mirė. Tokiais veiksmais, suduodamas ne mažiau kaip 26 traumuojančius smūgius į įvairias kūno vietas, D. P. itin žiauriai nužudė savo motiną.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes, jo nuomone, ji yra per griežta. Teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusioji mirė ne iš karto, apeliantas pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP) ir policiją, visiškai pripažino savo kaltę, netrukdė tyrimui ir nevilkino bylos nagrinėjimo.
Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistasis skundžia tik bausmę, todėl remdamasi BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą nurodęs, kad D. P. padarė labai sunkų nusikaltimą esant dviem kvalifikuojamiesiems požymiams, jis niekur nedirbo, anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, turėjo žalingų įpročių. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o apsvaigimą nuo alkoholio pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tiesa, teismas netiksliai suformulavo šią sunkinančią aplinkybę, tačiau neblaivumo patikrinimo rezultatai – 3,60 promilės (t. 2, b. l. 30) akivaizdžiai įrodo, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai nužudant savo motiną.
Visa tai teismui leido paskirti ilgesnę negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas skunde teigia, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tai ne visai atitinka tiesą.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino savo kaltę tik iš dalies (t. 2, b. l. 25-27). Jau aptarta, kad nusikaltimą padarė būdamas labai girtas. Pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė dėl buvusio girtumo nieko neprisimenąs. Tokiomis aplinkybėmis duotų parodymų negalima vertinti kaip visiško prisipažinimo, ir teismas pagrįstai to nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Neatitinka tikrovės apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantas netrukdė tyrimui.
Iš ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų liudytojos R. S. parodymų (t. 2, b. l. 2-7) matyti, kad po nusikaltimo D. P. sutvarkė visus namus, su paklode valė kraują, liepė liudytojai nesakyti, jog jis spardė motiną, ir, priešingai, sakyti, kad motina dar vakare parėjo visa sumušta.
Toks apelianto elgesys nerodo jo geranoriškos pagalbos ikiteisminiam tyrimui.
Apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantas pats iškvietė nukentėjusiajai GMP ir policiją, nėra pagrindas švelninti bausmę, nes to taip pat nepatvirtina bylos duomenys.
D. P. ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose (t. 2, b. l. 20-22, 25-27) parodė, kad, vakare sumušęs motiną ir nuėjęs miegoti, ryte, kol ji dar buvo gyva, GMP nekvietė, nes negalvojo, jog ją stipriai sužalojo. Tik pamatęs, kad motina neberodo gyvybės ženklų, išbėgo pas kaimyną kviesti gydytojo. Dėl jau aptarto apelianto girtumo įvykio metu teisme jis negalėjo to konkretizuoti. Tačiau įrašas GMP kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 171) įrodo, jog medicinos pagalbą iškvietė kaimynė. Iš liudytojos R. S. parodymų matyti, kad tai ji iškvietė GMP.
Iš įrašo policijos komisariato žurnale, kuriame registruojama gauta informacija apie įvykius (t. 1, b. l. 166), matyti, jog apie rastą G. P. lavoną su išorinėmis smurto žymėmis pranešė vėlgi ne apeliantas, bet medikai.
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog nukentėjusioji mirė ne iš karto.
Skirdamas bausmę teismas iš tiesų dėl to nepasisakė, tačiau ši aplinkybė priešingai, nei galvoja apeliantas, jo padėties ne tik nelengvina, bet moralės požiūriu sunkina, nors tai ir nepripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Vakare labai smarkiai sumušta nukentėjusioji kankinosi iki ryto, kentė didelius skausmus, ir tai buvo pagrindas pripažinti apeliantą tyčia nužudžius motiną itin žiauriai.
Apeliantas nuteistas septintą kartą. Nors dėl pirmų nusikaltimų teistumas išnykęs, jų visuma apibūdina D. P. asmenybę kaip nelinkusią taisytis. Jo daromi nusikaltimai sunkėjo, paskutinį – motinos nužudymą – įstatymas priskiria prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, D. P. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Tiesa, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad vadovaudamasis BK 64 str. 1, 2 d. bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. paskirta bausme. Iš byloje esančio šio teismo baudžiamojo įsakymo akivaizdu, jog jis priimtas 2005 m. gruodžio 22 d. (t. 2, b. l. 76-77), todėl šis netikslumas laikomas rašymo apsirikimu ir dėl to nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.